Kino anonsai

Naujo „Kino“ skaitymo malonumai

Pristatyti Agnieszkos Holland tikriausiai nereikia niekam. Ji – viena garsiausių šių dienų kino režisierių, kuria filmus bei serialus Europos šalyse ir JAV. Kartu ji viešoji intelektualė, turinti stiprų moralinį stuburą, nonkonformistė. Naujausias režisierės filmas „Žalia siena“, pasakojantis apie humanitarinę krizę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, – tik vienas iš pavyzdžių. Kaip rašo Živilė Pipinytė: „Holland yra rakštis kiekvienai lenkų valdžiai. Ji – aktyvistė, atvirai reiškia savo nuomonę, kritikuoja politikus, dalyvauja mitinguose, pasirašo atvirus laiškus, gina nepriklausomą spaudą, filmuose kalba apie tai, ką viena ar kita valdžia linkusi nutylėti ar paversti tabu, drasko negyjančias žaizdas.“

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kadaise vienas disidentas teisme sakė, kad jo nesutarimai su sovietų valdžia yra ne politinio, o estetinio pobūdžio. Prisiminiau šį teiginį per televizorių išgirdęs raginimą suapvalinti Lietuvą. Pamaniau, kad tai visiškas nonsensas, bet Vyriausybės komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas populiariame tinklalapyje patvirtino: „Pasitelkdami suapvalinimo metaforą, siekiame vaizdžiai perteikti klausimą, ar norime daugiau, ar mažiau Lietuvos piliečių, didesnių ar mažesnių demografinių rodiklių, stipresnių ar silpnesnių ryšių su lietuviais, pasklidusiais po visą Žemės rutulį.“

LKC inf.

Šiandien prasideda jau 77-ąjį kartą vykstantis tarptautinis Kanų filmų festivalis ir jo metu veikianti viena svarbiausių kino mugių Europoje „Marché du Film“, suburianti tūkstančius kino industrijos profesionalų iš viso pasaulio. Kaip ir kasmet, šiemet mugėje dalyvauja ir Lietuvos atstovai, ieškantys bendradarbiavimo ir tinklaveikos galimybių.

LTMKM inf.

Gegužės 18 d., šeštadienį, Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejus Muziejų naktį pasitinka žodžiais „Patirk ir tyrinėk: praeities ir dabarties kūrėjai“. Kviesime naujosiose atvirose saugyklose iš arti pamatyti muziejines vertybes, kūrybinėse dirbtuvėse pasigaminti animacijos įrenginį, susitikti su neeiliniais kūrėjais bei mokslininkais.

Augustė Nalivaikė

Nauji filmai – „Banelė ir Adama“

Saulė, mėlynas dangus, šiluma ir mylimojo prisilietimas – tiek nedaug reikia, kad pajaustum rojų žemėje. Kiekviena tokia akimirka tarsi pranašauja šviesų ir užtikrintą rytojų, bet pirmais kadrais maloniai žiūrovus nuteikiantis filmas – ne apie tai. Iš pirmo žvilgsnio „Banelė ir Adama“ („Banel e Adama“, rež. Ramata-Toulaye Sy, Malis, Senegalas, Prancūzija, 2023) pasakoja apie viltį ir norą gyventi, tačiau istorija pamažu įgauna vis niūresnį atspalvį.

Rengėjų inf.

Lietuvos kino operatorių asociacija gegužės 10 dieną apdovanojo geriausius lietuviškų filmų operatorius. Laureatams atiteko Mariaus Skudžinsko kurtos statulėlės. Pagrindinį „Ąžuolo“ kategorijos prizą pelnė Julius Sičiūnas už darbą Austėjos Urbaitės režisuotame filme „Per arti“, o jauniesiems operatoriams skirtas „Gilės“ prizas atiteko Mildai Juodvalkytei už filmą „Hablo dėsnis“, kurį režisavo Arnas Balčiūnas, taip pat buvo įteikti dar keturi tradicija jau tapę apdovanojimai.

Domas Junelis

Apie kai kuriuos paradoksus 2023 m. filmuose

Filosofas Alberto Toscano viename savo tekste sako, kad egzistuoja dvi graikiškosios tragedijos formos: sofokliškoji, kurios tikslas yra slegianti pirmykštės viršžmogiškos ir todėl amžinos esmės paieška, ir aischiliškoji, ryžtingai judanti link prieštaringai pasirodančio teisingumo. Aischiliškoji pranašauja įtrūkį ir priešinasi bet kokiam sugrįžimui į dar vieną tvarkos modelį, o sofokliškoji pateisina tragišką žmogaus likimą kaip amžiną pagrindą. Pastaroji tragedijos forma remiasi konservatyvia logika, o aischiliškoji tragedija nesibaimina kalbėti ne tik apie realius pokyčius, bet ir apie tragedijos nebūtinumą. Kitais žodžiais, tragedija yra, bet neprivalo būti. Tuo tarpu sofokliškosios tragedijos šūkis toks: tragedija yra ir todėl privalo būti.

Santa Lingevičiūtė

Nauji filmai – „Varžovai“

Nesvarbu, kokia tema kurtų Luca Guadagnino – jo kino gerbėjai eis į režisieriaus filmus. Žiūrovai jau žino, ko tikėtis: Guadagnino yra viliotojas, jo filmai elegantiški, su gražiais aktoriais, atpažįstamas ir personažų jausminis pasaulis. Guadagnino moka galantiškai slysti gyvenimo paviršiumi, kaip, tarkim, Rubenas Östlundas. Tai visiškai nereiškia, kad jų kinas kuo nors prastesnis.

Kino pavasario inf.

Jau kitą savaitę, gegužės 17-ąją, Lietuvos kino teatruose pasirodysiančiame lietuvių režisierės Linos Lyte Plioplytės filme „Mėnesinės“ žiniomis ir patirtimis apie menstruacijas atvirai ir įdomiai dalijasi medikės, sportininkės, kino žvaigždės, žurnalistės, aktyvistės, tiesiog moterys ir ne tik jos. Savo įspūdžiais apie filmą ir tebesklandančiais mitais apie menstruacijas sutiko pasidalinti gydytoja, moterų sveikatos aktyvistė Rugilė Kančaitė.

Rengėjų inf.

Ketvirtadienio vakarą vykusioje spaudos konferencijoje paskelbti reikšmingiausių šalyje kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. Metų geriausieji paaiškės jau birželio 9 d., Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje vyksiančioje ceremonijoje, kur kino kūrėjams bus įteikta 19 „Sidabrinės gervės“ statulėlių ir 3 specialieji apdovanojimai. Tarp dažniausiai paminėtų pretendentų skirtingose kategorijose – režisierės Marijos Kavtaradze filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus filmas „Čiulbanti siela“ ir Tomo Vengrio „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“.