Paulina Simutytė: „Turiu nuojautą, kad visos meno formos išteka iš to paties upelio“

Menininkės Paulinos Simutytės kūrybinis spektras platus - muzika, teatras, dailė. Paulinos vizualiąją kūrybą apima trys meno kryptys, glaudžiai persipinančios tarpusavyje - tapyba, scenografija ir instaliacijos. Meilę muzikai ir tapybai ji apjungia grafinių partitūrų menu. Paulina dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose, kuria ir atlieka vokalo partijas bei groja elektroniniais perkusiniais instrumentais grupėje „lazy diamond’s underground“, o šio dueto kūriniui „Night Drive“ režisuoja muzikinį vaizdo klipą. Su ja pasikalbėjome apie kūrybinį procesą, nakties keliones ir klipo pristatymo renginį.

Esi visapusiškas meno žmogus – kuri scenografiją, vaidini spektakliuose, tapai, o dabar režisuoji grupės, kurioje dainuoji, pirmąjį muzikinį klipą. Kas vyksta tavo vidiniame pasaulyje kuriant šioje, tau naujoje, meno formoje? Gal tau klipo montažas tampa savotiška trumpo kino gamyba? Ar tai primena kitas tavo kuriamo meno formas?

Dabar esu klipo montavimo procese. Jau matau, kaip „limpa“ garsas su vaizdu. Man tai niekados nebuvo svetima. Bendradarbiaudama su kita „lazy diamond’s underground“ puse - kompozitoriumi Andriumi Šiuriu  - jau seniai kuriame grafines partitūras, kartu yra prisiliesta ir prie poetinės animacijos, skirtos tam tikrų instrumentų improvizacijai, piešimo. Tad jau būta bandymų „paguldyti“ garsą į lapą. Tačiau su klipu viskas kitaip. Labai malonu įvilkti muzikinį kūrinį į tam tikrą įsivaizduojamą audeklą ir ieškoti jo medžiagiškumo. Tiesa, man visą laiką dailėje norėjosi judesio, šviesos - aš su tuo daug eksperimentavau, ir savotišką šios sintezės išraišką atradau klipo montaže, jo tekstūrose, kurios man artimos tapyboje. Iš esmės neatrodo, kad klipo kūryba man būtų svetimas darbas, nors tai darau pirmą kartą. Turiu nuojautą, kad visos meno formos išteka iš to paties upelio.

Kaip vyko klipo kūrybinis procesas?

Viskas prasidėjo nuo pačios idėjos ir muzikinio kūrinio. Kartu su Andriumi pamatėme viziją, kad norisi kelio motyvo, važiavimo… Nesinorėjo siužeto, naratyvo. Mūsų tikslas visų pirma buvo sukurti klipą, kuriame muzika su video medžiaga organiškai susilietų, kad šios dvi medijos taptų neatskiriamos viena nuo kitos. Kaip tai vyko? Aptarę idėjas supratome, kad mudviejų vizijos sutampa. Vėliau pradėjome filmuoti važinėdami po apylinkes, o fiksuodami akimirkas atlikome nemažai bandymų ir eksperimentų. Vėliau medžiagą karpiau, redagavau ir siekiau to jau minėto sukibimo su muzika. Šis siekis ir užima didžiąją dalį kūrybinio proceso.

Pasitelkei dirbtinį intelektą?

Klipo kūrimo procesas užsitęsė. Viename etape pradėjau domėtis dirbtiniu intelektu ir teikiamomis galimybėmis. Norėjau išbandyti ir susidaryti savo nuomonę. Su DI reikia labai daug dalykų atmesti, nes jis teikia galybę informacijos. Jeigu neturi kritiškos akies, tai jis labai išvargina. Atrodo, kad procesas gali labai greitai vykti, bet kaip nuvargsti nuo gaunamos informacijos ir rezultatų! Tai yra kosmosas… Tampa sunku apdoroti informaciją ir priimti gerus sprendimus - kas tinka ir kas ne. Man padėjo tai, kad turėjau aiškią galutinio rezultato viziją - na, bet jau ją nujaučiau. Tiesa, klipo kūrybos pradžioje piešiau ranka ir norėjau kurti „stop motion“ stilistikoje. Jau buvo pradėta objektų gamyba. Vis tik DI padėjo lengviau realizuoti idėjas, o taip pat svarbus ir tvarumo aspektas - buvo sunaudota mažiau materijos. Keista ta kūryba su DI - atiduodi jam savo filmuotą medžiagą, gauni apdorotą ir trumpam pasirodo, kad tai jau DI produktas, bet montaže vėl ją prisijaukini.

Kuo šis klipas išsiskirs iš kitų?

Pasigendu klipų, kurie įsiprasmintų išvien su muzika, o ne egzistuotų kaip atskiri filmai. Klipų vientisame muzikos-video santykyje yra mažai. Vaikystėje nesuprasdavau jų prasmės. Jie atrodė kaip tuščias maivymasis prieš kamerą, trukdantis klausytis dainos. Kodėl turiu į tai žiūrėti? Nors pati dainavau nuo mažens, niekada nesvajojau apie klipą. O dabar, pati jį kurdama, siekiau, kad jis išties įtrauktų žiūrovą. Tai eksperimentinis kūrinys, tarnaujantis muzikai. Man buvo svarbu perteikti atmosferą, mistinį tranzavimą, vientisai sujungti garsą ir vizualą. Klipui svarbu padėti išgirsti muziką, jos neužgošti.

Sieki sujungti taip, kad muzika ir garsas taptų neatsiejami? Ar sutiktum su formule, kad 1 (vaizdas) + 1 (garsas)  > 2 (daugiau nei 2)?

Sutikčiau. Jų suma dvejetui galima tik labai ribotoje ir skurdžioje realybėje.

Papasakok apie pagrindinę klipo temą - ar tai naktiniai pasivažinėjimai?

Pagrindinė klipo tema man yra savirefleksija, mistinė kelionė, kurioje susiduri su savo baimėm, prisiminimais, nuotykiais, problemomis ir jų beprasmybe. Vaikščioti ar irkluoti mėgstu kur kas labiau nei užvesti automobilio variklį. Tačiau muzikinis takelis nakties kelionėje sužadina tam tikras mintis ar fantazijas, kurioms kartais reikia atsidurti mažoje erdvėje lyg akistatoje su  neaprėpiamybe. O naktiniai pasivažinėjimai… jie dažniausiai būna ramūs. Mano vidinė būsena priklauso nuo to, kur važiuoju, su kuo keliauju. Ir, žinoma, svarbu, kas skamba mašinoje! Bet labiau myliu rytines keliones. Tuomet matai, kaip bunda pasaulis horizontui brėkštant. Tobuliausia kelionė, leidžianti kontempliuoti, yra iš nakties į aušrą.

O jei kas nors tave veža, bet nežinai kur?

Jei tai yra naktinis pasivažinėjimas, jis dažniausiai yra paslaptingas – tu neįsivaizduoji, kas yra aplinkui. Tave veda tik linijos ir šviesų atspindžiai. Jeigu važiuoju kelionėje su tolimu tikslu, tada laikas ištįsta. Juk judi erdvėje, sau nenatūraliai pagreitintoje būsenoje, juodoje naktyje… Kartais imu bijoti naktinės odisėjos ir vengti važiuoti naktį. Tiesa, prisiminiau neseniai išgirstą kolegų pasakojimą kelyje, kol ilgoje kelionėje su teatru keliavome per Europą. Yra tokia Atakamos dykuma, kurioje nutinka keisti dalykai: vairuotojas paima tranzuotoją pavežėti, jie važiuoja, o kai vairuotojas atsisuka - pamato, kad pakeleivio nėra. Arba kitas vairuotojas paveža moterį iki namų ir tuomet jie apsimaino telefono numeriais. Jis paskambina tai moteriai po kelių dienų, bet jos mama praneša, kad jos dukra jau seniai mirusi. Toje dykumoje nutinka daug panašių apsireiškimų. Vietinių vairuotojų tai net nebestebina. Pirminėje klipo kūrimo stadijoje, dar prieš išgirstant apie šiuos tranzuotojus, norėjosi filmuoti kelią dykumoje. Vis tik sutapimai kūrybiniuose procesuose manęs nebestebina - tada tik šypteliu ir suprantu, jog miško kelias ir žalia šviesa yra tai, kur dar noriu pabūti.

Ar auštant, stebėdama žmones ar gamtą, galvoji apie jų ateinančią dieną?

Man galbūt įdomiau pati ta akimirka - ką spėju pamatyti pravažiuodama. Jei tai yra žmogus, kartais per šviesos blyksnį iš jo nuotaikos gali atspėti iš kur jis eina ar kur skuba. Važiuojant gamtos scenografija greitai keičiasi: šviesa, debesys, atspindžiai… Negalvoju apie viso to praeitį ar ateitį - nugali „čia ir dabar“.

Klipo pristatymas - kada, kur ir kaip?

Klipo pristatymas ir grupės „lazy diamond’s underground“ koncertas vyks OPERA social house klube sausio 11 d. Norintys pamatyti klipą turėtų už simbolinę kainą įsigyti išankstinį bilietą, mat jis bus pristatytas netradicinėje erdvėje su labai ribotu vietų skaičiumi (vienu metu klipą stebėti galės vos 1–2 lankytojai). Išlaikysime intrigą ir visų detalių neatskleisime! Taip pat renginyje gros mūsų draugas Andrius Grinevskis - Auren, atliekamuose setuose apjungiantis ambient ir šokių muziką. Vakaro laiko tėkmė bus neapibrėžta, žmonės galės klausytis muzikos ir lankyti išskirtinę erdvę, kurioje patirs vaizdo klipą.

Kalbino Andrius Šiurys

INFORMACIJA

Renginio FB: https://www.facebook.com/events/859926072588079/