Balandžio 30 dieną Europos Sąjungos Audito rūmuose Liuksemburge yra atidaroma lietuvių fotomenininko Sauliaus Paukščio paroda „Vilniaus kaleidoskopai“ („Kaleidoscopes of Vilnius“), skirta Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui paminėti.
Balandžio 11 d. Vilniaus galerijoje „Aidas“ yra atidaroma Vilniaus dailės akademijos docentės, dr. Deimos Katinaitės tapybos paroda „Nepasakyti žodžiai“. Parodoje pristatomuose abstrakčiojo ekspresionizmo krypties paveiksluose atsiskleidžia vieninga ir išskirtinė spalvos modeliavimo technika. Šio dailininkės paveikslų ciklo darbuose matome permatomus sluoksnius, kuriems ištapyti buvo panaudota tiek mažai dažo, kad jie tapo kone paveikslo pirmąjį planą pridengiančiais šydais. Šie šydai slepia paveikslo gelmę taip, kad autorės abstrakčių darbų esmei suvokti reikia ne probėkšmai mesto, o atidaus žvilgsnio, nes lygiai kaip įžvalgiame pokalbyje svarbiausia yra jo potekstė, o ne tiesiogiai išsakytos frazės.
Paroda „Vieno paukščio istorija“ VVJ meno galerijoje
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje iki balandžio 7 d. vyksta vieno svarbiausių lietuvių tapytojų Antano Martinaičio kūrybos paroda „Vieno paukščio istorija“ (kuratorė Algė Gudaitytė). Ši paroda suteikia progą ne tik pamatyti ikoninius tapybos darbus, bet ir gyvai apžiūrėti dailininko eskizus, anksčiau publikuotus 2010 m. Birutės Patašienės ir Virginijos Markauskienės sudarytame Antano Martinaičio kūrybos albume.
Sausio 14 dieną Vilniaus gelerijoje „Aidas“ yra atidaroma tapytojos Lenos Chvičijos tapybos paroda „Keletas keistų savaičių“. Parodoje pristatomi tapybos darbai atspindi spalvos, šviesos ir jos blysknių studiją, kuri yra būdinga abstrakčiojo ekspresionizmo tapybai.
Gruodžio 16 dieną Vidmanto Martikonio galerijoje-muziejuje „Autoportretas“, Pilies gatvėje, Vilniuje yra atidaroma dailininkės Lauros Marijos Šalkauskienės tapybos paroda „Į(si)centrinimas. Focus“. Parodoje pristatomi paveikslai yra savotiška suvokėjo dėmesio koncentravimo į meno kūrinį studija, perteikianti daugiasluoksnius – skirtingus ir tapačius, universalius ir asmeniškus – tapybos meninio paveikumo principus.
Gruodžio 1 dieną, Galerijoje RA, Vilniuje yra atidaroma jau dvyliktą kartą vyksianti kalėdinė miniatiūrų paroda. Kasmetinė paroda yra proga tapytojams draugiškai pasivaržyti jiems neįprasto formato rungtyje (daugelis parodoje dalyvaujančių menininkų yra pratę kurti ant kur kas didesnių drobių), tačiau paroda yra ne tik šventinio sezono šauklys, bet ir pratimas atsakyti į klausimą, ar miniatiūra iš tiesų yra tik dailės kūrinio formatas, o ne atskiras dailės žanras. Nustatytas „oficialus“ miniatiūros termino apibrėžimas teigia, kad miniatiūra yra pirmiausiai yra viduramžių rankraščio iliuminacija.
Lapkričio 11 d. Vilniaus galerijoje „Aidas“ yra pristatoma retrospektyvinė tapytojo Lino Leono Katino (1941–2020) darbų paroda „Arbatos ceremonija“. Parodoje yra pristatomi paskutiniame XX a. dešimtmetyje sukurti legendinio dailininko darbai, atlikti neįprasta – kavos ir arbatos tirščių technika.
Lapkričio 9 dieną „Galerijoje A“, įsikūrusioje Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje, Saulėtekio studentų miestelyje atidaroma 25-oji autorinė Jūros Vaškevičiūtės tapybos ir keramikos paroda „NEmatytas Vilnius“, kurią autorė dedikuoja amžinosios Lietuvos sostinės 700-tųjų metų progai. J. Vaškevičiūtė tuometiniame Kauno dailės technikume baigė apipavidalinimo ir dekoravimo, o Vilniaus dailės akademijoje – keramikos specialybę. Galbūt būtent turimas išsilavinimas lemia, kad autorė supančios aplinkos atžvilgiu turi skvarbesnį žvilgsnį, o jos darbuose didžiausias meninis krūvis tenka kruopščiai rankai ir meditatyviam darbo procesui.
Rugsėjo 22 dieną (penktadienį) Vilmiaus universiteto Botanikos sodo Muziejuje (Kairėnų g. 43) įvyks menininkų plenero „Pietūs ant žolės“ parodos „Gamtos anatomija“ atidarymas. Pleneras botanikos sode buvo sumanytas kaip kasmetinė tradicija, įkūnijanti Claude Monet (1840–1926) paveikslą „Pusryčiai ant žolės“. Skirtingai nuo kur kas garsesnio Édouard Manet (1832–1883) to paties pavadinimo darbo, kuriame Rafaelio nupiešta nimfos ir upės dievų grupė buvo perinterpretuota kaip su kurtizanėmis laiką leidžiančių miesčionių kompanija, C. Monet elegantiškas paveikslas buvo atsakas į gamtos tikrumo stokojančią istorinę tapybą. Iš tikrųjų daugelis istorinių peizažų iki to laiko buvo „žanriniai“ kūriniai (įkurdinantys skruzdės dydžio mitologines, karo ar religines figūras savo sukūrimo tikslui pateisinti), nutapyti rusvai melsvu spalvų gradavimu uždaroje dailininko studijoje.
Rugsėjo 16 d. Didžiojoje gatvėje, šalia pat Vilniaus rotušės esančioje galerijoje „e.k.art“ bus atidaryta tapytojo Kazimiero Jacevičiaus paroda „Šalia laiko ir vaizduotės“. Anksčiau antikvarinius meno kūrinius pardavinėjusi, į jaunąją tapytojų kartą pradedanti orientuotis galerija kviečia lankytojus ne tik praleisti laiką, tačiau ir įsigyti naujų talentų darbų.