Pavasaris, skrybėlės ir citrinų cirkas

Sigrid Hynell Fleischer. "Žmogus lietuje"

Vilniaus galerijoje "Kairė-dešinė" veikia dviejų dailininkių iš Švedijos personalinės parodos: kairėje - Sigridos Hynell Fleischer "Iš dangaus", dešinėje - Pernillos Frid "Circus citrus" (Citrinų cirkas). Pirmoji - tekstilininkė, savo darbus jau ne kartą rodžiusi Lietuvos galerijose, - šįkart pateikia mūsų publikai dešimt šilkografijos kūrinių, kuriuose dažniausi motyvai - žmogus, skrybėlė, debesis. "Paveiksle yra daugiau, nei regi akis", - sako dailininkė to paties pavadinimo kūrinyje (2003) ir įspėja, kad jos "paveikslai" - ne tiek vizualinis efektas, kiek žaidimas - ieškojimas to, ko nemato akis, paslėptų prasmių suradimas. O gal autorė taip tik norėjo suklaidinti žiūrovą? Tuomet savo konceptualumu, pokštavimu šie darbai primena fluxus. Naudodama minėtus motyvus, tik kitaip juos išdėliodama paveikslo erdvėje, ji perfrazuoja iš esmės vieną ir tą patį: iš debesies krinta dideliais dygsniais išsiuvinėtas lietus, saulės spinduliai, jie leidžiasi ant žmogaus arba yra tariamo vėjo "nupučiami" pro šalį ("Žmogus lietuje", "Jausti", "Trokšti", "Matyti", 2002). Siurrealistiniai reginiai savo sąranga, skirtingų, veik priešingų sričių elementų komponavimu primena Rene Magritte`o tapybą, o dažnas vyriškio su skrybėle citavimas lietuviams vizualiai gali asocijuotis ir su Jonu Meku, nors vargu ar dailininkė turėjo galvoje šį iškilų menininką. Bendrame parodos kontekste tokių motyvų naudojimas veikiau primena pavasarį nubundančius jausmus.

Kita Sigridos Hynell Fleischer darbų grupelė pateikia dangaus mėlynėje vykstančio paukščių bendravimo vaizdus: debesų apsuptos snapais susikibusios varnos ("Laimingi paukščiai", "Tarp dviejų debesų", 2002). Likę du kūrinėliai priskirtini popmeno krypčiai: kaip Andy Warholas reprodukavo skardines ar Marilyn Monroe portretus, taip Sigrida ritmingai atspaudžia ant audinio skrybėles ("Skrybėlės", 1998), o ant languotos staltiesės "serviruoja" vyriškus organus ("Svarbūs dalykai", 2003). Mintyse įkyriai pradeda skambėti Joe Cockerio balsas "you can leave your hat on". Tiesa, tokių elementų citavimas šiandien jau tikrai neturėtų stebinti ir juo labiau šokiruoti nei užsienio, nei Lietuvos meno gerbėjų - jų gausu mūsų dailininkų kūryboje, o pornografijos temą šiemet pasirinko net Vilniaus dailės akademijoje kasmet vykstančių Studentų meno dienų rengėjai. Pozicija, iš kurios žvelgia Švedijos menininkė, - grynai moteriška, sakyčiau, kritikuojanti vyriškumą (medžiagoje veikiantys žmonės tikrai nepanašūs į moteris, o jei "į kadrą" patenka - tikėtina - dviejų lyčių atstovai, jie įgauna paukščių pavidalą, etc.).

Dešinėje galerijos pusėje grafikė Pernilla Frid pagrindiniu savo parodos motyvu pasirinko citriną. Ekspozicija sudaryta iš trijų dalių, kiekvieną jų lydi trumpas tekstas: 1) "Citrinų natiurmortas. Aš vis dar citrina"; 2) "Citrinų koliažas. Aš ne tik citrina, greičiau citrinų cirkas"; 3) "Citrinų grafika. Aš daugiau nei citrinų cirkas". Taigi nuoseklus citrinos transformacijos kelias, kurį pradeda patys citrinos vaisiai, vėliau perkeliami į grafikos natiurmortą, kur dailininkė džiaugiasi galimybe parodyti šį rūgštų vaisių įvairiais rakursais plokštumoje, kartais šalia tekstūrinio paviršiaus pavaizduodama tik kontūrą; koliažuose citrinos "išauga" žmonėms vietoj galvų, tampa citrinžmogiais, keistais personažais, tarsi cirke rodomos moterys su barzdomis ir pan.; grafikoje vaisiai išryškėja ir dingsta ekspresyviame fone, keisdami formas ir rakursus jie gyvena savo citrinišką gyvenimą paveikslų erdvėse. Nors parodoje sujungtas trimatis vaizdas erdvėje (pats citrinos vaisius) ir jo pakartojimas plokštumoje, svarbesnę vietą užima rašytinis tekstas - tai konceptualus menas, kur daugiau žaidžiama žodžiais ir skambesiu juos derinant (circus citrus), o rezultatai iliustruojami.