Kultūra

Monika Krikštopaitytė

Palanga. Architektūros gidas, tekstų autoriai: Viltė Migonytė-Petrulienė, Liutauras Nekrošius, Vaidas Petrulis, Martynas Mankus, Marija Drėmaitė. Vilnius, „Lapas“, 2021, 320 p.

Knyga skiriama kuriantiems ir kursiantiems Palangą. Ir Šventąją. Šventoji čia dalyvauja kaip Palangos miesto (ir knygos antraštės) prielipa, nes pagal savivaldybes būtent taip ir yra. Rašant laišką į Šventąją reikia rašyti: Palanga 2. Nesu nei urbanistikos, nei architektūros specialistė, bet vaikystėje planavau užaugusi tapti Šventosios mere dėl vienos paprastos priežasties – žinojau ją atmintinai.

Meno organizacijų grupė

Lietuvos Respublikos Prezidentui,

Vyriausybei, LR Seimui,

Prokuratūrai ir Policijos departamentui

2021 06 17

Pareiškiame, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo meno kūrinyje kelia grėsmę Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam raiškos laisvės principui ir kultūros institucijų veikimui Lietuvoje.

Monika Krikštopaitytė

Keturių parodų Vilniuje apžvalga

Išsivadavusios nuo Vasiljevo suknelių Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus (Arsenalo g. 3A) salės neliko tuščios, jas užpildė Lietuvos tekstilės klasika tapusių menininkių grupės „Baltos kandys“ paroda „Rytai Vakaruose“ (veikia iki rugsėjo 26 d.).

KPLA inf.

Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA) įkurta 2018 m. gegužės 11 d. paaštrėjus poreikiui organizuotai atstovauti kultūriniams leidiniams, ypač teisėkūros procesuose. Šiuo metu KPLA vienija didžiąją dalį ryškiausių, tradicinių ir progresyvių, kultūros ir meno periodinių leidinių: „Artnews.lt“, „Dailė“, „Kinas“, „Krantai“, „Literatūra ir menas“, „Metai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „7 meno dienos“. Pirmus trejus kalendorinius metus KPLA vadovavo kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ vyriausioji redaktorė, menotyrininkė Monika Krikštopaitytė. Nuo birželio 1 d. Asociacijai vadovauti išrinktas kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius, poetas Gytis Norvilas.

Rita Mikučionytė

Penkių parodų Vilniuje apžvalga

Šyla oras, o ir parodų atmosfera kaip niekad įkaitusi – natūralu, kad iš pradžių norisi apžiūrėti lauko ekspozicijas. Pirmiausia žiūriu, kas gi vyksta Užupyje įsikūrusiame Kūdrų parke (buvau ten dar prieš oficialų atidarymą), po to skubu apžiūrėti naują galerijos „apiece“ ekspozicinę vitriną „Čiudirkos“ skvere, esančiame V. Kudirkos ir M.K. Čiurlionio gatvių sankryžoje. Na, šįkart turėjau interesų net keliose Vilniaus galerijose – Jono Meko vizualiųjų menų centre, VDA „Titaniko“ pirmojo aukšto parodų salėje bei Mokytojų namuose įsikūrusioje Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje.

Aistė Kisarauskaitė

Bendras MO muziejaus ir „Vilnius City Opera“ projektas „Iš tos operos“

Ne taip seniai, nepamenu, kokius reikalus spręsdami, su Vaidu Jauniškiu pasvarstėme ir apie įsigalėjusią virtualybę, turinčią mums atstoti gyvas / materialias patirtis.

„Nežinau, kaip jaučiasi mėgstantys operą, tačiau teatras online beveik neįmanomas“, – sakė Vaidas.

#MesEsameVilnius

Parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą

Vilnius turi didelę ir atvirą širdį, išsiilgusią meno ir kultūrinių nuotykių – kultūros projektams remti paskirstė 577 tūkst. eurų – daugiausiai per visą konkurso istoriją. Šiemet sostinės savivaldybė sulaukė rekordinio dalyvių paraiškų skaičiais Kultūros rėmimo programų projektų konkurse – net 509. Atrinkti 219 puikių projektų.

Giedrė Jankevičiūtė, Julija Reklaitė. Devyni pasivaikščiojimai po Romą. Iliustravo Medilė Šiaulytytė, dizainerė Indrė Klimaitė, Aukso žuvys, 2021.

Pasirodė dviejų kultūros žvaigždžių – Giedrės Jankevičiūtės ir Julijos Reklaitės – bendrai kurta knyga, skirta Romos miestui. Kultūros bendruomenė leidinį pasitiko labai džiugiai, ir ne tik todėl, kad šios profesionalės turi įspūdingą reputaciją, – jame sukoncentruota tai, ko šiuo metu labiausiai pasigendame: nuoširdus bendravimas, susitikimai, įdomių vietų lankymas, begalinė erdvė, ritualai, šiluma ir žydras dangus. Į Monikos Krikštopaitytės klausimus apie „Pasivaikščiojimus“ autorės atsako tandemu.

Vasario 17-osios proga Agnė Narušytė kalbina Laimą Kreivytę

Kelintą kartą švenčiama Nacionalinė emancipacijos diena?

Pradėta švęsti 2016-aisiais. Priešistorė tokia – moterys susibūrė po liūdnai pagarsėjusios 2015 m. Atviros Lietuvos fondo organizuotos diskusijos, į kurią apie Lietuvos ateitį fondo dvidešimtpenkmečio proga pakviesti kalbėti vieni vyrai¹.

Monika Krikštopaitytė

Efemeriška būtis ir dailės karantino reiškiniai

Metus pradedame su senomis bėdomis ir senais biudžetais, bet su nauja sprendėjų komanda. Jau dirba naujas kultūros ministras Simonas Kairys su viceministrais Daina Urbanavičiene ir Vygintu Gasparavičiumi, iš dalies atsinaujino ir LR Seimo Kultūros komitetas, kurio darbą savo videoperformansais netruko išgarsinti Petras Gražulis. Vis dėlto panašu, kad Vytauto Juozapaičio vadovaujamame komitete vyrauja kultūros simpatikai, tad kultūros sluoksniams kyla vilčių, jog daugelis rimtų klausimų bus sprendžiami iš esmės, gilinantis į šalies būtinybes. Diskusijos komitete (bei planuojant konferencijas dar iki pavasario sesijos) ėmė vykti nieko nelaukiant.