Aš vis dar esu aš

Franka Potente

Lietuvos ekranuose rodomas Dougo Limano filmas "Bornas. Sunaikinta tapatybė". Matto Damono partnerė šiame filme yra vokiečių aktorė Franka Potente. Ji išgarsėjo Tomo Tykwerio filmuose "Bėk, Lola, bėk" bei "Karžygys ir princesė". Išsiskyrusi su Tykweriu, Franka Potente daro karjerą Holivude. Filmas "Bornas. Sunaikinta tapatybė" buvo sutiktas labai palankiai, netrukus ekranuose turėtų pasirodyti ir jaunimo komedija "Try Seventeen", kurioje taip pat vaidina Potente. Žurnalo "Cinema" korespondentas Jochenas Schotze su aktore susitiko Vokietijoje. Spausdiname sutrumpintą jų pokalbį.

Kiekvieną kartą, kai matomės, tavo plaukai vis kitos spalvos. Darai tai specialiai mūsų žurnalui?

Žinoma, specialiai tau. (Juokiasi.) Graži spalva? Tačiau tai - ne mano plaukai, o perukas. Nešioju juos dėl vaidmens filme "Blueprint", kuriame dabar filmuojuosi. Tai vokiečių filmas. Noriu tai pabrėžti, nes visi galvoja, kad pasiryžau daryti karjerą tik Holivude.

Tačiau juk būtent Holivudas visiškai pakeitė tavo gyvenimą.

Kvailystės. Aš vis dar esu aš. "Bornas. Sunaikinta tapatybė" uždirbo JAV per 100 milijonų dolerių. Jau buvau pavadinta nauja amerikiečių superžvaigžde, kuri gali rinktis vaidmenis. Iš tikrųjų dabar neturiu jokio konkretaus projekto JAV. Žinau tik, kad penkias dienas filmuosiuosi naujame Peterio Greenaway`aus filme "Tulso Luperio lagaminai". Beje, tai vyks Europoje. Ar Frankos Potente įvaizdis smarkiai skiriasi nuo originalo?

Turint tokią profesiją, reikia su tuo susitaikyti. Kai žurnaluose skaitau žvaigždžių istorijas, noriu jomis tikėti, nes manau, kad kino žvaigždės yra nuostabios. Bulvarinė spauda tampa Biblija. Iš tikrųjų, juk niekas nenori prisipažinti, kad neturi žalio supratimo, kaip gyvena žvaigždės. Bet ar reikia atimti svajones iš žmonių, kurie susijaudinę stebi savo numylėtinių karjerą? Dar blogiau būna, kai įpainiojami draugai ir šeima. Kai perskaičiau apie tai, kokia laiminga yra Franka Potente su savo nauju draugu Elijah Woodu, iškart pagalvojau apie savo artimuosius, kuriems reikia susitaikyti su tokia mintimi. Tai jau baisu. Vienas dienraščio žurnalistas paskambino mano tėvams ir paprašė jų pakomentuoti mano sėkmę Amerikoje, nes mane sunku surasti. Taip pat nelabai malonus dalykas. Tačiau negaliu visam tam užbėgti už akių.

Pakalbėkime, kodėl tave sunku surasti. Kur dabar gyveni?

Dabar mano namai - trys lagaminai ir du kelioniniai krepšiai. Ką tik išsikrausčiau iš savo buto Berlyne, nes ten beveik nebūdavau, be to, išsiskyrus būtinas atstumas. Dabar noriu tiesiog apsidairyti, kur galėčiau pasistatyti savo lagaminus.

Ar nemanai, kad kiekvienam reikia vietos, kur būtų galima pasislėpti?

Žinoma. Tai negali tęstis amžinai. Neabejoju, kad ateis laikas, kai surasiu naują gyvenamąją vietą. Tačiau dabar gyvenimas ant lagaminų man suteikia palengvėjimo. Tai lyg atjauninanti procedūra. Pastaruoju metu jaučiausi labai sena. Pasileidau galopu, nes norėjau atsikratyti balasto. Panašiai buvo ir 1997-aisiais. Tada persikrausčiau iš Miuncheno į Berlyną ir pradėjau filmuotis Doris Dörrie fime "Ar esu graži?". Kai filmavome Sevilijoje, man pavogė krepšį, kuriame buvo viskas: kamera, mobilusis telefonas, pinigai, kreditinės kortelės. Iš pradžių labai susikrimtau, bet kartu pasijutau savaip laisva, kaip ir Linda, kurią vaidinau tame filme. Tikrąja to žodžio prasme neturėjau nieko. Visi mane vaišino. Nuolat turėjau skolintis pinigų ir cigarečių. Tai buvo nuostabu. Mėgstu retkarčiais išbadėti, pajusti tikrą badą, tokį, kad net skrandį skauda.

Filme "Bornas. Sunaikinta tapatybė" yra scena automobilyje, kai jūs su Matto Damono vaidinamu veikėju ginčijatės, ką reikia daryti. Mari, kurią tu vaidini, sako: "Niekas nedaro to, ką privalo". Ar Franka Potente pritartų tiems žodžiams?

Jokiu būdu. Tie žodžiai kyla iš Mari gyvenimo situacijos. Ji yra nevykėlė, jai nuolat smarkiai nesiseka. Tačiau nepaisant to, ji visada kaip katinas nukrenta ant kojų. Nekenčiau to sakinio ir dariau viską, kad jis nepakliūtų į filmą. Deja, nors ir labai stengiausi, tai yra filmo dalis.

Gražiausia scena, kai tavo herojė parodo Bornui, kokie kartais yra kvaili ir nereikalingi jo grubūs CŽV metodai. Svarbius dokumentus Mari gauna tik todėl, kad viešbutyje apsimeta visai kitu žmogumi.

Tai ir mano mėgstamiausia scena. Joje labiausiai priartėju prie Mari, nes ir pati pasielgčiau lygiai taip pat.

Amerikiečių aktoriai filmuodamiesi retai leidžia laisvalaikį kartu. Kaip buvo judviem su Mattu Damonu?

Iš pradžių Mattas skyrė labai daug dėmesio tam, kad po filmavimo turėtų nors kiek laiko asmeniniam gyvenimui. Man tai atrodė keistoka, nes vokiečių filmavimo grupėse nieko panašaus nebūna. Tačiau laikui bėgant pradėjau jį suprasti. Jei žmogus šešias dienas per savaitę kasdien dirba po 14 ar 16 valandų, jis nori šiek tiek pabūti su savimi. Pabaigoje, kai filmavome scenas Prahoje, kuri "vaidina" Ciūrichą, jis atsipalaidavo ir kelis kartus kartu išėjome į miestą.

Koks, tavo manymu, didžiausias skirtumas tarp vokiečių ir amerikiečių filmavimo grupių darbo?

Kai stovi prieš kamerą ir turi susikoncentruoti, visur yra taip pat. Amerikiečiai gal sukuria daugiau sumaišties. Kiekvienas gauna asistentą, kuris pats turi asistentą, todėl dažnai savęs klausiu, ką jie iš tikrųjų daro. Juokingiausia buvo su fitneso treneriu. Prodiuseriai norėjo būti tikri, kad pradėsiu filmuotis būdama geros fizinės formos, ir nusiuntė į Berlyną trenerį. Staiga priešais mano buto duris atsirado saulėje nudegęs kalifornietis, pasakė "Hi!" ir tris mėnesius kasdien daug valandų mane treniravo. Sužinojau, kas tai yra, ir kitąkart mokėsiu apsiginti. Pati gerai žinau, kaip išlaikyti formą.

Daug Europos aktorių bando užsikabinti Holivude. Kaip tu pati gali paaiškinti savo sėkmę?

Didelė laimė, kad "Bėk, Lola, bėk" buvo taip gerai priimtas JAV. Be šio filmo manęs ten niekas nežinotų ir tikrai nekviestų filmuotis. Kėliau jiems retai ten pasirodančio žmogaus tipo asociacijas. Kodėl taip yra, nežinau, nelabai išmanau amerikiečių požiūrį į įvairius dalykus. Tiesą sakant, daug apie tai negalvojau. Puikiai suvokiu, ką galiu suvaidinti ir kokiuose filmuose galiu dalyvauti. Jei tai atitinka prodiuserių įsivaizdavimą, nuostabu. Filmo "Bornas. Sunaikinta tapatybė" sėkmė gali būti naujo mano karjeros etapo pradžia. Tačiau reikia mokėti išlaukti. Kita vertus, nenoriu būti aktorė, kuri filmuojasi viename po kito riebiame hite, nes mėgstu visai kitokius dalykus. Dabar Holivude į mane žiūri lyg į kokį egzotišką žvėrį. Tai geriausia, kas man galėjo atsitikti.

Kodėl dalyvauji "Amnesty International" reklamos akcijoje?

Kasdien gaunu labdaros ir kitų organizacijų prašymų. Pajutau, kad privalau priimti sprendimą. Pasirinkau "Amnesty", nes manau, kad tai rimta organizacija, kuri ilgai brendo ir jau daug ką nuveikė. Kol egzistuoja kankinimai ir kitokios politinės neteisybės, tai yra būtina.

Pagal "Cinema" parengė Kora Ročkienė