Pjesės pagal Alfredo Hitchcocko filmą „Virvė“ skaitymas

Samuelio Bako muziejus, Šenderovo koncertų salės scena, 10 aktorių ir 8 vaidmenys, vienas kambarys su jaunuolio lavonu (menamu, suprantama). Ir niekur neregėtos aistros – galima pridurti, ypač kai vieną vaidmenų kuria „Riešutų duonos“ legenda Elvyra Piškinaitė. Eskizas, turintis ambicijų iki spalio virsti pilnaverčiu spektakliu.

Kultūros naktį, birželio 13-ąją, Samuelio Bako muziejus kviečia į atvirą repeticiją – pjesės pagal Alfredo Hitchcocko filmą „Virvė“ skaitymą. Daugiau kaip mėnesį 10 aktorių grupė, vadovaujama kino aktorės Severijos Janušauskaitės, kino kritiko Marijaus Kulviečio ir režisieriaus Šarūno Datenio, repetavo įtampos kupiną trilerį, parašytą realios bylos motyvais ir vėliau ekranizuotą Alfredo Hitchcocko.

Katastrofos anatomija

„Virvės“ inscenizacijos sumanymas kilo M. Kulviečiui, bičiulystę su aktoriais mėgstančiam įtvirtinti panašiais darbais. Marijus sako norėjęs kinematografiškos, blogio, smurto analize paremtos XX amžiaus dramaturginės medžiagos.

„Ieškojau kine jau interpretuotų istorijų, bet ne klasikinių, o mažiau žinomų, sulaukusių kuklesnio dėmesio. Svarbiausia, kad būtų „kieta“ dramaturgija, ryškūs personažai, dinamiškas siužetas. Pasirinkau „Virvę“, – pasakoja M. Kulvietis. Ieškojęs ir žmogaus, kuris sutiktų padirbėti su jaunais aktoriais. Taip į projektą visa esybe įsitraukė lietuvių kino žvaigždė Severija Janušauskaitė.

Britų dramaturgo Patricko Hamiltono pjesė paremta 1924 m. Čikagos universiteto studentų Richardo Loebo ir Nathano Leopoldo bylos motyvais, kai du vaikinai nužudė bendramokslį be aiškesnio motyvo, tiesiog – dėl naujos patirties. A. Hitchcockas pjesę adaptavo, veiksmą perkėlė į Ameriką, sutelkė viename kambaryje. Kiek leido to meto technika, filmavo ilgais kadrais.

Kūrinyje gvildenamos temos aktualios ir šiandien – tai smurto pateisinimas radikaliomis idėjomis, jaunų žmonių manipuliacija pseudointelektualiais lozungais, filosofinių doktrinų poveikis praktiniam elgesiui. Analizuojama, kaip tam tikros idėjos gali paskatinti destruktyvius veiksmus ir kokia yra mokytojo atsakomybė ugdant jauną asmenybę.

„Mėgstu pokarinę italų kino režisierių kartą, kuri ėmėsi fašizmo anatomijos, pradėjo analizuoti, kas atsitiko žmogui, kad pasaulis patyrė tokią baisią katastrofą. Tai – Roberto Rossellini („Vokietija, nuliniai metai“), Luchino Visconti, Bernardo Bertolucci. „Virvė“ taip pat teikia daug medžiagos apmąstymams apie žmogaus prigimtyje tūnantį blogį. Atrodė, mano minėti režisieriai ir jų temos liko XX amžiuje. Deja, viskas išlieka aktualu ir šiandien“, – sako projekto prodiuseris.

Žlugęs idealistas

„Virvės“ veiksmas trunka apie valandą viename kambaryje. Du jauni žudikai paslepia lavoną skrynioje ir surengia vakarėlį, pakvietę aukos artimuosius ir savo filosofijos mokytoją Rupertą. Prasideda intensyvus psichologinis katės ir pelės žaidimas, atskleidžiantis nusikaltėlių motyvus ir intelektualines ambicijas.

Šarūnas Zenkevičius, tarptautinėje programoje „European Shooting Stars“ apdovanotas kaip vienas perspektyviausių Europos aktorių, kuria Ruperto, filosofijos mokytojo, vaidmenį. Pasak Šarūno, jo personažas mėgsta įsileisti į diskusijas apie moralę, elito teisę žudyti ir „aukštesniųjų žmonių“ idėjas.

„Manau, viduje Rupertas gali būti žlugęs idealistas ir dėl to tapęs savotišku ciniku, žongliruojančiu filosofiniais įsitikinimais, moralinėmis abejonėmis ir intelektualiniu pasididžiavimu“, – teigia aktorius.

Anot jo, filosofas simbolizuoja žmones, kurie daro įtaką kitiems savo idėjomis, žodžiais ar autoritetu, ir kartais nesusimąsto, kaip tai gali būti iškreipta ar pavojingai suprasta.

„Tokio plauko politikai, lyderiai skatina radikalizaciją, neapykantą. Patys nesmurtauja, tačiau jų žodžiai gali tapti veiksmų katalizatoriumi kitiems. Kas blogesni – Ruperto auklėtiniai, įvykdę nusikaltimą, ar pats Rupertas, netiesiogiai turėjęs tam įtakos – viena įdomiausių moralinių dilemų „Virvėje“. Ją spręsti norėtųsi palikti žiūrovams“, – sako aktorius.

Save laiko kone Dievu

Vieną žudikų, Nathaną Leopoldą, patyrusį milžinišką Ruperto įtaką, kuria kaunietis aktorius Dainius Alešenkovas. Kaip ir jo mokytojas, Nathanas jaučiasi esąs viršesnis, pranašesnis už kitus. Dėl aukšto intelekto, socialinio sluoksnio ir įtikėjimo Nietszches Antžmogio teorija save laiko kone Dievu.

„Iš pažiūros atrodo ciniškas, arogantiškas, užtikrintas, valdantis emocijas. Tačiau jaučiu ir jo jautrumą, rūpestingumą, trapumą, žeidžiantį skausmą, nepasitikėjimą pasauliu“, – sako Dainius.

Personažas daugialypis, plataus spektro, dėl to aktorius džiaugiasi įsitraukęs į „Virvės“ projektą. Jam įdomu, kur nuves ši kūrybinė kelionė ir kaip dar pavyks publikai atverti savąjį veikėją.

Klausiamas, kiek savyje įžvelgia Nathano, D. Alešenkovas atsako, kad jo paties vidinis variklis yra meilė, geros energijos kūrimas, o Nathano – intelektas. Vienintelis dalykas, jam patrauklus personaže – laisvė. „Laisvė man labai daug reiškia, nepriklausymas, savarankiškumas, galia rinktis, nepaklusimas“, – sako Dainius.

Spektaklyje vaidina Dainius Alešenkovas, Žygimantas Vainauskas, Gerardas Ciparis, Šarūnas Zenkevičius, Patricija Glodenytė, Augustinas Punis, Benas Kvederis, Elvyra Piškinaitė, Viktorija Miliauskaitė, Vytautas Kuliešius.

Pjesės pagal Alfredo Hitchcocko filmą „Virvė“ skaitymas įvyks birželio 13 d. 18 ir 20 val. Samuelio Bako muziejuje Naugarduko g. 10.