Gegužės 15 d. Jono Basanavičiaus gimtinės sode atidaryta nauja lauko paroda „Iš avilio“. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje veikianti paroda atskleidžia gilų žmogaus ir bitės kultūrinį, ekologinį ir dvasinį santykį ir skatina susimąstyti apie bičių ateitį.
Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai, kasinėdami parko šiaurės vakarinėje dalyje, rado XIII–XIV a. kapus. Šio laikotarpio kapinynas buvo aptiktas dar 2008 m., tačiau, siekiant tiksliau nustatyti kapinyno ribas ir jo datavimą, archeologiniai tyrimai pratęsti 2024 m. pavasarį. Archeologinių tyrimų vadovas – archeologas Robertas Žukovskis, užsakovas – Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija. Radinius konservuos ir restauruos Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centras. Vilniaus mieste atliekamų archeologinių tyrimų radiniai pagal nustatytą tvarką perduodami į Lietuvos nacionalinį muziejų, kuris juos tvarko, saugoja ir eksponuoja.
Gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje atidaryta nauja vieno eksponato paroda „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“, kurioje eksponuojamas itin retas fotografės Paulinos Mongirdaitės portretas. Lankytojai kviečiami sužinoti, kas buvo toji moteris, kuri pirmoji Lietuvoje paėmė į rankas fotoaparatą ir įkūrė savo privačią „Fotografiją“ Palangoje? Parodą taip pat lydės įtraukiančių lydimųjų renginių ciklas.
Lietuvos nacionalinis muziejus prisideda prie gegužės 18 d. vyksiančios Muziejų nakties ir kviečia į nemokamus renginius savo padaliniuose. Lankytojų lauks gamtos ir kultūros festivalis, moderniai ir interaktyviai pristatoma istorija bei įkvepiančios meno kelionės. Laikrodžiui išmušus 18 val., muziejus kvies visus nemokamai apsilankyti padaliniuose Vilniuje, Ožkabaliuose, Palangoje ir Kudirkos Naumiestyje.
Šią savaitę antram sezonui sugrįžta didelio susidomėjimo sulaukusi Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Spąstai su centriniu šildymu“. Atnaujinta ir papildyta paroda, kurią praėjusiais metais Buvusioje areštinėje aplankė beveik 10 tūkst. lankytojų, pasakoja apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje 1965–1993 metais: kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, mąstyti, bendrauti, užsiimti įvairiopa gyvenimo formų kūryba, nepaisant buitį ir būtį kausčiusio sąstingio. Pavasariui įsibėgėjus lankytojų lauks ir vidinis kiemelis, į kurį sugrįš neformaliai kultūrai atstovaujanti „Utopija“.
Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai pristatanti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“. Čia galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos. Naujas muziejus, įsikūręs Arsenalo g. 1, Vilniuje, atidarymo savaitę nuo trečiadienio iki šeštadienio lankytojus kviečia ekspoziciją apžiūrėti nemokamai.
Antradienį Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė ir Luvro muziejaus prezidentė ir direktorė Laurence des Cars pasirašė šių muziejų bendradarbiavimo sutartį. „Luvras – vienas geriausių ir profesionaliausių muziejų pasaulyje, todėl bendri projektai yra ne tik puikus Lietuvos nacionalinio muziejaus įvertinimas, bet ir žinia, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje Europos muziejų solidarumas tampa nepamainomu ginklu“, – per susitikimą su vienu iš Luvro vadovų Matthiasu Grolier sakė R. Kačkutė. Tai pirmasis Lietuvos muziejų susitarimas su Luvru.
Kovo 6 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaryta antroji vieno eksponato parodų ciklo paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės“. Šįsyk ji skirta kuršių kultūros paveldui ir pasakoja apie kuršių moters pasaulėžiūrą, estetinį skonį, padėtį bendruomenėje. Parodą lydės pasakojimą išplečianti lydimųjų renginių programa.
Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma jaunosios kartos tapytojos Monikos Radžiūnaitės darbų paroda „Ir aš tik žmogus“. Erdvė parodai pasirinkta neatsitiktinai – būtent šio muziejaus ekspozicija, paremta skirtingų epochų eksponatų estetiniais ir prasminiais sąskambiais, atspindi pagrindinius menininkės kūrybos principus. Paties Varnelio rankomis sukurta erdvė matoma kaip už kasdienybės ribų tarpstanti muziejinio sakralumo erdvė. Šiai sampratai didelę įtaką padarė ilgametė dailininko praktika bažnytinės dailės srityje, tačiau tiesioginių nuorodų į sakralinį meną muziejuje nėra.
Lietuvos nacionalinis muziejus yra sukaupęs gausiausią ir išsamiausią fotografijos ir negatyvų kolekciją tarp visų Lietuvos fotografinį paveldą kaupiančių institucijų. Ši kolekcija apima laikotarpį nuo XIX a. penktojo dešimtmečio iki šių dienų. Augantys rinkiniai, kuriuose jau per 270 000 saugojimo vienetų ir 10 autorinių archyvų – Nacionalinės premijos laureatų Algimanto Kunčiaus, Stanislovo Žvirgždo, bene žymiausio lietuvių išeivijos fotografo Algimanto Kezio, neseniai gautas Rimanto Dichavičiaus bei artimiausiu metu planuojami įgyti keli kiti asmeniniai archyvai skatina plėsti veiklos kryptis ir steigti Fotodokumentikos centrą.