Literatūra

Oskaras Milašius

Oskaro Milašiaus 125-osioms gimimo metinėms skirta konferencija

iliustracija
Oskaras Milašius

Kronika

Gegužės 31 - birželio 1d. Kėdainių rajone, Czesławo Miłoszo gimtinės centre Šeteniuose, vyko VDU, Česlavo Milošo gimtinės ir "Pogranicze" fondų surengta, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos globojama tarptautinė konferencija.

Romano "Isos slėnis" siužetą ir baltojo svirno atstatymą savo įžanginėje kalboje prisiminė Algimantas Avižienis. Konferenciją atidarant kalbėjo jaunesnysis Cz. Miłoszo brolis Andrzejus Miłoszas, atvykęs pasveikinti susirinkusiųjų šeimos vardu. Jis perskaitė Cz. Miłoszo Krokuvoje rašytą tekstą apie Oskarą Milašių. Šiame tekste atkreiptas dėmesys į O. Milašiaus hermetišką mintį ir katalikišką religiją, kitą erdvės ir laiko supratimą, nuojautas apie karo apokalipsę, totalitarinių santvarkų žlugimą. Įtaigiai papasakota apie serbiniškių ir čerėjiškosios atšakos Milošų gyvenimą. Pažymėtina, kad nors Milošų Šeteniuose kalbėta lenkiškai, bet vis viena O. Milašiaus protėviai jautęsi LDK piliečiais. Užsiminta apie O. Milašiaus siurrealistines pranašystes, su kuriomis jis buvo supažindinęs Petrą Klimą. Kalboje pagerbta ir André Silvaire`o veikla garsinant O. Milašių Prancūzijoje. Parodytas poetui skirtas Prancūzijos nacionalinės bibliotekos katalogas "Tamsa ir šviesa".

Konferenciją moderavo VDU Politologijos instituto direktorius, moderniojo nacionalizmo specialistas Antanas Kulakauskas. VDU Išeivijos instituto vadovas Egidijus Aleksandravičius perskaitė pranešimą "Paskutiniai LDK piliečiai: Oskaro Milašiaus pasirinkimas". Prelegentas kalbėjo apie O. Milašiaus svajotą Lietuvą, poeto praeities viziją, nesutampančią su įprastu istoriniu peizažu, apibūdino tautos ir istorijos sąmonę. Daug dėmesio skirta istoriniams kultūriniams kontekstams ir O. Milašiaus egzistenciniam apsisprendimui. Kalboje susitelkta prie šių dalykų: LDK paskutinių piliečių sąvokos, O. Milašiaus lietuviškojo pasirinkimo istoriografinės problemos, Lietuvos vizijos sąsajų su LDK.

Saulius Pivoras pranešime "Oskaras Milašius ir Baltijos šalių vienybės idėja" svarstė apie tarpukario laikus, nuo etnolingvistinės idėjos perėjo prie Baltijos valstybių vienybės idėjos. Svarstyta O. Milašiaus biografija, politinė veikla, tapatybė, savimonė. Atrasta įdomių paralelių tarp O. Milašiaus ir Mykolo Römerio. Atskleistas O. Milašiaus požiūris į Baltijos valstybių sąjungos planus, parodyta Europos vienijimosi idėjos raida ir diplomato įnašas į Baltijos šalių sąjungos teoriją.

O. Milašiaus kūrybos tyrinėtoja Elina Naujokaitienė savo pranešime "Praeities ir ateities pradmenys Oskaro Milašiaus kūryboje Czesławo Miłoszo estetikos kontekste" palygino O. Milašiaus tekstą "Keletas žodžių apie poeziją" ir Cz. Miłoszo paskaitų knygą "Poezijos liudijimas". Prelegentė atkreipė dėmesį į abiejų poetų hermetinę kalbą, O. Milašiaus antimodernizmą ir biblinio pasakojimo modelį. Estetikos tradicionalizmas ir modernizmas svarstytas pasipriešinimo literatūrinėms madoms požiūriu. Išsamiau nagrinėtas apokalipsės mitas O. Milašiaus kūryboje ir diplomatinė leksika bei sugestyvios paukščių metaforos poeto lietuviškose pasakose.

Aleksandras Fiutas iš Krokuvos pranešime "Meistras ir pameistrys" aptarė poetinės formos O. Milašiaus komentarą ir hermetinės poezijos įvertinimą Cz. Miłoszo kūryboje. Svarstyta mikroportretų poetika Cz. Miłoszo eilėse, apibūdintas socialinis ir istorinis fonas, atskleista, kaip mistines O. Milašiaus temas Cz. Miłoszas toliau plėtojo savo kūryboje, atkreiptas dėmesys į šaknų netekimo jausmą ir metafizinius bei poetinius tos netekties paaiškinimus, idealizacijos kelius.

XIX a. lietuvių literatūros specialistė Irena Skurdenienė pranešime "Oskaras Milašius. Poezija ir avantiūra" aptarė nuotykių pasaulio struktūras O. Milašiaus kūryboje. Ji rėmėsi Robinzono mito interpretacijomis, atskleidė poetinių vaizdinių sistemą, susijusią su specifine laiko ir erdvės samprata, išryškino avantiūrinį pasakojimo pradą, būdingą daugelio autorių kūrybai, bei universalų kelionės motyvą.

Diskusijose dalyvavę Irena Ragaišienė, Eugenijus Ališanka, A. Fiutas, E. Aleksandravičius, E. Naujokaitienė, A. Kulakauskas ir kiti atkreipė dėmesį į tautinę savimonę, archetipinę simbolių poeziją, prancūzų modernizmą, universalizmą ir genialumą.

Konferenciją pratęsė "Baltų lankų" leidyklos išleistos Cz. Miłoszo poemos "Pameistrys" pristatymas, aktoriaus Liubomiro Laucevičiaus poezijos skaitymai, kvarteto "Collegium" atliekama muzika, išvyka į Vandžiogalą, VDU Retorių teatro skaitovų renginys, paskaita Kėdainių krašto bendruomenei ir ekskursija į Čerėją.

Elina Naujokaitienė