Muzika

"Oberlinger" vargonai Lietuvoje

kronika

iliustracija
M. Raškovskio nuotr.

Prieš aštuonerius metus visi Lietuvos vargonininkai žinojo, kad pastatyti vamzdinius vargonus šalyje - neįmanoma, nes labai brangu. Žinojo visi, išskyrus vieną. Tąsyk Dainius Sverdiolas, įsimetęs fotoaparatą ir magnetofoną, leidosi kelionėn po Vokietiją dairytis parduodamų vargonų: gal prireiks kuriam klebonui, neabejingam savo parapijos muzikos reikalams. Juk dažnoje bažnyčioje testovi kokia "jonika", o naujai statytose architektas kartais pamiršta net vietą vargonams suprojektuoti.

Vokietijos vargonų rinka gerokai gyvesnė. Ten uždarant bažnyčią bendruomenė nebrangiai parduoda savo turtą, o stipresnės ir gausesnės, pardavusios senuosius vargonus, ryžtasi naujiems - kompiuteriniams, nereikalaujantiems jokios priežiūros, arba (geriausiu atveju), ilgai taupiusios pinigus užsisako naujus vamzdinius vargonus.

XX a. 6-7 dešimtmetyje Vokietijoje suklestėjusi vargonų meistrystė subrandino ištisas vargonų meistrų dinastijas, išgarsino šeimų - tėvo ir sūnaus, brolių - tandemus. Klaisas, Ahrensas, Oberlingeris - tai vis garsios pavardės, šiandien reiškiančios garsiąją vokišką kokybę ir patikimumą.

Pietų Vokietijos miesto Karlsrūhės bažnyčios vargonai pranoko visus lūkesčius. Barokinis fasadas, auksas, raižiniai - neparduodami, bus restauruoti. Vokiečių planai ambicingi: bažnyčios bendruomenė nutarė pagal senovinius brėžinius atkurti neišlikusius 1759 m. statytus "Stumm" firmos istorinius vargonus, priderinant juos prie restauruoto vėlyvojo baroko fasado.

Tarsi implantuota širdis, palaikanti visavertę vietos kultūros gyvenimo kraujotaką, čia stovėjo 1968 metų "Oberlinger" firmos 45 registrų vargonai. Jų mechanika - puikios būklės, daugelį metų prižiūrėta ir puoselėta vietos meistro, net neapdulkėjusi. Dėl tauraus metalo lydinio švilpynių vargonai skamba nuostabiai. Visa tai - ardyk, krauk ir vežkis Lietuvon.

O Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, kur įsikūręs ir Religinės muzikos centras, kadaise buvusius, bet barbariškai sunaikintus vargonus primena tik tuščias erdvus balkonas. Ką kalbėti apie profesionalių vargonininkų reikmes ir paradoksalią situaciją, kai kasmet vis didėjantis vargonininkų būrys, išsilavinęs Vilniaus konservatorijoje bei Lietuvos muzikos akademijoje, profesiniam tobulėjimui ir koncertinei veiklai neturi nė vienų pakankamai didelių vamzdinių vargonų, leidžiančių atlikti įvairų ir turtingą baroko, romantinį ar šiuolaikinį vargonų muzikos repertuarą. Jau seniai stinga ir tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso verto instrumento.

Lietuvoje atsirado jėgų įgyvendinti unikalų koprodukcijos projektą: Religinės muzikos centro užsakymu "Oberlinger" vargonai perkelti ir pastatyti Šv. Kazimiero bažnyčioje. Auksarankiai Telšių meistrai pagal originalius vokiečių brėžinius pagamino barokinį fasadą, "Oberlinger" firma išliejo naujas švilpynes prospektui, vokiečių ir lietuvių intonatoriai suteikė vargonams universalaus skambesio, praplėtė instrumento muzikines galimybes.

Nepraėjo nė dešimt metų, ir iškilmingai palaiminti vargonai sugaudė š. m. birželio 6 dieną. Garbių rėmėjų vardai įrašyti auksu švytinčioje lentoje. Dabar visi žino, kad vargonus Lietuvoje pastatyti nepigu, tačiau vis dėlto įmanoma.

7MD inf.