„Prieš devyniasdešimt metų. Penki baleto spektakliai iš Valstybės teatro repertuaro“
Gruodžio 20-osios ir 22-osios vakarais M.K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre parodyti penki baleto spektakliai puikiai iliustravo vis labiau mūsų baleto pasaulyje įsigalinčią tendenciją: naujų baleto ir šokio spektaklių kūrybą į savo rankas perima moterys. Perima gražiai, be revoliucinių šūkių, perversmų – tiesiog įgyvendina savo ar kitų sumanymus. Tad nieko nuostabaus, kad iš penkių baleto miniatiūrų dvi buvo sukurtos trijų choreografių.
XIX–XXI baleto mokyklos laidos. Eglė Špokaitė, Anželika Cholina ir Aurelijus Daraškevičius
Bandydamas išsamiau susipažinti su M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus, mininčio savo septyniasdešimtmetį, veikla, vis dažniau pagalvodavau: kodėl ji buvo tokia banguota, kodėl nepavykdavo Vilniaus, Kauno, o vėliau ir Klaipėdos teatrus nuolat aprūpinti profesionaliai parengtais baleto artistais? Kodėl vienais metais Baleto skyrių baigdavo keli absolventai, o kitais ir keliolika, nors į Baleto skyrių būdavo priimama tikrai nemažai norinčiųjų tarnauti šokio mūzai?
Daugiau baleto mokyklos auklėtinių pasiekimų
Praeitą kartą kalbėjome apie pirmąsias mūsų baleto atstoves, privertusias klasikinio baleto pasaulį susitaikyti su nauju žaidėju tarptautiniuose konkursuose. Mes jau pripratome, kad M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus auklėtinės, kaip ir privačių mokyklų ir „akademijų“ lankytojos, daugiau ar mažiau sėkmingai dalyvauja įvairiuose didesniuose ar mažesniuose konkursuose, apie kuriuos sužino. Vienas tenkina pats faktas, kad jos jau tarptautinėje erdvėje, kitos stengiasi užsiangažuoti ateičiai. O kaip su vyriškąja „čiurlioniukų“ dalimi?
Baleto mokyklos auklėtinių pasiekimai
Rugsėjo 1-ąją jubiliejinius mokslo metus pradės Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. Nors tuometis Meno reikalų valdybos viršininkas prie LTSR Ministrų tarybos Juozas Banaitis įsakymą dėl choreografijos skyriaus steigimo prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos pasirašė tik 1952 m. kovo 20 d., įpareigodamas muzikos mokyklos direktorę Liudmilą Keželytę iki rugsėjo 1-osios surengti mokinių priėmimą.
Baleto skyriaus Gala koncertas
Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius efektingai atšventė savo jubiliejų – prieš 70 metų tuometės Meno reikalų valdybos prie Ministrų Tarybos viršininkas Juozas Banaitis pasirašė įsakymą Nr. 171, kuriuo buvo įteisintas Choreografijos skyriaus įkūrimas prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos. Nors birželio 17 d. šventinis koncertas Šokio teatre ir buvo skirtas šiai sukakčiai, renginio organizatoriai įrodė, kad bet kuri meno šaka gali labai įtaigiai ir suprantamai pademonstruoti savo gebėjimą atsakyti į skaudžiausius šiandienos klausimus.
Apie Lietuvos baleto repertuarą ir jo įgyvendinimą
Knaisiodamasis archyve radau pageltusį leidinuką „1920–1940 Valstybinis Operos teatras“. Kiek pavartęs, prie vieno svetimkūnio, išsiskiriančio dydžiu, pamačiau priklijuotą iškarpą iš 1937 m. rugsėjo 16 d. laikraščio (pavadinimas nenurodytas). Sudomino antraštė „Valstybės Drama ir Baletas skaičiais 1936–1937 m. sezono metų“. Kadangi 1936 m. Lietuvos baletas jau buvo atšventęs savo dešimtmetį, buvo įdomu sužinoti, kaip jis pasikeitė remiantis skaičiais, pateikta statistika.
Kitų baleto mokyklų auklėtiniai Lietuvoje. Aleksandras Semionovas, Aleksandras Molodovas ir Jurijus Melnikovas
Prisiminkime patarlę „Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur geriau“. Nieko nuostabaus, kad visais laikais mūsų baleto kolektyvą papildydavo kitų choreografijos mokyklų auklėtiniai (iki nepriklausomybės atkūrimo tų auklėtinių sąrašą sudarė tik „broliškų“ respublikų – ne šalių! – atstovai). Su Europos ir pasaulio atlikėjais galėdavome susipažinti tik tada, kai jie pereidavo „Goskoncerto“ (sąjunginė muzikos ir šokio atlikėjų kolektyvų likimus ir galimybes „globojusi“ organizacija) atrankos filtrą.
XVIII baleto mokyklos laida. Deimantė Kupstaitė-Karpušenkovienė
Dauguma mūsų žino tokią patarlę: pyragas kepa ne taip, kaip bobutė nori, o kaip krosnis iškūrenta. Ją kartais prisimenu rašydamas apie Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidas. Prisimindamas tą ar kitą choreografijos skyriaus auklėtinį ar auklėtinę stengiuosi suprasti, kodėl Fortūna vienus globoja, o kitiems atsuka nugarą.
XV, XVI ir XVII baleto mokyklos laida. Viltis Algutytė ir Edvardas Smalakys
Ir mene pasitaiko nederlingų metų. Nuo tokio „badmečio“ neapsaugotas niekas – nei profesionalūs meniniai kolektyvai, nei švietimo įstaigos, ruošiančios būsimus profesionalus. Nuo ko priklauso tas „badmetis“, kuris kartais sujaukdavo ir choreografijos skyriaus absolventų, ir jų mokytojų planus? Nuo mokytojų? Bet didesnė jų dalis juk prieš tai ir po to sugebėdavo profesionaliai atlikti savo darbą. Nuo mokinių, jų profesinių duomenų, gebėjimo perimti mokytojų teikiamas žinias? Bet į choreografijos skyrių priimdavo gabiausius, po skrupulingos atrankos (su sąlyga, jei būdavo iš ko rinktis!).
Jolanta Vymerytė ir XIV baleto mokyklos laida
„Visas gyvenimas kaip viena diena“, – toks apibūdinimas tinka prisimenant vieną geriausių ir garsiausių Lietuvos baleto pedagogių, išugdžiusių ištisą plejadą ryškiausių balerinų, kurios garsino ir tebegarsina Lietuvos vardą pasaulyje. Tai ilgametė M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus pedagogė Jolanta Vymerytė, su kuria atsisveikinome vos prieš mėnesį. Gimusi 1965 m. sausio 16 d. Alytuje, Vymerytė mus paliko šių metų sausio 15-ąją, iki gimtadienio likus tik vienai dienai. Keisti sutapimai, kaip keistas ir XIV „čiurlioniukų“ laidos likimas.