Vienoje savo akademinių esė Bronas Tayloras* staiga peržengia žanro ribas ir ima pasakoti asmeninę istoriją apie tai, kaip jis pasijuto užmezgęs ryšį su jūros vėžliu. Juodu kartu plaukiojo, nardė, vėžlys iškildavo į paviršių įkvėpti oro tuo pat metu, kai jo prireikdavo žmogui, tarsi suprasdamas ir priimdamas jo autentiškumą. Tayloras, apmąstydamas šį nutikimą, pagavo save kvestionuojant užsimezgančios draugystės išgyvenimą, kurį įvertino kaip savyje tebeegzistuojantį epistemologinį nuolankumą antropocentristinės Vakarų kultūros suformuotam žinojimui, kad mąstymas, jausmai ir bendravimas priklauso tik žmogiškajai sferai.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
