Literatūra

Lietuvių kalbos žodynas

Šimtmetį trukusio darbo pabaiga

Artėjant vasaros brandai ir atokvėpiui žodynininkai skuba paleisti į pasaulį paskutinį - dvidešimtąjį - "Lietuvių kalbos žodyno" tomą. Šimtmetį užsitęsęs didžiausio lietuvių leksikografinio veikalo darbas baigtas. Šio žodyno rašymas suformavo ištisas leksikografų kartas. Buvo nueitas kelias nuo 4 pūdų K. Būgos surinktos medžiagos iki 6 milijonų lapelių kartotekos, nuo trijų kalbininkų kolektyvo iki atskiro skyriaus Lietuvių kalbos institute. Žodynininkų darbą stabdė praūžę du pasauliniai karai, koregavo besikeitusios valdžios ir ideologijos. Tačiau pagrindiniai žodyno principai išliko tie patys - užfiksuoti kalbą su jos senųjų raštų įmantrybėmis, grimztančiais į nebūtį tarmių žodžiais, frazeologijos lobiais ir net kitų kalbų pėdsakais - skoliniais. Kam teko prisidėti prie šio tauraus darbo - žodyno rašymo, tas neišvengiamai pajuto kūrybinį bejėgiškumą: kalbos, kaip gyvo, kintančio ir tobulo organizmo, neįmanoma įsprausti į dvidešimtį tomų. Džiaugiesi tik prisilietęs prie pulsuojančios kalbos gyvasties...

Sunku būtų rasti kitą tokią knygą, kurios autoriumi neperdedant galima pavadinti visą tautą. Paskutiniame tome šalia pagrindinių žodyno autorių - patyrusių leksikografų pateikiamas ir daugiausia žodynui talkinusių žmonių sąrašas. Liko neįvardyti tūkstančiai kitų entuziastų, po lapelį sunešusių kalbos faktus iš visų Lietuvos parapijų ir lietuviškų salų užsienyje. Galbūt ne vienas, vartydamas žodyną, atpažins savo sakinį, užrašytą iš neraštingos kaimo močiutės. Tokį išmintingą, talpų ir vaizdingą, kad dažnas rašytojas nusistebės...Skaitydamas žodyną suvoki: kiek daug mums siūlo kalba ir kiek mažai iš jos tepasiimam. Kasdienybėje išsiverčiame su būtiniausių žodžių bagažu, nė nesusimąstydami, kokie neišsemiami leksikos klodai glūdi kalboje. Ir tik tuomet, kai žodžių srautas ima sekti, prie žodyno palinksta ne tik kalbininkai, bet ir kūrybos žmonės, studentai, inteligentija.

XX tomas ne tik užbaigia šimtmetį trukusią epopėją. Jame susitelkę esminiai mūsų būties žodžiai-simboliai. Čia skaitome apie save - žemės, žemdirbių tautą. Graži knygos autoriaus paradigma - žodynininkas, iš jo darbo medžiagos - žodžio - išauga žodynas. Jo erdvė neaprėpiama: nuo žmogaus iki žmonijos, nuo žvaigždės iki žvaigždyno, nuo žiedo iki žydėjimo... Srūva nesibaigiančios žodžių upės, kurios atneša tolimus indoeuropiečių prokalbės atgarsius, skandina nūdienos vargus ir plukdo mus į ateitį. Atsiverskime Žodyną...

Jolita Urbanavičienė