Vokalinis finalas

Gediminas Tiškevičius operoje "Pikų dama"

Gegužės 16 d. vokalistų pasirodymu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje baigėsi 2003-ųjų muzikos festivalis "Sugrįžimai", apie kurį gražiai išleistame festivalio lankstinuke Lietuvos muzikos akademijos rektorius prof. dr. Juozas Antanavičius rašo: "Lietuvos muzikų rėmimo fondas štai jau penktąjį kartą sugrąžina Tėviškėn mūsų muzikos lakštingalas, kūrybiškai praturtėjusias, ištobulinusias savo balsą ir gimtajame krašte įgytą bei išlavintą talentą. Jų išvykimo praradimą kompensuoja (galgi su kaupu?) sugrįžimo, susitikimo džiaugsmas".

Garbė užbaigti festivalį šiemet teko tenorui Gediminui Tiškevičiui, nuo 2002 m. studijuojančiam Berlyno menų universitete. Programą paįvairino du sopranai - studentė Milda Smalakytė ir jau baigusi studijas Aistė Mikštienė. O vakaro puošmena ir ryškiausiu meniniu akcentu tapo Virgilijaus Noreikos, G. Tiškevičiaus pedagogo LMA, pasirodymas. Tiek laiko tėkmės atžvilgiu, tiek garsinio balanso tikslumo bei visais kitais aspektais jiems puikiai akompanavo jauna pianistė Lina Giedraitytė. Manau, kad dainininkai, šio vakaro atlikėjai, turėtų pritarti mano, klausytojos, įspūdžiui.

Šventinį koncertą lietuvių autorių kūriniais pradėjo prof. V. Noreika. Nepaprastai jautriai, įspūdingai nuskambėjo E. Balsio lietuvių liaudies baladė "Ulijona", K. Kavecko "Pavasaris", J. Karoso "Žibuoklės", J. Gruodžio "Aguonėlės", J. Karnavičiaus Senojo vaidilos daina ir Liutauro arija iš operos "Gražina". Kaip visada įtaigiai perteikiantis giliausius herojų išgyvenimus, nuotaikingai dainuojantis ir linksmą, ir mąslia palaima alsuojančią muziką, V. Noreika šį vakarą įtikino publiką, kad lietuviška muzika - nė kiek neprastesnė už pasaulyje pripažintus įvairių laikų užsienio kompozitorių kūrinius.

Po patirto katarsio gana sunku buvo klausytis A. Mikštienės atliekamų taip pat lietuviškų dainų - A. Kačanausko "Neskink žiedų" ir V. Kairiūkščio "Aš viską, viską užmiršau" bei Mimi arijos iš G. Puccini operos "Bohema". Konkurenciją sunkiai atlaikytų ir patyręs dainininkas, o jaunai vokalistei tikriausia juo labiau buvo nejauku išeiti į sceną po žinomos žvaigždės.

Pirmąją koncerto dalį užbaigė vakaro "kaltininkas" G. Tiškevičius, su L. Giedraityte prasmingai, emocionaliai atlikęs sudėtingą G. Mahlerio vokalinį ciklą "Keliaujančio pameistrio dainos". Jautėsi jo profesoriaus LMA įtaka - siekta kuo jautriau balsu perteikti įvairius jausmų atspalvius, o vokiečių kamerinio dainavimo mokyklą atspindėjo (mano nuomone, bet gal aš ir klystu) specifinis balso formavimas.

Antroje koncerto dalyje G. Tiškevičius su gabia, lanksčiai dainuojančia studente Milda Smalakyte padainavo porą duetų - G. Donizetti rečitatyvą, sceną ir duetą "Gėrime brangus tu mano" ir A. Boito Margaritos ir Fausto duetą "Toli, toli, toli". Solo padainuotais G. Puccini romansu "Des Grieux" iš operos "Manon Lesko" bei R. Wagnerio arija "Mano mieloji gulbe!" iš operos "Lohengrinas" tenoras vėl pademonstravo savo artistiškumą, jautrų reagavimą į kompozitorių perteiktas skirtingas emocines būsenas. Klausant šios muzikos, kartais atklysdavo mintis apie girdėtus vieno žinomo dainininko žodžius, neva jei dainininkas labai įsijautrina ir pats kone apsiverkia, publika gali to ir nesuprasti. Svarbu kontroliuoti savo nuotaikas ir taip jas pateikti, kad klausytojai verktų.

Visai kitaip tenoro balsas suskambo koncerto pabaigoje atliekant dvi dainas iš F. Lehįro operečių "Paganinis" ir "Šypsenų šalis": "Aš mielai ją pabučiavau" ir "Tu - tai visa mano širdis". Čia muzika liejosi visiškai laisvai, be jokios įtampos, dvelkė šiluma, o vaidybos elementų buvo su kaupu.

"Sugrįžimams" pasibaigus, norisi padėkoti festivalio organizatoriams, talkininkams, globėjams, rėmėjams ir laukti naujų susitikimų. Kaip festivalio lankstinuke rašė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktorius Antanas Petrauskas: "Linkiu, kad festivalis ir toliau gyvuotų plėsdamas savo ribas ir garsindamas Lietuvą".