"Muzika muzikoje"

Knyga "Muzika muzikoje: įtakos, sąveikos, apraiškos" (Vilnius, Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2004, 224 p. iliustr., santr. lenkų k.) pagrįsta IX lenkų ir lietuvių muzikologų konferencijos (Vilnius, 2003) medžiaga. Tai pirmoji Lietuvoje išleista tradicinei konferencijai skirta publikacija. Lenkijoje šių konferencijų pagrindu išleistos dvi knygos: Martos Szokos sudaryta "Broliai ir seserys Bacewicz" (Lodzė, 1995) ir Krzysztofo Drobos "Lietuvių muzikos terpėje" (Krokuva, 1997). Aptariamo rinkinio atsakingoji redaktorė – Audronė Žiūraitytė, leidinio recenzentai – dr. Karina Firkavičiūtė, prof. habil. dr. Mieczysławas Tomaszewskis, habil. dr. Juratė Trilupaitienė.

Rinkinio "Muzika muzikoje: įtakos, sąveikos, apraiškos" straipsniai atspindi šiuolaikinės muzikologijos problemų įvairovę, atskleidžia optimistines ir pesimistines postmodernizmo puses, vertybinius, konstruktyviuosius jo aspektus ir dekonstruktyvias ypatybes, aptaria modernizmo ir postmodernizmo santykį, formalistinių ir hermeneutinių tendencijų susidūrimą, teksto ir konteksto dualizmą. Kvestionuojama aukštojo ir žemojo stiliaus, naujojo subjektyvumo, autentiškumo, apskritai autorystės samprata. Greta pagrindinės temos tęsiamos jau ankstesnėse konferencijose pradėtos abiem pusėms artimos Bacewiczių šeimos biografinės bei kūrybinio palikimo įžvalgos, atveriami iki šiol nežinomi faktai. Tautas jungiančiu pavyzdžiu taip pat tapo konferencijoje analizuotos lietuvių ir lenkų liaudies dainos, O. Narbutaitės kūrinys "Hommage į Fryderyc".

Publikuojami straipsniai lietuvių kalba bei jų santraukos lenkų kalba. Visas lenkų kalba spausdinamas tik specialiai šiam leidiniui parašytas Matgorzatos Janickos-Słysz straipsnis "Balsų darna". Jame autorė pabrėžė, kad "lietuvių ir lenkų muzikologinei refleksijai būdingi vertinantys teiginiai; … aksiologinė drąsa: nenukrypstama į vertybių redukavimą ir reliatyvizavimą. Lenkų ir lietuvių susitikimai moko, jog žodžiai būna labai reikalingi, jeigu jie mus artina prie tiesos, glūdinčios kūrinyje, taip plečiant bendrą prasmių horizontą. Gal tai viena gražiųjų kultūros perspektyvų".

Vienos publikacijos – bendro pobūdžio (Teresos Małeckos "Muzika iš muzikos ar praeities prisiminimas?", Jūratės Landsbergytės "Muzikos adoracija kaip pasaulio harmonijos atkūrimo sindromas", Audros Versekėnaitės "Dies irae sekvencijos adaptacija XX a. muzikoje"), kitos – susijusios su konkrečių kompozitorių (Krzysztofo Pendereckio, Eugeniuszo Knapiko, Vidmanto Bartulio, Onutės Narbutaitės, Vytauto Bacevičiaus) kūryba (Beatos Leščinskos, Krzysztofo Drobos, Rūtos Gaidamavičiūtės, Audronės Žiūraitytės, Małgorzatos Janickos-Słysz, Onos Narbutienės, Edmundo Gedgaudo straipsniai), etnomuzikologinės (Rimanto Sliužinsko studija) ar apibendrinančios lietuvių ir lenkų konferencijų darbų derlių (M. Janickas-Słysz prisimena visas konferencijas, analizuoja jų recepciją).

Knyga skirta muzikologams, menotyrininkams, besidomintiems postmodernizmo problemomis. Knygos leidybą parėmė Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas ir Lenkų institutas.

"7md" inf.