Muzika

"Gulbių ežeras" su legionieriais

Nauji artistai Lietuvos baleto trupėje

Helmutas Šabasevičius

iliustracija
Anastasija Kolegova
M. Raškovskio nuotr.

Šį sezoną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė įgaus bruožų, jau senokai būdingų Lietuvos krepšiniui. Sutartys ir žaidėjų legionierių migracija - sporte jau įprastas dalykas. Matyt, ir Lietuvos baleto pasauliui prie tokios padėties teks pratintis.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos baleto trupę paliko Rūta Jezerskytė, Nelė Beliakaitė, pernai išvyko Mindaugas Baužys, Asta Bazevičiūtė, ką jau kalbėti apie būrį mažiau žinomų šokėjų. Kartu su šiais talentingais solistais iškeliavo Auroros, paprastosios ir Raudonosios Žizel, Odetos ir Odilijos, Zigfridai, Džeimsai ir Albertai - klasikinių baleto spektaklių personažai. Todėl šį sezoną Lietuvos baleto trupėje šoks net trys kviestiniai artistai.

Du iš naujųjų Vilniaus baleto trupės šokėjų rugsėjo 25 d. pasirodė P. Čaikovskio balete "Gulbių ežeras". Odetos-Odilijos vaidmenį atliko 20-metė Anastasija Kolegova, garsios Sankt Peterburgo balerinos Liubovės Kunakovos, kurią prisimename iš viešnagių Lietuvoje, mokinė. Jos kūrybinė biografija neilga: 2001 m. ji šoko Sankt Peterburgo Rusų baleto trupėje, o jos šokį įvertino šios trupės "Spragtuko" spektaklių 2001 m. sausio mėnesį Londone recenzentai - A. Kolegovos atliktą melancholišką Rytiečių šokį pavadino "puikiu", o Snaigių karalienės solo apibūdino kaip "nuostabų". Šiais metais artistė tapo Tarptautinio Varnos baleto festivalio (Bulgarija) laureate.

Nėra žinoma, kokius rimtus klasikinio repertuaro vaidmenis iki šiol yra sukūrusi ši artistė, tačiau darbas Vilniuje jai suteiks progą vieną po kito šturmuoti mūsų baleto repertuare esančias baleto meno aukštumas.

Lietuvos baleto scenoje esame matę puikių Odetų ir Odilijų; praėjusio sezono pabaigoje šiame vaidmenyje debiutavo Vilniaus baleto mokyklos auklėtinė Olga Konošenko, sukūrusį įdomų, nuoseklų ir poetišką baltosios gulbių karalaitės paveikslą, kurį, reikia tikėtis, jauna artistė dar turės galimybių tobulinti.

A. Kolegova Odetos vaidmenį kuria remdamasi gera klasikinio šokio mokykla ir įspūdingais fiziniais duomenimis. Jos šokis sklandus ir efektingas, šokėja pasimėgaudama akcentuoja pozų aplombus, aukštus atitiudus ir arabeskus, kurie ne visada pakankamai motyvuoti. Su įkvėpimu solistė sušoko Odetos variaciją, įdomia rankų bei korpuso plastika jai suteikdama "mirštančiosios gulbės" intonacijų. Įtaigi buvo ir koda, tik Odetos "išplaukimas" nugara į žiūrovus stokojo muzikalumo bei poetiškumo. "Baltiesiems" ežero paveikslams labai svarbi pagrindinių herojų bendravimo dramaturgija - kol kas ji nėra tinkamai apgalvota, maldaujančios Odetos pozos nedaug ką sako ir Zigfridui, ir žiūrovams; į tai reikėtų atkreipti dėmesį visiems solistams. Beje, penktadienio spektaklyje nuotaikingai šoko visas gulbių kordebaletas; reikia tikėtis, kad sezonui įsibėgėjant jų gretos nepraretės.

Odilijos vaidmenį A. Kolegova taip pat papuošė ryškiomis pozomis bei dvigubais sukiniais, tačiau juodajam pas de deux bei mizanscenoms trūko spektaklio atmosferos, šokio numeriai buvo tarytum izoliuoti, o dvigubi kodos fouette atrodė sportiški ir stokojo meninio turinio. Teatriškumo dvasios šiam svarbiam paveikslui nepridėjo ir gerokai nusususi jo režisūrinė forma - keistokai atrodo pokylis karalienės pilyje, kur šokius stebi keliolika tik kukliomis vaidybinėmis galimybėmis galinčių pasigirti mimanso artistų.

Pirmo veiksmo "Pas de troi" šoko japonų baleto artistas, Agripinos Vaganovos baleto akademijos Sankt Peterburge absolventas Takasis Aokis. Smulkaus sudėjimo artistas taip pat pasižymi gera šokio technika, beveik akrobatiškais šuoliais ir sukiniais ore - šie elementai ir buvo pademonstruoti variacijoje, kuri nepareikalavo iš jo daug artistinių pastangų - pakako gyvų, organiškų mėgavimosi šokiu išraiškų. Greta jo po ilgesnės pertraukos malonu buvo matyti jau kelintą sezoną Vilniuje šokiančią japonų artistę Miki Hamanaką bei kaip visad užtikrintai savo scenas atlikusią Kristiną Kanišauskaitę.

Lietuvos nacionalinis baletas pastaraisiais metais stipriai "internacionalizavosi" spektaklių kūrėjų požiūriu - savo kūrinius iš kitų teatrų čia turėjo galimybę perkelti Vladimiras Vasiljevas, Andrejus Melanjinas, Lorca Massine`as, Borisas Eifmanas, Pascalis Rioult, originalius spektaklius kūrė Xin Peng Wangas ir Krzysztofas Pastoras. Gėrėdamiesi jų darbais, vis dar apgailestaujame, kad jau nuo 1997 m. tarp Nacionaliniame teatre kuriančių menininkų nematome Lietuvos choreografų pavardžių.

O džiaugdamiesi naujųjų Lietuvos baleto "legionierių" menu, tikimės, jog jie nenustums į kordebaleto gretas dar "gyvų" Lietuvos baleto trupės solistų, skatins teatro vadovus ieškoti talentų ne tik svetur, bet ir savame kieme.

Jau spalio 13 d. balete "Miegančioji gražuolė", kuris dedikuojamas vienai ryškiausių XX a. vidurio Lietuvos baleto artisčių Tamarai Sventickaitei, daugybę metų puoselėjusiai Lietuvos baleto tradicijas, šoks visi trys trupės "legionieriai". Florinos vaidmeniu debiutuos 18-metė Julija Repet, taip pat baigusi Sankt Peterburgo A. Vaganovos baleto akademiją, A. Kolegova šoks Aurorą, T. Aokis - Mėlynąjį Paukštį.