Festivalis po festivalio

Atidarant "Druskininkų vasaros su M.K. Čiurlioniu" festivalį

Vos pasibaigus Muzikų rėmimo fondo rengiamam "Sugrįžimų" festivaliui ir atšventus Stasio Vainiūno namų veiklos penkmetį, fondo darbuotojai suskubo į Druskininkus, kur visą vasarą ir rugsėjį vyks jų inicijuota, iš septynerius metus rengto Smuiko muzikos festivalio vasaros išsirutuliojusi "Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu". Pačiame renginių sandūros įkarštyje apie fondo veiklą ir tolesnius sumanymus pakalbinome jo direktorę Liuciją Stulgienę.

Šiemet jūsų vadovaujamas Lietuvos muzikų rėmimo fondas surengė jau penktą "Sugrįžimų" festivalį. Kaip šis savo nišą susikūręs ir visuomenės pripažinimo sulaukęs renginys per tą laiką augo ir keitėsi?

Fondui tik susikūrus bendravome su labai gražia Lietuvos jaunųjų muzikų karta. Atsivėrus sienoms, daugelis jų, išnaudodami įvairias galimybes studijuoti ar dirbti svetur, pasipylė į užsienį. Bet užsimezgusių ryšių nenutraukėme, ir natūralu, kad rengėme jų koncertus Lietuvoje mūsų koncertinio sezono metu. Didėjant tokių koncertų poreikiui, augant norinčiųjų grįžti ir koncertuoti namuose entuziazmui, gimė mintis rengti "Sugrįžimų" festivalį. Pasirinkom pavasarį - simbolišką paukščių grįžimo metą - tad ir festivalio emblema tapo grįžtantys paukščiai (dail. - Romas Dubonis).

Pirmojo festivalio sumanymai dar nebuvo kaip reikiant sudėlioti, vyksmo metu "tikrinom", kas pasiteisina, o kas ne. O "Sugrįžimams" skirto leidinuko stilių išlaikom nuo pat pradžių. Jis atspindi renginių eigą ir raidą. Jau pirmajame labai ryškios pavardės: Rasa Vosyliūtė, Vita Panomariovaitė, Daumantas Kirilauskas, Gediminas Dačinskas, Andrius Žlabys, Ieva Jokūbavičiūtė, Gabrielius Alekna, Kasparas Uinskas, Ieva Stružaitė, Guoda Gedvilaitė, Giedrė Zeicaitė. Iš festivalyje dalyvavusių atlikėjų matyti, kad nebuvo nieko kuklaus. Tik visi koncertai tuomet vyko vien Vilniuje, o festivalį globojo vienintelė Užsienio reikalų ministerija. Antrajame festivalyje greta jaunųjų atsirado vyresniosios kartos muzikai, daugiau užsieniečių, labiau akcentuotas Lietuvos kompozitorių kūrinių atlikimas, plėtėsi ir globėjų ratas. Tarp atlikėjų, pavartę programą, matome Edvardą Armoną, Ūlą Ulijoną Žebriūnaitę, Genadijų Bergorulko, Ievą Stružaitę, Andrių Žlabį (vėliau jį jau kvietėsi "Vilniaus festivalis") ir kitus. Trečiajame festivalyje pradėjom rengti koncertus ir kituose Lietuvos miestuose. Programoje vėl atsirado naujų pavardžių, naujų šalių - gerokai padaugėjo norinčių koncertuoti Lietuvoje, festivalio aidas pasklido po įvairias šalis. Į ketvirtuosius "Sugrįžimus" iš Tailando atvyko Artas Balakauskas su žmona, iš JAV - broliai Dainius ir Aidas Puodžiukai, iš Prancūzijos - Edvinas Minkštimas, su Lietuvos kameriniu orkestru koncertavo smuikininkė Dalia Stulgytė-Schmalenberg ir jos vyras dirigentas Tilo Schmalenbergas. Padaugėjo lietuvaičių ir jų užsienio kolegų bendrų pasirodymų, pagausėjo ir pačių koncertų. Penktuosiuose "Sugrįžimuose" bendravimas su užsienio kolegomis tapo dar ryškesnis, skatinome į repertuarą įtraukti ir Lietuvos, ir atstovaujamų užsienio šalių kompozitorių muzikos, šiuo požiūriu jau dabar jautėmės ES nariais. Šeštajame festivalyje akcentuosim dar ryškesnę sandraugą su užsienio šalių muzikais ir nacionalinio repertuaro sklaidą. Beje, kiekvienam "Sugrįžimų" koncertui stengiamės surasti savitą modelį, siekiam pritraukti kuo daugiau klausytojų, pagerbti atlikėjus. Tuo gal ir skiriamės, pavyzdžiui, nuo Filharmonijos, kad kiekvienas koncertas ar akcija turi savo idėją, ir tas labai pasiteisina, ypač vykstant į kitus Lietuvos miestus.

Vos pasibaigus penktiesiems "Sugrįžimams" atšventėte ir S. Vainiūno namų penkmetį. Jų įsigijimas ir veiklos sumanymai iš pradžių dvelkė tam tikra rizika. Ar lūkesčiai pasiteisino?

Prieš šešerius metus spręsdami fondo patalpų įsigijimo problemą galvojome ir apie S. Vainiūno butą. Aplinkybės leido jį įsigyti tik tada, kai jau ką tik buvome įsikėlę į Bernardinų gatvėje nusipirktas patalpas. Tačiau idėja įsikurti S. Vainiūno bute, pratęsti jo namuose tvyrojusį kūrybinės dvasios kupiną gyvenimą, prasmingai plėsti fondo veiklą buvo įsiplieskusi labai stipriai, tad surizikavome - skolinomės lėšų ir įsigijome S. Vainiūno namus.

Dabartinė šių namų veikla rodo, kad neapsirikom. Nedarėm iš jų muziejaus su specialiomis archyvinėmis ekspozicijomis ar neliečiamais eksponatais, vadovavomės principu, kad namui-muziejui svarbu gyva veikla, tuomet ir atminimas gyvas. Dabar gyvenimas S. Vainiūno namuose virte verda, norinčiųjų koncertuoti - eilės: veržiasi muzikos mokyklos, pedagogai su savo mokiniais, pavieniai atlikėjai ar ansambliai. Namų salė-salonas, matyt, traukia savo ypatinga aura, kamerinio muzikavimo džiaugsmu. Taip grąžiname į tuos namus tradicijas. Namų direktorė Bernadeta Markevičienė stengiasi, kad veikla būtų plėtojama tikslingai, koncertai turėtų savo temas, vyktų parodos, visa būtų vienaip ar kitaip įprasminta. Idėjų ir ateičiai - šimtai. Jaučiam nuoširdų džiaugsmą, kad turim tokią savo bazę, kur gali vykti ne tik koncertai, bet ir susitikimai, vakarai, kur galim realizuoti įvairiausius mini projektus, tad ir pirmasis penkmetis mums - labai šventiškas. Ateity galvojam dar ir "Sugrįžimų" proga rengti čia improvizacijų ar saloninio muzikavimo vakarus-pasibuvimus, nes geresnės erdvės kameriniam bendravimui tikrai nerasi.

Praėjusią savaitę prasidėjo dar vienas jūsų fondo inicijuotas festivalis - "Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu". Kaip jį sumanėte?

Septynerius metus Druskininkuose rengiant Smuiko muzikos festivalį, bendraujant su vietos žmonėmis, valdžia, stebint Druskininkų kultūrinį augimą, miesto ir apylinkių plėtrą, poilsiautojų poreikius, po truputį brendo didžiulio visą vasaros sezoną aprėpiančio renginio idėja. Ją geranoriškai sutiko ir palaikė miesto meras Ričardas Malinauskas, vicemerė Justina Miškinienė, vietinės kultūros įstaigos - muzikos mokykla, muziejai, biblioteka, sanatorijos, parėmė ir įvairios kitos Druskininkų organizacijos. Visiems aišku, kad vien pramogomis netapsi žinomu, solidžiu kurortu, tad tokio pobūdžio festivalis gimė visai natūraliai. Kad nuolat galėtume dirbti Druskininkuose, priimti ten atlikėjus, įsirengėm ten nuolatinę savo būstinę.

Koks bus šiųmetis Druskininkų festivalis?

Šiemet festivalio plane - 45 koncertinės pozicijos, kurias savo ruožtu dar galima skaidyti smulkiau. Renginių planas pagrįstas idėja, kad Druskininkuose visą vasarą kažkas turi vykti. Festivalį atidarėm birželio 8 d. M.K. Čiurlionio namelyje. Čia renginį sveikino valdžios atstovai, buvo sakomos iškilmingos kalbos, Čiurlionio muzika festivalį pradėjo profesorius Vytautas Landsbergis. Vėliau iš namelio miesto gatvėmis iki Čiurlionio paminklo vyko eisena, skambėjo pučiamųjų orkestras. Prie paminklo vėl įvyko susibūrimas, koncertas. Trečiasis atidarymo renginys surengtas Druskininkų bažnyčioje. Čia įvykęs koncertas pradėjo nuolatinį festivalio koncertų ciklą - "Vargonų muzikos valanda". Koncertai vyks kiekvieną šeštadienį 17.30 val., juose dalyvaus ne tik vargonininkai, bet ir chorai, įvairūs solistai ar ansambliai. Šie koncertai vyks iki pat rudens, kol baigsis festivalis (spalio 4 d.). Ateity jį žadam užbaigti per M.K. Čiurlionio gimtadienį, bet šiųmečius planus derinom prie Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso, mat jo laureatų koncertu Druskininkuose ir norėtume vainikuoti savo festivalį.

Kiti renginiai nebus cikliniai. Čiurlionio namelyje vyks keli tarptautinių konkursų laureatų koncertai. Rengsim kamerinės muzikos koncertus jau išbandytoje ir daugelio pamėgtoje vietoje - muziejaus terasoje prie ežero. Nemažai koncertų vyks muzikos mokykloje, sanatorijose. Tiesa, festivalio atidarymo vakarą pakartojom tai, kas Druskininkuose vyko berods tik prieš Pirmąjį pasaulinį karą - simfoninio orkestro koncertą. Miesto lauko estradoje koncertavo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, dainavo Virgilijus Noreika. Į programą buvo įtrauktas ir simfoninis M.K. Čiurlionio kūrinys - poema "Miške".

Patį M.K. Čiurlionį festivalyje pristatysime ne tik kaip muziką, bet ir kaip dailininką, literatą. Jau dabar Druskininkų mokyklose vyksta specialus Čiurlioniui skirtų rašinių konkursas, be to, rengiame ir moksleivių piešinių parodą. Šiomis akcijomis siekiame moksleivius suartinti su jų miestui svarbia asmenybe. Ateity šį konkursą žadame plėsti geografiškai, įtraukti į jį ne tik druskininkiečius.

Pristatydami Čiurlionį vadovaujamės savotiška formule - Lietuvos atlikėjai pristato Čiurlionį pasauliui, t.y. kviesdamiesi savo atlikėjus pristatome jo kūrybą Lietuvai, druskininkiečiams, svečiams iš užsienio. Taip ir skatiname daugiau koncertuoti savuosius muzikus, propaguoti lietuvišką repertuarą, ir garsiname Čiurlionio vardą. Visam tam mus paakino Tomo Manno festivalis. Pamanėm, jei toks yra Nidoje, tai kodėl Druskininkuose nesurengus Čiurlionio festivalio? Kitais metais, sekdami šiuo pavyzdžiu, galbūt rinksimės ir kokią nors konkrečią festivalio temą. Vienokių ar kitokių naujovių stengsimės sugalvoti kasmet, ieškosim, kas tikrai pasiteisins, sulauks publikos.

Čiurlionio kūrybos sklaidai turėtų būti svarbi ir nuo rugpjūčio 6 d. vyksianti konferencija, kurioje pranešimus skaitys žymiausi Lietuvos čiurlionistai. Bendra konferencijos tema - " Čiurlionis ir pasaulis". Kitais metais šią konferenciją norėtume padaryti tarptautinę. Įvairialypei pažinčiai su Čiurlioniu bus skirti kino vakarai Čiurlionio namelyje, čia rodysime lietuviškus meninius ir dokumentinius filmus apie Čiurlionį. Atgaivindami šio menininko literatūrinį palikimą, stengiamės grąžinti į Druskininkus jo aprašytas tradicijas, rengdami festivalį įvairiai įprasminame jo gyvenimo faktus. Kitamet net ir festivalio atidarymą planuojame rengti Čiurlionio gimtinėje - Varėnoje. Be jau minėtų renginių, Čiurlioniui skirtų leidinių ir straipsnių parodos, dar planuojame rengti pažintines išvykas į menininko taip mėgtas apylinkes, vyks ir tradicinės muzikos koncertas-vakaronė, išskirtiniu akcentu turėtų tapti "Vilniaus baleto" teatro spektaklis - Jurijaus Smorigino "Choreografo laiškai M.K.Č.". Planų daug, tačiau pernelyg išsiplėsti irgi negalime, kažką reikia brandinti ir ateičiai.

O kuo išsiskirs į bendrą festivalio programą šiemet patekusi tradicinė smuiko muzikos šventė?

Ypač aukšto lygio profesoriumi iš Vokietijos Petru Munteanu ir didžiuliu jaunųjų smuikininkų susidomėjimu kursais bei festivaliu. Smuiko muzikos koncertai įsilies į festivalio programą, jie vyks ne tik Druskininkuose, bet ir Varėnoje, Liškiavoje.

Kokios tolesnės "Druskininkų vasaros" perspektyvos?

Matome didelį festivalio augimo potencialą, nes jau dabar gauname daug pageidavimų, atlikėjų paraiškų. Kaip "Sugrįžimai" tapo poreikiu, taip, tikimės, ir "Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu" taps poreikiu ir plėsis. Juo labiau kad auga ir pačių Druskininkų galimybės, kurortas sulaukia vis daugiau poilsiautojų, ryškėja jo kultūrinis gyvenimas, tad noriai čia priimamas ir mūsų festivalis, savo ruožtu garsinsiantis miesto vardą.

Parengė Skirmantė Valiulytė