Sušildė "Griežynė"

2002-ųjų "Griežynės" dalyviai

Žvarbaus rudens netikėtai užkluptus vilniečius sušildė tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis "Griežynė" (rugsėjo 18-22 d.). Festivalio prezidentas Arūnas Lunys ir kompozitorius Algirdas Klova džiaugėsi, kad kas dveji metai rengiamą festivalį jiems pavyko įgyvendinti jau šeštąjį kartą. Šiais metais "Griežynė" įsijungė į labai plačią "Sostinės dienų" programą. Dėl publikos jai teko konkuruoti su gausiais "Aukštaičių dienų", festivalio "Vilnius JAZZ", tarptautinio akordeono muzikos festivalio ir kitokiais renginiais. Nepaisant to, daugelis "Griežynės" renginių sutraukė labai daug klausytojų ir dalyvių.

Pirmąją festivalio dieną Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje buvo atidaryta paroda "Dumpliniai muzikos instrumentai Lietuvos kaime". Akį traukė įvairios senesnės ir naujesnės (XIX a. pabaigos - XX a.) armonikos, pagamintos ne tik Rusijoje, Vokietijoje, bet ir Lietuvoje. Parodai šie instrumentai buvo pasiskolinti iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų bei muzikantų asmeninių kolekcijų. Koncertą, o kartu ir visą "Griežynės" festivalį pradėjo mažasis vilnietis Adomas Kriukovas, šauniai pagrojęs keletą lietuvių liaudies šokių. Paskui vienas už kitą virtuoziškiau ir artistiškiau "dumples raitė" Albinas Batavičius, Edmundas Širmulis, Arvydas Kirda (visi iš Vilniaus), Antanas Martinėlis (iš Širvintų) ir Eržvilko bandonininkų tradicijas tęsiantis jaunas muzikantas Romas Nacas. Gaila, kad pastarasis jau labiau mėgsta groti ne bandonija, o mygtukine armonika "Čaika", ir toks instrumentų keitimas vyksta daug kur Lietuvoje.

Tą patį vakarą Muzikinio angaro "Jazz klube" publikai prisistatė festivalio svečiai iš Skandinavijos: "Madsen trio" (Danija) ir "Bazar blå" (Švedija). Bendri abiejų grupių bruožai - tai, kad jose muzikuoja labai įvairiapusiški profesionalai, gerai susipažinę su liaudies muzika. Danų grupė, kurią sudaro nenuilstantys muzikos entuziastai (Jensas Madsenas - akordeonas, René Nielsenas - gitara, Verneris Lundas - kontrabosas), gimė prieš trejus metus. Ji atlieka ir skandinavų tautų folklorą, ir argentiniečių tango, prancūzų miuzetę, džiazo standartus. O grupės "Bazar blå" (Johanas Hedinas - nyckelharpa, Björnas Meyeris - boso gitara, Fredrikas Gille - perkusiniai instrumentai) muzika iš karto visus privertė suklusti: pakerėjo kompozicijų originalumas, spalvingi tembrai, veržlumas, subtilus akustinis skambesys ir elegancija, išskirtinis muzikantų artistiškumas ir muzikalumas. Lietuvos publika įsitikino, kad koncertus vedęs A. Klova sakė tiesą: "Griežynės" padangėje žibėjo ryški žvaigždė. Grupės muzikos stilių galima apibūdinti kaip world music. Patys muzikantai ją pavadino "transglobalinių kelionių folku" (Transglobal Tripfolk), nes jų repertuaras kuriamas kelionėse. Paskutiniame "Griežynės" koncerte grupė atliko keletą visiškai naujų kompozicijų, kurias sukūrė gal ir Lietuvoje.

Pasak B. Meyerio, jų grupė ypatinga tuo, kad į ją susibūrė užaugę skirtingoje aplinkoje, bet vienas kitą papildantys muzikantai. Kompozitorius ir atlikėjas J. Hedinas yra kilęs iš Pietų Švedijos liaudies muzikų šeimos. Jis sukūrė įvairių dydžių nyckelharpų šeimą, praplėtė įprastinės nyckelharpos diapazoną. Žavi jo išgaunamos įvairiausios garso spalvos, nuostabiai praturtinančios šiam instrumentui būdingą archajišką nosinį tembrą, taip pat ir plati dinamikos skalė.

Šiuo metu dešimties grupių Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje ir Australijoje narys, kompozitorius ir atlikėjas B. Meyeris užaugo Stokholme, netoli namų, kuriuose vykdavo džiazo muzikos kursai, repeticijos. Tai ir buvo jo mokykla. Nuo 1989 m. jis atlieka afrokubietišką džiazą, fusion stiliaus muziką su flamenko, džiazo ir Lotynų Amerikos muzikos elementais. Šis muzikantas groja taip pat savo patobulinta boso gitara, kuri, be keturių boso stygų, dar turi ir dvi melodines stygas.

Į kompozicijas natūraliai įsipina F. Gille’s perkusija. Pirmiausia nustebino šio muzikanto mėgstamas instrumentas iš Peru - lyg ir paprasta dėžė (ant kurios jis sėdi), tačiau kiek subtiliausių atspalvių ritmų ja galima išbelsti! Išskirtinis jo muzikavimo stiliaus bruožas - manualinė technika. Jis groja įvairių pasaulio šalių instrumentais, labai susidomėjo ir lietuvišku būgneliu.

Viena iš festivalio "Griežynė" kulminacijų - klasikinės indų muzikos vakaras. Šį kartą muzikavo sarodo virtuozas Sergejus Ancupovas (Ryga), vienintelis muzikantas buvusios SSSR teritorijoje, grojantis šiuo instrumentu. Tabla grojo Vitalijus Logvinovas, tampura - Svetlana Avčinikova (abu iš Vilniaus).

"Griežynėje" skambėjo ir daugiau rytietiškos muzikos: japonas Tatsuya Okabayashi griežė mongolišką muziką dvistygiu morinkhuru, be to, pademonstravo net keturių rūšių obertoninį gerklinį dainavimą.

Dažnai Lietuvos festivaliuose pasirodantys grupės "Li sandandonijre" (Italija) vyrai scenoje kūrė šventišką nuotaiką - vynas liejosi per kraštus. Bene simboliškiausias jų muzikos instrumentas - vyno statinė, būdingiausias kūrinys - siautulingoji saltarela.

Kaip visada, "Griežynėje" muzikavo mūsų kaimynai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos. Ilgo medinio trimito (ligawka) pūtėjai Teresa ir Dariuszas Makśimowicziai iš Lenkijos pasakojo, kad tokį trimitą pūsdavo per Kalėdas. Lenkų kalniečių Grucelų šeimos kapelai labiausiai patinka griežti čardašus. Estų merginų grupė "Sinimaniseele" muzikavo senaisiais liaudies muzikos instrumentais - į kankles panašiu kannel, strykine arfa, dūdmaišiu, smuiku. Baltinavos muzikantų (Adrejus Rancānas - smuikas, Lucija Keiša - citra, Jazepas Keišas - būgnas) griežiamos polkos išjudino šokti ir lietuvių jaunimą. Lietuvių instrumentinio folkloro grupė "Vydraga" su multiinstrumentalistu Algirdu Klova priešakyje charakteringai atliko jų pačių iš kaimo muzikantų užrašytus kūrinius. Na, o vaikų, kurie griežė savarankiškai, be tėvų ir suaugusiųjų, koncertas suteikė vilties, kad lietuvių instrumentinio muzikavimo tradicijos gyvuos ir ateityje.