Literatūra Tomas THØFNERvertimai
Įėjimo malda greit išnyks vakaras kaip suspaustas kumštis kad atsidaro staiga atsidaro vienas vakaras ir sapnai atsidaro ir tu tavęs nebebus jau vieną vakarą Yra tai kas vyksta Mestas akmuo į vandenį. Pastebi savo koją miegant ir kalbiesi su savimi. Nuskandini savo spjūvį ir palaistai suvytusį augalą. Pamatai draugą paskutinįsyk ir eini pro šalį tos vietos kur gyvenai. Stovėjimas bažnyčioj svetimoj šaly fotografijoje iš paskutinių atostogų. Kokia vasara Langų kryžius atsistumia. Naktis negali miegoti. Nežinomas mėnuo iš lėto kaip druskos kristalai užlindo tarp birželio ir liepos. Pakeliui Ji žino, kad durys atidarytos ir suka ratus aplinkui, galimybių ir kreivų kampų mieste. Ji įtikino save ir padiktavo sąlygas, ir pamojo ate jau antrąkart (pasirodo, jiems buvo pakeliui). Ji pamatė savo pačios baimę ir kiaurai suprato, ji buvo apmokyta idiotų ir surado išmintį juose. Saulė šviečia zigzagų serijomis, ji turi staiga apsispręsti, bet: palikti ar būti paliktam yra visai tas pat. Saulėlydis, paros Saulėlydis kybo danguj kaip paveikslas, kuris panašus į jį. Du šunys bėga vienas paskui kitą šviesoj iš reklamos iškabos šalia bevardžio medžio. Visą dieną temperatūra kilo; pradžioj manei, kad daugiau jau negalėtų kilt, paskui, kad niekad nesiliaus kilus. Dabar tamsa ir vandenynas. Žvaigždės ir šviesos girliandos iš kruizinių laivų sudėlioja daugiau taškų nakty. Tai, ką turėjai žinoti Tai, ką turėjai žinoti, tiesos, sprendimai, atsakymai, kryptys, kurios atrodo paslėptos būtent tame dalyke, kad turėjai žinoti, suprast, pripažinti, įžvelgt, kad gali matyti, kad aklas esi, kad turi vietos jausmą pakankamą ir to pakanka tik tam, kad surastum save klaidingoje vietoj, pakeliui į klaidingą kryptį, klaidingo tikslo link. Ką gi darai tada? Bet, atrodo, nelieka ką kita daryti, nei iš tikrųjų turėti, žinoti daug ir visiškai pro pirštus. Dienos likučiai Neleisk dienos likučiams vestis tavęs aukštyn atsakomybės tempu, bet į apačią leiskis ir bulvarais, tiesiai jais tu nudroši kaip vaikas su topolių žiedais, kurie krenta persisukusioj perspektyvoj ant šono, kai eini rūmų kryptim prieš pabaigą pro jų spiegiantį šviečiantį langą. Tai greičiausiai budrumo būsena, palaidota padalytame miego priemiesty, tu visada žinosi kelią ten, nors neprisimeni jau kelio į mokyklą arba kur tiksliai padėdavai motinai apsipirkt, ar eisi drąsiai ir ramiai rūmų link, ar žinai, kas laukia ten viršuj viduj? Eiti pro šalį savęs Visi tie vieniši žmonės peronuose, kurie spoksodami sustingsta vietoje. Ten buvau aš, Nordhavn stotyje, pavėlavęs į traukinį. Kupė imu abejoti: ar aš - tai jis, kuris sėdžiu ir žiūriu, ar tas, kuris vengia žiūrėti dėdamasis, kad skaito? Džiaugsmas - dėl to, kad buvau mergaitė kampe su ašaromis akyse ir didele šypsena - išlipo į Hoje Tåstrup. Praėjusią savaitę, vakar Eluard Praėjusią savaitę mielai pasveikinau nerūpestingumą su perpildytu liūties tiktai lašu tik žodžiu iš knygų tavo lentynoj aš išgirdau savo šypseną tavo balse Vakar vidurdienį ketinau mylėtis saulė buvo kalta tu metei šešėlį Ką galima būtų padaryti angelui Kas yra tai, ko trokši? Patikimas klausimas. Kažkas, ant ko galima būtų leisti rankai slysti. Nauji vandenys galvoje. Audra valgomajame kambary. Aš galiu skaityti tik tavo mintis Jeigu tu jas užrašysi, ir aš žinau, kad jos daugiau nebėra tavo. Tu sėdi kampe kaip vaikas, kuris liovėsi erzint kitus, o dabar erzina desperatišku nebylumu. Norėčiau turėti pažadą, kurį galėčiau tau duoti, bet ką tu sakai vedliui šuniui? Jokia gėda būti aklam, mano angele. Išėjimo malda Kaip su tiek daug kitko būna sunkiau suprasti asmenybę, bet kai laikas yra užimtas kitkuo, šviečia nauja ir paprasta priežastis virš paveikslo: Štai Escherio laiptai, nupiešti mūsų žingsniams. Kiekvienas aha yra šventas. Apleista tiesa. Ramybės ritmas, pasileidžiantis kūne ir tampantis šiluma už kažkokio veido. Liepsnos, šokančios pilkšvame žiediniam kopūste. Šito neužrašyk! Nes turime kai ko dar išmokti iš angelų, kurie juokiasi iš šitų keistų pastangų atskirti. Jie jaučia kaip raštai jokios užuojautos trumpiems gyvenimams ir stebisi savotiškai efektyviai dėl rankų, kurios mano turėjusios vardus savyje. Būni bandomas žvilgtelt pavydo mirksniu jų besistebinčiose akyse, bet tai neįmanoma. Užrašyk tai! Nes paguoda yra visame, kas neįmanoma. Iš danų k. Vertė Neringa Abrutytė _______________________ Tomas THØFNERIS gimė 1969 metais, studijavo danų filologiją ir komunikaciją. Išleido keturis eilėraščių rinkinius. Redaguoja poezijos žurnalą "Hvedekorn". 2000 metais apdovanotas Michaelio Strunges premija už rinkinį "Minties alchemija" ("Tankens alkymi") |