Dailė

Gyvastingi peizažai

Eugenijaus Raugo tapybos paroda Kanados atstovybėje Vilniuje

Armina Jonušaitė

iliustracija
Eugenijaus Raugo peizažas

Šių metų kovo 18 d. Kanados atstovybėje Vilniuje atidaryta dailininko Eugenijaus Raugo tapybos darbų paroda. Šis dailininkas kuria ir gyvena Zarasų rajone, Dusetose. Nuo 1999 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narys, yra surengęs nemažai personalinių parodų, nuolat dayvauja įvairiose grupinėse parodose. E. Raugo darbų, įkvėptų vaiz- dingos Zarasų krašto gamtos, yra įsigiję įvairių užsienio šalių kolekcininkai. Beje, Eugenijus ne tik tapo, jis yra ir vienas iš dailės galerijos Dusetose steigėjų.

Ši ekspozicija ne veltui atsirado netradicinėje parodinėje ervdėje. E. Raugo tapybos darbų parodos iniciatorius - Kanados lietuvis žurnalistas Darius Rossas. Šiuos du žmones sieja graži bičiulystė - prieš ketverius metus, atvykęs aplankyti gimtinės Zarasų krašte, muziejuje jis sutiko tapytoją Eugenijų Raugą ir susižavėjo jo kūryba. Bendraudami žurnalistas ir tapytojas rado juos siejančių praeities ryšių.

Parodoje eksponuojama apie dvidešimt nedidelio formato aliejiniais dažais tapytų peizažų. Pagrindinis dailininko kūrybinių jėgų šaltinis - civilizacijos nepaliesta gamta. Nenuostabu, nes Eugenijus gyvena ir dirba nepaprastai gražioje vietoje. Ankstyvojo kūrybos etapo darbai artimesni realistinei raiškai, vėliau tapysena tapo ekspresyvesnė. Tačiau tai, pasak paties dailininko, nėra galutinis kūrybos tikslas - tik bandymai išreikšti norimas mintis, idėjas, jausmus.

E. Raugas nekuria ciklų, sakosi negalįs tapyti planuotai. Tačiau dailininko kūrinių visuma iškalbingesnė nei paskiri darbai. Paveikslus jungia alsuojanti, niekada nenutrūkstanti gyvybės linija. Daugelyje žinomų filosofinių sistemų galime rasti teiginį, jog nejudros, stagnacijos būsena prilygsta mirčiai. Atskirus kūrinius jungiantys saitai kažkiek primena nedalomą gamtos pasaulį, jo cikliškumą.

Peizažas - mėgstamiausias E. Raugo tapybos žanras, nors autorius yra nutapęs ir kelis portretus. Jo peizažai sukelia nepaprastą gyvumo įspūdį. Ši gyvastis plastiškai kuriama smulkiais teptuko potėpiais dengiant drobę, dinamiškomis judančiomis linijomis užpildant paveikslo erdvę.

Svarbiausias ir viską lemiantis veiksnys E. Raugo tapyboje yra spalva, būtent ji padeda sukurti nuotaiką. Tapytojui būdinga maniera primena Van Gogho, impresionistų, ekspresionistų stilistiką. Beje, dailininkas netapo iš natūros: į gamtą, kaip jis pats teigia, eina tik "pasimaitinti", pasikrauti energijos, o grįžęs į dirbtuvę ją išlieja savo drobėse.

Nors parodoje neišvysime įspūdingų paveikslų formatų, netikėtų formos sprendimų ar naujovių, tačiau E. Raugo peizažinei kūrybai būdingas profesionalumas, nuoširdus gamtos kontempliavimas. Žiūrint į Eugenijaus drobes nesunku pajusti žmogaus ir gamtos vidinį sąskambį, harmoningai besireiškiantį paveiksluose.