Gyvenimas klostėse. Baroko įtampos, poveikiai ir judėjimai

Tarptautinis mokslinis seminaras balandžio 25 d. Sapiegų rūmuose

Organizatoriai:

Vilniaus dailės akademija, Doktorantūros skyrius, Dailės istorijos ir teorijos katedra

Kopenhagos universitetas, PASS (Praktika grįstų meno studijų centras)  

Bendradarbiaujant su:

Vilniaus dailės akademija, Skulptūros katedra

Sapiegų rūmai

Terminas „barokas“ turi daug reikšmių ir jo vartosena laikui bėgant keitėsi. Jis atsirado XVIII amžiuje, siekiant apibūdinti to laikotarpio ir ankstesnio šimtmečio muzikos, architektūros ir tapybos keistenybes, puošnumą ir moralinį nuosmukį. Vėliau šiuo terminu imta vadinti XVII a. meno aspektus, kuriems būdinga dinamiška kompozicija, dramatiški kontrastai ir nepagražintas natūralizmas. XX a. terminai „barokas“ ir „Naujojo pasaulio barokas“ buvo vartojami apibūdinti įvairioms Europos ir Lotynų Amerikos modernizmo ir populiariosios kultūros tendencijoms, kurioms būdingas faktūrų turtingumas, emocinis poveikis ir judesys. Taigi barokas yra ir istorinė epocha, kupina politinių įtampų, ekspansyvaus kapitalizmo, absoliutizmo valdžios, ir tarpistorinis ir tarpkultūrinis būdas dinamiškai ir kartais iššaukiančiai organizuoti materiją, kuris gali turėti apraiškų ir šiuolaikiniame mene ir kultūroje. Kaip šį terminą vartojame ir kaip baroką suvokiame šiandien?

Viena vertus, barokas buvo istorinė epocha, kai Europą siaubė karai ir nesutarimai dėl religinių ir teritorinių klausimų, o klimato kaita ir didėjanti naujų prabangos prekių paklausa lėmė užjūrio tautų ir teritorijų kolonizaciją – su katastrofiškomis ir ilgalaikėmis pasekmėmis, kurios iki šiol formuoja mūsų pasaulį ir mąstymo būdus. Tai taip pat buvo sparčių pokyčių ir beatodairiškų eksperimentų mene, filosofijoje ir moksle metas. Istorinis baroko laikotarpis taip pat davė pradžią naujiems formos, materijos ir jų paveikumo apmąstymams, kurie tebedomina istorikus, menininkus ir mokslininkus. XX a. filosofai ir menininkai, tokie kaip Walter Benjamin, Gilbert Simondon, Gilles Deleuze, Henri Michaux, Alejo Carpentier, Édouard Glissant ir Christine Buci-Glucksman prisidėjo prie baroko permąstymo tiek iš istorinės, tiek ir iš šiuolaikinės perspektyvos. Seminaras „Gyvenimas klostėse. Baroko įtampos, poveikiai ir judėjimai“ kviečia apmąstyti tiek istorinį baroko palikimą, tiek jo keliamus iššūkius ir šiandien mums siūlomas galimybes.              

Seminaras vyks balandžio 25 d. 9:30-17:00 val. Sapiegų rūmuose (L. Sapiegos g. 13, Vilnius)

Seminaras vyks anglų kalba.