Lengvo potėpio beieškant

Klaipėdoje veikia Giedrės Bulotaitės-Jurkūnienės, menininkų grupės "Plekšnė" narės, paroda. Dailininkė pristato aliejinę tapybą, grafiką, temperą, akvarelę.

Autorės tapyba elegantiška ir preciziška. Pastelinė spalvų gama, skaidrus ir plaukiantis potėpis kuria dar lengvesnę būties tėkmę. Tarsi vienu atodūsiu, negrįžtamu oro gūsio iškvėpimu popieriaus paviršiumi nuvilnija vos alsuojantis spalvos geismas. Tačiau švelnus akvarelės prisilietimas iš tiesų slepia ilgas darbo valandas ir kūrybinius ieškojimus, kurių rezultatas - ramybe ir harmonija alsuojantys kūriniai. Pasak G. Bulotaitės-Jurkūnienės, paveikslas neprivalo būti harmoningas, tačiau jo turinio sklaida turi kviesti žmogų "užeiti", įsigyventi, atrasti harmoniją su savimi ir pasauliu. Juk ir keliasluoksnis, tačiau skaidrus potėpis kviečia skverbtis į paveikslą.

Dominuojanti darbų tema - gamta, tačiau motyvų gausa varijuoja nuo beveik realistinių Neringos kopų, abstrakčių kompozicijų iki simbolizmu alsuojančių elementų: mėnesienoje išnyrančio tilto, rūke skendinčių kalnų ar iš už nendrių išnyrančių burių, boluojančių nakties fone.

Minimi darbai sukurti specifine temperos purškimo technika, leidžiančia išgauti neįtikėtinus spalvinius sprendimus. Dailininkė žaidžia juodos spalvos niuansų ir perlamutrinės šviesos derme. Ši interakcija dvelkia Rytų filosofijos ir meno tradicijomis: tarsi iš kaligrafijos labirintų gimstanti gelmės ir tolių estetika ataidi paprastumo bei subtilumo gaivastimi, dvasinės energijos proveržiu. Peizažo išaukštinimas ir nuolat jaučiamas neišsakomumas leidžia G. Bulotaitės- Jurkūnienės tapybą susieti su klasikine japonų daile bei poezija.

Pati akvarelės technika atveria turtingą erdvės plastiką. Šioje erdvėje, neturinčioje nei pradžios, nei pabaigos, smulkmeniška kasdienybė išnyksta.

Goda Giedraitytė