Projektai, arba Idėjų kūnas

A. Rakausko nuotr.

Tai, kad Lietuvoje visų meno gildijų atstovai dabar gyvena vien kurdami projektus, o juos realizuodami šiaip taip pragyvena - jokia naujiena. Tai, kad vieni projektai yra iš tiesų dėmesio verti ir turintys išliekamosios vertės, o kiti - tik priedanga gauti kokį nors finansavimą, taip pat žinomas reikalas. Blogiausia, kad tie, kurie kažką sukuria, turi rūpintis dar ir tuo, kad jų darbus pamatytų, užfiksuotų, įvertintų. Bet daug triukšmo sukeliančios vienadienės akcijos sugeba sukelti ant kojų spaudą, televiziją, žodžiu, įrėžia į atmintį vardus ir pavardes, kurie vėliau vėl sėkmingai "pramuša" sau paramą, reklamą, vietą kultūros erdvėje. O suabejojusių, kritiškai vertinančių bemaž negirdėti - liaupsės, liaupsės, liaupsės. Beje, ir atvirkščiai - išgirdusių ir kritika parėmusių sėkmingus, bet "tylius" projektus, vos vienas kitas.

Žinoma, sudėtingiausia "pramušti" į šiuolaikinę audiovizualinę, kompiuterinę erdvę gyvą muziką, literatūrą. Tačiau kur du stos - daugiau ir nuveiks. Labai sėkmingais mėginimais galima laikyti poetų pastangas įgarsinti savo knygas. Pirmiausia minėtina LRS Kauno skyriaus parengta ir išleista kauniečių "Poezijos pavasarių" laureatų knyga kompaktinės plokštelės pavidalu "Kauno balsai". Tai pirma tokia knyga, kai gali ir matyti, ir girdėti pačius poetus, skaitančius savo kūrybą. Tokiu pat pavidalu, bet tik kaip garsinis įrašas jau pasirodė A. A. Jonyno, Just. Marcinkevičiaus eilėraščiai. Tik, manau, nepelnytai liko nutylėta ir neapžvelgta dar viena kompaktinė plokštelė, kurios autorius - mušamųjų instrumentų meistras Arkadijus Gotesmanas (išleista studijoje "Tembras"). Šis muzikas yra vienas tų nedaugelio žmonių, kurie jautriai reaguoja ne tik į savosios srities, t.y. muzikos, vyksmus, bet domisi, įkvėpimo šaltiniais laiko ir kitas meno rūšis. Taigi jo išleista kompaktinė plokštelė yra pavadinta "J. Brodsky in memorium" (klaida, deja, ant viršelio). Poetas Josifas Brodskis lietuvių kultūroje neabejotinai išlikęs viena svarbiausių figūrų, jo įtaka poetinei mūsų mokyklai labai ryški.

A. Gotesmanas plokštelės tituliniame viršelyje rašo, kad įgrotoji muzika yra inspiruota J. Brodskio poezijos ir jam dedikuojama. Visas 28 min. 47 sek. projektas įgrotas idėjos autoriaus įvairiais mušamaisiais instrumentais, sumaniai juos derinant vieną su kitu, įpinant vis kitokias garso "kalbėjimo" galimybes. Tai, kad dialogas vyksta tarp muzikanto ir poeto, iliustruojama nedidukais paties J. Brodskio skaitomų eilėraščių intarpais. Archyviniai įrašai kiek "šiugžda", tikriausiai nebuvo įmanoma visiškai nuimti pašalinį foną, tačiau tai suteikia ir tam tikro praeities prieskonio, savotiškai įsilieja į bendrą garsų plūsmą. Kas yra įdomiausia ir gražiausia šioje Gotesmano kompozicijoje? Žinoma, pirmiausia tai, kad jį inspiravo poezija ir labiausiai, matyt, poeto skaitymas - labai ritmiškas, specifinis, įtaigus. Dėl to nedidukas fragmentas, kurį lietuviškai skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė, iš bendro konteksto, deja, lyg ir iškrenta. Beje, apie aktorių skaitomą poeziją galima būtų kalbėti ir kalbėti, ir ne pačiais gražiausiais žodžiais. Pasitikėti pačiu eilėraščių autoriumi yra kur kas geresnis ėjimas.

Kitas dalykas, kuris negali nežavėti, - Arkadijaus grojimas. Būgnai ir dauguma perkusinių instrumentų dažniausiai asocijuojasi su triukšmu, gana aštriais garsais, kurie prie poezijos lyg ir nedera. Bet išimtys mus lavina, priverčia pamatyti ir kitą aspektą, kitas galimybes. Arkadijus sugebėjo parodyti, kaip subtiliai, nieko neužgoždami, tarsi tik atsakydami į verbalinę kalbą, šie instrumentai gali bendrauti. Jokios pompos, jokios įtampos, noro dominuoti. Dėl to neužgožiama pačioje pradžioje poeto padiktuota intonacija, nuotaika, tema. Nors mano klausai J. Brodskio balso šioje kompozicijoje yra per maža, kiek per trumpi jo skaitomų posmų inkliuzai, bendras įspūdis yra tikrai geras. Muzikantas puikiai valdo ne tik instrumentus, bet ir visą kompozicinę struktūrą. Tai prigesdami, tai vėl aktyviai liedamiesi garsai su klausytoju kalba įtaigia, kiekvienam suprantama jausminių inspiracijų kalba. Įtaigios ir pauzės, nutylėjimai, grojimas kaip fonas poeto balsui. Beje, J. Brodskio balsas čia irgi labiau skamba kaip instrumentas, ir prasminė eilėraščio erdvė skleidžiasi per foniką a priori.

Labai svarbus momentas, manyčiau, yra tai, kad šio sumanymo autorius sugebėjo perteikti tą su mitiniais išgyvenimais susijusį garso poveikį, kuris toks svarbus buvo ir yra būtent poezijoje. Gelminė pasąmonės atmintis visuomet pabunda, kai yra užkliudoma. Užkliudoma kažin kuo nepaaiškinamu - specifiniais garsais, ritmu, žodžių kartojimusi, tam tikra energija, sklindančia iš daikto ar reiškinio. Ne kartą teko stebėti, kas nutinka žmonėmis, kai jie išgirsta "teisingą" muziką. Jų kūnai patys ima judėti, ir nereikia jokių specialių mokslų, kad susiliejęs su ritmu ir melodija pasiektum ekstazinę būseną. Žinoma, judesyje. Ir niekas nepasakys, kas priverčia judėti, ir judėti būtent taip. Arba kas priverčia mus klausytis skaitymo, muzikos, įdėmiai, nenuobodžiaujant, visais jutimais įsijungiant į tą klausymosi aktą? Niekas nepasakys. Bet jei tai vyksta, vadinasi, - pataikyta. Manau, kad Arkadijui pavyko sukurti ir sugroti tokią kompoziciją: įtraukiančią, sužadinančią ne paviršines, bet tikrai gelmines reakcijas, ekstazines būsenas. Kažkoks poezijos ir muzikos rituališkumas.

Ginčytinas dalykas, kalbant apie šį projektą, galėtų būti tik toks - kaip J. Brodskio balso panaudojimas galėtų būti vertinamas etikos aspektu? Atsiranda daug klaustukų. Gal jis pats nebūtų norėjęs dalyvauti tokiam projekte. Gal jo santykis su muzika ir šiais instrumentais kiek kitoks. Žodžiu, daug gal. Tačiau net ir iškėlus tokius klausimus, vis tiek viršų ima stipri meninė projekto pusė, menų sintezės idėja, autoriaus profesionalumas. Tikėtina, kad ši kompaktinė plokštelė yra puiki dovana ne tik tiems, kurie žavėjosi ir tebesižavi Josifo Brodskio kūryba, bet ir tiems, kurie pasiilgę peno dvasiai. Kuriems reikalingos inspiracijos. Kažkodėl į galvą šauna mintis, kad šis projektas susijęs su vienu nuostabiausių kino kūrinių - filmu "Mirusių poetų draugija". Viskas yra susiję, bet stiprūs, įtaigūs, dvasingi dalykai įstringa atmintin ir tampa savastimi. To norėtųsi palinkėti ir A. Gotesmano darbams.

Erika Drungytė