Atnaujinta tradicija

Viena iš daugelio tarp muzikantų nuolat sklandžiusių idėjų- atgaivinti festivalį "Muzikos ruduo". Todėl šiemet sulaukus festivalio tęsinio, niekas nesistebėjo, o tik atsiduso - pagaliau. (Paskutinis prieš pauzę "Ruduo" suorganizuotas 1990 m.; paskutinis "Kultūros barų" laureatas - Mindaugas Urbaitis.)

Kaip Kompozitorių sąjungos surengtoje spaudos konferencijoje prisipažino prof. Vytautas Laurušas, "Muzikos rudenį" 1971 m. sumanė jis, nusižiūrėjęs į "Poezijos pavasarį". Daug įvairių atsiminimų palikęs festivalis šiemet atnaujintas Kompozitorių sąjungos ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro dėka. Šio orkestro įkūrėjas ir vadovas Nacionalinės premijos laureatas prof. Donatas Katkus sakė asmeniškai jaučiąs trūkumą renginio, kuriame skambėtų į kitus festivalius nepatekę kūriniai. Unikalią "Rudens" struktūrą - koncertus kituose miestuose - taip pat mėginta atkurti. Prieškario Lietuvos menininkai buvo suformulavę šūkį "kultūros decentralizacija". Gal galėtume jį perimti? Nes dabar tik du iš penkių festivalio koncertų vyko ne sostinėje. Anykščiuose spalio 26 d. surengtas Jurgio Gaižausko autorinis vakaras, skirtas paminėti maestro 80-ties metų jubiliejų; Jurgio Juozapaičio 60-mečio proga autorinis koncertas nuvežtas į Ukmergę (lapkričio 8 d.). Kiti koncertai surengti Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje.

Pirmasis koncertas Vilniuje įvyko lapkričio 6-ąją. Festivalį pasveikino Kompozitorių sąjungos pirmininkas kompozitorius Gintaras Sodeika, koncerte taip pat apsilankė "Gaidos" festivalio direktorius kompozitorius Remigijus Merkelys. O patys renginiai pratęsė dar vieną tradiciją - žodinius muzikologų komentarus. Ne tik dirigento, bet ir komentatoriaus vaidmens ėmėsi prof. D. Katkus.

Koncerte skambėjo keturi opusai. Pirmiausia - po daugybės metų - vienas populiariausių tarpkario Lietuvos kūrinių: Vlado Jakubėno Preliudas ir Triguba fuga d-moll (1929). Ciklas sukurtas kompozitoriui studijuojant Berlyno aukštojoje muzikos mokykloje ir yra ryškus jo braižo metamorfozės liudininkas. Gyvendamas moderniame pasaulyje, V. Jakubėnas rašė ir tokią pačią muziką; "nusėdo" grįžęs namo, nors ir važinėdavo nuolat į šiuolaikinės muzikos koncertus. Jeronimas Kačinskas šių eilučių autorei yra užsiminęs, jog Lietuvoj jį supratęs vienas V. Jakubėnas. Koncerte atliktas kūrinys - neoklasicistino stiliaus, su visa jo didybe ir kontrastais.

Kadangi tai "klasiškiausias" vakare orkestro griežtas opusas, jis geriausiai atskleidė kolektyvo muzikavimo savybes. Išgirdome pašvarėjusį (ypač tai pasakytina apie smuikus), vientisesnį orkestro skambesį; jis labai tiko Peterio Vasko Smuiko koncertui ir Lino Balčiūno "Lankui". Tolesnio ansambliškumo žingsnio - reljefiškesnio atskirų orkestro grupių muzikavimo - ypač norėtųsi daugiabalsio audinio (V. Jakubėno, J. Tamulionio) kūriniuose.

Pirmo kurso magistrantas Linas Balčiūnas minėtą ilgą pjesę "Lankas" parašė šiemet specialiai Šv. Kristoforo orkestrui (atlikta "Druskomanijos" festivalyje). Kūrinio pavadinimo reikšmės autorius neatskleidžia, palikdamas įsivaizduoti patiems klausytojams. Man "suapvalintos" intonacijos, šaižus tembras, tokatinis judėjimas sukėlė įtempto lanko lyno reginį. Kilo klausimų dėl pjesės formos; jai nebūtina atitikti standartų, tačiau dramaturgija turėtų būti tvirtesnė.

Pirmąją koncerto dalį baigė šmaikštūs Jono Tamulionio "Polifoniniai žaidimai". Anot kompozitorius, kūrinys parašytas 1999 m. "Aukuro" chorui. Pastaraisiais metais itin pagarsėjęs choro kūriniais, lapkričio 4 d. J. Tamulionis sužinojo gavęs dar vieną premiją konkurse "Premios a la Composición y Expresión Coral" Kanaruose už 4 dalių ciklą "Aicį Maragį" vaikų chorui ir instrumentiniam ansambliui; juolab įdomiau išgirsti kompozitoriaus instrumetinės muzikos. Taigi D. Katkaus paprašytas duoti "ką nors linksmesnio", J. Tamulionis pateikė minėto kūrinio "Aukurui" redakciją styginių orkestrui. Pjesės "žaisliukai" - kelios gerai žinomų kūrinių citatos, tarp kurių dominuoja J.S. Bacho fugos c-moll (GTK I t.) tema.

P. Vasko koncerto smuikui ir orkestrui "Tolimoji šviesa" solo partiją griežė Rasma Lielmane. Kūrinį jo parašymo metais (1997) Zalcburge pirmąkart atliko "Kremerata Baltica", diriguojama prof. Sauliaus Sondeckio; solo partiją griežė Gidonas Kremeris. 1998 m. opusas apdovanotas Latvijos muzikos premija. Lietuvoje koncertą išgirdome pirmą sykį. Tai didžiulis opusas iš daug dalių ir daug muzikinės medžiagos, su išsamiais smuiko monologais - raudomis. Dabar populiaraus skambesio kūriniui suteikta tos "pasaulio pabaigos" nuotaikos, beje, sutampančios su kompozitoriaus estetika apskritai, taigi "nuspalvintos" vaskišku lyrizmu. Iš pirmo žvilgsnio nepastebima dalių eilės tvarkos logika galbūt nurodo "Tolimąją šviesą" labiau esant koncertu-siuita.

Festivalio rengėjams nuoširdžiai linkiu sėkmės Juozo Gruodžio dainos žodžiais - "...tiesaus kelio vieškelėlio".