Laiškelis iš zuikių salos

"Tabu"

Viename interviu kalbėdamas apie savo filmo "Tabu" (LTV, 16 d. 23.10) personažus – paskutiniuosius samurajus, režisierius Nagisa Oshima sakė: "Aš manau, kad samurajai turėjo išnykti, tačiau jie nesuvokė, kad gyvena epochos pabaigoje". Filmo veiksmas nukelia į 1865-uosius, kai Japonija pirmąkart atsivėrė Vakarams ir prasidėjo reformos, kurioms priešinosi samurajai. Tai permainų, maištų, siekių atgaivinti absoliutinę monarchiją metai. Ekranizuodamas "japonų Dumas" vadinamo Ryotaro Shiba romaną, kurio veiksmas vyksta uždaroje samurajų mokykloje, režisierius nesiekė sukurti istorinio reginio, nors visi šios dramos herojai yra istoriniai asmenys. Jam labiau rūpėjo parodyti tos nykstančios epochos grožį ir nuo personažų sklindantį "mirties kvapą". Pagrindinis filmo herojus – jaunas gražuolis, sukeliąs visuotinį geismą.Tačiau jo grožis yra neatsiejamas nuo erotizmo, o šis netikėtai padvelkia mirtimi... Gal todėl režisierius ir dailininkas Emo Wada pasirinko juodą ir rudą kostiumų spalvą, nors iš tikrųjų šio klano drabužiai buvo žydri. Grožis filme yra apgaulingas, kaip ir klasikinėje juostoje "Mirtis Venecijoje". Apmąstymus apie grožį užbaigia finalinė scena, kai Takeshi Kitano vaidinamas personažas vienu kardo kirčiu nukerta žydinčią vyšnią. Oshima sako, kad šis gestas simbolizuoja samurajų likimą, tiksliau – jų baigtį, ir priduria: "Tačiau šią sceną galima interpretuoti ir kitaip..."

Nagisa Oshima – vienas garsiausių japonų kino kūrėjų. Jis niekad nebijojo skandalų. Pakanka prisiminti kad ir "Jausmų imperijos" bylą, kai režisierius buvo apkaltintas pornografija. "Tabu" jis taip pat imasi iki tol nelabai rutuliotos (nebent Ezopo kalba) temos: samurajai ir homoseksualumas. Tačiau, kaip ir daugelyje ankstesnių Oshimos filmų, erotika čia neatsiejama nuo mirties.

Šį savaitgalį (12 d. 23.25) LTV parodys prieš kelerius metus Vilniaus doruolius papiktinusį filmą "Praradęs atmintį". Tiksliau, doruolius papiktino ne filmas (dauguma jo taip ir liko nematę), bet plakatas, kuriame buvo nufotografuota plačiai išskėtusi kojas gražuolė. Šis prancūzų režisieriaus Jeano-Pierre’o Limosino filmas yra visiška "Tabu" priešingybė: grožis, erotika, gyvenimo malonumai personažams padeda išsilaisvinti iš įvairiausių tabu. Filmo kūrėjai pasirinko nuvalkiotą siužetą: Gremas praranda ilgalaikę atmintį, o kartu su ja ir savo praeitį bei tapatybę. Jis gali prisiminti tik tai, kas įvyko šiandien. Tačiau banalus siužetas pasisuka netikėta linkme – pažintis su jauna gražuole Irena pakeičia varganą Gremo gyvenimą. Pasirodo, kad mylint atminties ir nereikia, nes kiekvienąkart myliesi tarsi iš naujo. Jausmas kiekvienąkart naujas, nes tu neprisimeni, kas buvo vakar. Tobula meilė atgimsta kasdien. Kad įtikintų žiūrovus savo teorija, režisierius filmą prigrūdo erotinių scenų. Prisipažinsiu, kad žiūrėjimas į jaunus ir gražius Eduardo Noriegos bei Anne Mouglalis kūnus man visiškai nežadino nemalonių minčių.

Prancūziško kino gerbėjus turėtų pralinksminti ir Michelio Blanc’o "Bučiuok ką nori" (BTV, 13 d. 22.50). Pats būdamas aktorius, Blanc’as surinko žavią "komandą" – Charlotte Rampling, Carole Bouquet, Jacques’ą Dutronc’ą... Filme rodomos dvi jaunystėje susipažinusios poros. Viena praturtėjo, kita – deja... Jos susitinka po daugelio metų. Tačiau neturtėliams prisipažinti, kad negali sau leisti atostogų Žydrojoje pakrantėje, labai sunku. Taip prasideda įvairūs qui pro quo bei žaidimai, o tuos žaidimus dar lydi ir meilės nuotykiai. Prasideda spektaklis, kuriame vaidina visi. Niekuo neįpareigojantis filmas, bet padeda atsipalaiduoti.

Monarchijos gerbėjams turėtų patikti Johno Ermano "Viktorija ir Albertas" (BTV, 13 d. 21 val.). Jis pasakoja apie karalienės Viktorijos jaunystės metus, jos meilės vyrui karaliui Albertui istoriją. Saldu labai, bet tokį kovą ko dar norėti? Patriotiniai skanėstai juk visai neskalsūs.

Vienas retesnių šios savaitės filmų – Johno Irvino "Ketvirtasis angelas" (BTV, 14 d. 20.20). Filmo herojus žurnalistas (Jeremy Irons) po žmonos ir vaikų žūties nuo teroristų rankos virsta tikru teroristų terminatoriumi. Jis veikia incognito, tačiau FTB agentas Žiulis (Forest Whitaker) puikiai nujaučia, kas yra kas. Filme vaidina ir Charlotte Rampling, Jasonas Pristley. Filmo likimas gal būtų susiklostęs kitaip, jei ne rugsėjo 11-osios teroristų ataka: "Ketvirtais angelas" buvo išimtas iš kino teatrų iškart po jos, taigi taip pat netiesiogiai tapo jos auka.

Šį šventinį savaitgalį televizijos ir vėl primins senus, gerai žinomus filmus bei kūrėjus: TV3 Steveną Spielbergą (11 d. 20 val. – "Juros periodo parkas", 12 d. 20.05 – "Šindlerio sąrašas") ir Franco Zeffirelli ( 15 d. 23.15 – "Arbatėlė su Mussoliniu"). Tiesą sakant, aš mielai šimtąjį kartą pasižiūrėsiu Leonido Gaidajaus "Briliantinę ranką" (BTV, 17 d. 21.30) – Andrejaus Mironovo personažo dainelė apie Nesekmės salą, ko gero, vis dar aktuali šioje geografinėje platumoje. Bent jau man, besijaučiančiam kaip ir tie dainos zuikiai, kurie nuo ryto iki vakaro šienauja niekam nereikalingą žolę. Vis toje pačioje saloje.

Jūsų – Jonas Ūbis