Jolanta Vymerytė ir XIV baleto mokyklos laida
„Visas gyvenimas kaip viena diena“, – toks apibūdinimas tinka prisimenant vieną geriausių ir garsiausių Lietuvos baleto pedagogių, išugdžiusių ištisą plejadą ryškiausių balerinų, kurios garsino ir tebegarsina Lietuvos vardą pasaulyje. Tai ilgametė M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus pedagogė Jolanta Vymerytė, su kuria atsisveikinome vos prieš mėnesį. Gimusi 1965 m. sausio 16 d. Alytuje, Vymerytė mus paliko šių metų sausio 15-ąją, iki gimtadienio likus tik vienai dienai. Keisti sutapimai, kaip keistas ir XIV „čiurlioniukų“ laidos likimas.
XIII baleto mokyklos laida. Raimundas Maskaliūnas, Jūratė Sodytė ir Audronis Imbrasas
„Mano didžiausias draugas – teatras“, – taip viename iš savo interviu yra sakiusi „velnio tuzino“ laidos (taip vadinu tryliktąją „čiurlioniukų“ Baleto skyriaus laidą) absolventė Jūratė Sodytė, 1982 m. vasarą atsisveikinusi su mokykla, kurioje praleido devynerius metus. Kartu su ja į savarankišką kūrybinį gyvenimą buvo išlydėti ir bendraklasiai I. Bezručko, J. Pastarnokaitė, G. Sirevičiūtė, A. Imbrasas, R. Maskaliūnas, R. Rinkevičius. Palydėti savo mokytojų Birutės Krapavičienės, Pranės Sargūnaitės, Natalijos Šiekštelienės, Nijolės Šimkūnaitės ir Prano Peluričio absolventai turėjo dar įrodyti, ko yra verti. Tuo labiau tie, kuriems fortūna buvo palanki, atverdama duris į Valstybinį operos ir baleto teatrą. Durys buvo tik atvertos, o toliau viskas priklausė nuo pačių šokėjų.
XII baleto mokyklos laida. Jolanta Valeikaitė
Dvyliktoji mūsų baleto mokyklos laida nedaug kuo skyrėsi nuo ankstesnių – dominavo merginos, o vyrai buvo tik savotiškas priedas. Ir vis dėlto laida nustebino. Ne tik dėl vienos realios pretendentės į būsimas žvaigždes, bet ir dėl mokyklos pedagogų gretas papildžiusios buvusios baleto solistės Ados Tamulevičiūtės-Nasvytienės.
„Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ LNOBT
„... ir labai norėčiau, kad žiūrovai susikurtų savąją istorijos versiją...“ Ar išsipildė choreografo Krzysztofo Pastoro norai? Atsakymą į šį klausimą gausime ne po premjerinių spektaklių Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Premjerinis šventinis šurmulys demonstruoja tik pasitenkinimą dėl dar vieno užbaigto kūrybinio etapo, o išliekamąją viso to vertę parodys lankomumas ir ilgaamžiškumas. Spalio 29 ir 30 d. žiūrovų verdikto laukė LNOBT bendruomenė, pristatydama naujausią darbą – Arnoldo Schönbergo vienaveiksmį baletą „Pragiedrėjusi naktis“ ir Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“.
Užsienio choreografijos mokyklų auklėtiniai Lietuvoje
Tęsdami prisiminimus apie kitų šalių choreografijos mokyklų auklėtinius mūsų scenoje, grįžkime į praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Operos ir baleto teatro scenoje karaliauja dvi primabalerinos – tuometinio Leningrado Agripinos Vaganovos choreografijos mokyklos absolventė Leokadija Aškelovičiūtė ir Minsko choreografijos mokyklos auklėtinė Svetlana Masaniova. Slavai turi patarlę „Dievas mėgsta trejybę“, tad nieko nuostabaus, kad 1975 m. Lietuvos akademinio operos ir baleto teatro scenoje pasirodė Maskvos choreografijos mokyklos absolventė Neli Beredina.
Užsienio choreografijos mokyklų auklėtiniai Lietuvoje
Lietuvos baletui atšventus 95-ąjį gimtadienį, prisiminkime ir tuos, kurie padėjo, kai mums tikrai reikėjo paramos. Prisiminkime Sankt Peterburgo, Maskvos, Baku, Minsko, Kijevo, Rygos, kitų miestų choreografijos mokyklų auklėtinius, šokusius mūsų scenoje.
X ir XI baleto mokyklos laida. Aušra Gineitytė
„(...) 80 procentų šokėjų neturi vidurinio išsilavinimo (...).“ Tai citata iš baletmeisterio Vytauto Grivicko, 1951 m. paskirto Operos ir baleto teatro baleto vadovu, pareiškimo Meno reikalų valdybos viršininkui Juozui Banaičiui.
IX baleto mokyklos laida. Loreta Bartusevičiūtė ir Rūta Railaitė
IX M.K. Čiurlionio menų mokyklos laida man asocijuojasi su kadaise labai populiariu amerikiečių filmu „Džiaze tik merginos“. Tik šios laidos absolventėms teko gerokai daugiau išbandymų, džiaugsmų ir nusivylimų negu 1959 m. komedijos herojams su kino industrijos žvaigžde Marilyn Monroe priešakyje.
VIII baleto mokyklos laida. Petras Skirmantas ir Jurijus Smoriginas
Kaip mes pasirenkame savo ateitį? Patys? Ar tai už mus padaro tėvai, mokytojai, draugai? Ar visos mūsų vaikystės, paauglystės svajonės būti balerina, kosmonautu, gydytoju arba mokytoju išsipildo, ar taip ir lieka tik svajonėmis? O jei ir išsipildo, tai kieno pastangomis? Manau, kad ir aštuntosios M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidos absolventai, prieš aštuonerius metus pravėrę duris į Terpsichorės pasaulį, 1974 m. pavasarį atsisveikindami su mokykla neabejojo, kad jų svajonės pildosi.
Baleto pedagogai ir VII laida
Choreografijos skyrius, išleisdamas pirmąsias absolventų laidas, pagrindė, nors ir sunkiai, savo teisę į egzistavimą, tapo de jure. De facto baleto mokykla, ruošianti šokėjus profesionaliai scenai, Lietuvoje veikė nuo 1921 m., kai ją įkūrė baletmeisterė, pedagogė, dailininkė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė.