7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Mirė dailininkas, odininkas Rimantas Dūda

LDS inf.
Nr. 3 (1197), 2017-01-20
Anonsai Kultūra

2017 metų sausio 18 dieną mirė dailininkas, odininkas Rimantas Dūda

1953.07.26-2017.01.18

Dailininkas, odininkas Rimantas Dūda gimė 1953 metų liepos 26 Kučgalyje (Biržų rajonas). 1972 metais baigė M.K.Čiurlionio meno mokyklą. 1977 metais baigė tuometinį Talino dailės instituto odos apdirbimo fakultetą. 1977-1997 metais dirbo Vilniaus kombinate „Dailė“ (vėliau firminė parduotuvė „Vilniaus Dailė“), kuriame kūrė savitus ir originalius modelius-etalonus masinei gamybai bei autoriniams tiražams. Nuo 1997 metų buvo įmonės „Rimanto Dūdos PĮ“ vadovas.

1981 metais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. R. Dūda nuo 1974 metų aktyviai dalyvavo reikšmingose parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1976 metais vykusioje visasąjunginėje jaunųjų dailininkų kūrinių parodoje „Šalies jaunystė“ („Молодость страны“) dailininko darbai buvo atžymėti diplomu. 1997 metais „Baltų lankų“ leidyklos organizuotoje knygrišystės parodoje- konkurse Jean-Francois Lyotard knygai „Postmodernus būvis“ Rimantui Dūdai buvo skirta pirmoji vieta. 1998 metais LDS organizuotoje parodoje dailininko kūrinys „Puodelis“ buvo apdovanotas. 2000 metais leidyklos „Žara“ užsakymu pateikė 100 egzempliorių pagal autorinį projektą įrištų Edmundo Rimšos knygų „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai“. Tais pačiais metais Taline II-ojoje tarptautinėje meninio knygų įrišimo ir kaligrafijos parodoje „Scripta manent II“ dvi autorinio rišimo knygos: Doris Kareva „Armu aeg“ ir Jaan Kaplinski „If I Must Be At All“ buvo įvertintos diplomu.

Menotyrininkė Rūta Taukinaitytė –Narbutienė apie Rimanto Dūdos kūrybą atsiliepė: „Tai menininkas, žengiantis kartu su laiku. Jo kūrybą galima suskirstyti į keletą stilistinių etapų – kiekvienas yra savaip įdomus, novatoriškas, originalus ir vertingas lietuvių meninės knygrišystės raidai. Nuo pat pradžių jo kūriniai išsiskyrė lakoniškumu, subtilumu, minimalia, bet labai iškalbinga menine forma. Grafika ir tipografija jam buvo ir yra pagrindinės raiškos priemonės (matyt, tą lėmė grafikos mokslai M. K. Čiurlionio meno mokykloje) – dekoratyvus linijinis piešinys, knygos pavadinimo užrašui suteikiamas aktyvus, dažnai pagrindinis vaidmuo kompozicijoje, tad jo viršelių meniniai sprendimai išsiskiria tuo, kad yra labiausiai „knygiški“, arčiausiai knygos prigimties, organiškai priartinantys prie teksto ir išsaugantys knygos eleganciją.“