7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Atominis reivas

Šeiko šokio teatro spektaklis „Ordredesordreordredesordre“

Rosana Lukauskaitė
Nr. 6 (1327), 2020-02-14
Šokis
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.

Briuselyje gyvenančios Y kartos šiuolaikinio šokio choreografės Vilmos Pitrinaitės spektaklio „Ordredesordreordredesordre“ choreografijos šerdis sudaryta iš mokslinių tyrimų, (ne)tvarkos bei gyvai atliekamos grupės „Joy Division“ muzikos. Kūrinį sausio 24 d. „Kultūros fabrike“ išvydo uostamiesčio žiūrovai, o sausio 29 d. „Menų spaustuvėje“ – vilniečiai. Jau spektaklio pavadinime susipina tvarkos (pranc. ordre) ir sutrikimo (pranc. désordre) vektoriai. Tačiau sumaištis čia veikia it gerai sutepta mašina. O kuo labiau nusistovėjusi viešpataujanti sistema, tuo lengviau ją sudrumsti. Tada net pati nekalčiausia provokacija tampa grandinės pertrūkio priežastimi, o pati struktūros masė – destruktyviu jos kintamuoju.

 

Williamo Shakespeare’o „Hamlete“ yra eilutė apie, visų manymu, išprotėjusį Danijos princą: „Nors tai ir beprotystė, bet nuoseklumo jai netrūksta“ (Aleksio Churgino vertimas). Spektaklyje „Ordredesordreordredesordre“ nujaučiamasis Hamletas yra roko muzikanto iš Mančesterio Iano Curtiso asmenybė – būtent jo sukurta muzika tampa priemone kalbėti apie žmogaus blaškymąsi, egzistencinius šiurpulius ir traukulius. Suderinti gitaros stygas, pasirodo, lengviau negu harmonizuoti sudrumstą žmogaus savimonę, tad kūrinio pradžioje Audrius Kalytis savo elektrinės gitaros solo tarsi operatorius sujungia mus su dvasių pasauliu. Iš jo atlėkę šokėjai – Gintarė Marija Ščavinskaitė, Oksana Griaznova, Marija Ivaškevičiūtė, Inga Kuznecova, Dovilė Binkauskaitė, Mantas Černeckas, Nielsas Claesas ir Evgenijus Kalachovas – lyg pirmapradžiai gaivalai judesiu perpasakoja visatos su(si)kūrimo istoriją. Sudaromas post-punk roko sąspietis panašus į organinius junginius kuriančią sūkurinę vonią. Atlikėjams, šokantiems alkūnėmis ir keliais, tenka išsikovoti teisę atlikti grupės „Joy Division“ muziką. Kad būtų verti įeiti į šį pasaulį, jie pirmiausia turi naujai gimti – jėga, išspjovusi juos į visatą kaip atskiras daleles, vėliau vėl juos sujungs į nepertraukiamą grandinę. Budizmas teigia, kad tuštuma yra pirmapradė visų daiktų prigimtis, ir mokslas tai patvirtina, nes atomai susideda iš nieko (t.y. tuštumos tarp elektronų ir protonų bei jų ryšių įtampos). Be baimės suvokęs tuštumos viešpatavimą, tampi laisvas nuo egzistavimo ir nebūties kraštutinumų. Kūrinyje tai iliustruoja įmagnetintų molekulių šokis, transliuojantis kosmoso sąmonės srautą.

 

Šviesų dailininko Justo Bø apšvietimas sukuria savotišką tolimo miesto atšvaitų įspūdį. Taip pat tai tarsi saulės audros sukelti elektromagnetiniai trikdžiai, susiliejantys su roko koncerto iliuminacijos šou. Pasiduodami energijos pliūpsnių srovei, šokėjai išleidžia iš savęs visą susikaupusią frustraciją ir pyktį – agresijos spinduliuotė nušvitina tuštumą ir nusėda kaip abejingas rūkas, bet tai jau neapšviestojo pasaulio bėdos. Apsupti tamsos, apimti euforijos ir kartu katastrofos artėjimo nuojautos, atlikėjai šoka dėl galimybės gyventi ar mirti – būtent ši akistata su būtimi verčia šauktis ne tvarkos, o chaoso, kurio akivaizdoje visi lygūs, nors ir į nieką nepanašūs. Juk sąmyšis labiau jaudina – jis sodresnis, pavojingesnis. Staiga šokėjai save sustabdo priešais publiką kaip paleisti įniršę buliai, vos neįpuolę tarp žiūrovų. Ši chaoso choreografija gimsta atlikėjams reaguojant į savų kūnų impulsus, raumenimis tekančią elektros srovę, kurią reikia įžeminti, tad šokėjus galiausiai po truputį pradeda veikti traukos dėsniai ir kūnų magnetizmas. Žmogaus kūnas – geriausias laidininkas, todėl scenoje vyksta energijos cirkuliacijos procesas: arba grandininė branduolinė reakcija, arba veidrodinės baltosios magijos apeigos. Tarsi nekoordinuojami šokėjų judesiai sukuria savą gravitacijos lauką, o jo tankėjimas – inercijos židinį. Kūnų karuselei įsisukus, įvyksta protonų ir neutronų, dalelyčių, kurios nei gyvos, nei mirtingos, reivas.

 

Tai primena Amerikos indėnų pasakojimą apie žmoguje gyvenančius du vilkus – blogį ir gėrį. Laimėsiąs tas, kurį daugiau šersi, tačiau kas nutiktų, jeigu abu vilkai susipjautų tarpusavyje? Vidinių žvėrių kautynes atvaizduojantiems šokėjams kyla iššūkis ne aklai imituoti Iano Curtiso „epilepsinio šokio“ (kurį amžininkai vadindavo „negyvomis musėmis“) judesius, bet jų įkvėptiems kalbėti savo autentiška kūno kalba, susiliejančia su išskirtine „Joy Division“ muzika, kuri, kupina sielvarto ir įtampos, nepadailindama perteikia nerimaujančios visuomenės tikrovę. Šis žavingos melancholijos šokis, kuriuo nesiekiama nei suvilioti, nei pasirodyti geresniam ar grakštesniam, yra ne poza, o judesių virtinė, joje puslankio kreive skraidančios rankos hipnotizuoja žiūrovą. Ar tai šamaniška transo būsena, ar epilepsijos traukuliai? Tai liga, pripildyta gyvenimo grožio ir agonijos, – visatos virpesius reikia iškentėti.

 

Per pauzę tarp triukšmo ir tylos gimsta muzika. Į sceną įnešami muzikos instrumentai ir pirmoji daina „She’s Lost Control“ primena žmogaus gyvenimo tragizmą – mes iš tikrųjų nieko nekontroliuojame: nesvarbu, ar tai epilepsijos konvulsijos (kaip žinome iš žodžių autoriaus Iano Curtiso biografijos), ar tiesiog likimo pamėtėjami iššūkiai, – iki galo negalime suvaldyti visų savo asmenybės ir gyvenimo aspektų. Kaip vėliau dainavo kitas britų muzikantas Antony Hegarty, „Epilepsy is dancing“ („Epilepsija šoka“). Tai, kas asmeniška, tampa universaliu pojūčiu. Lieka tik pasiduoti gyvenimo chaoso šokiui ir rasti savo unikalų ritmą.

Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ordredesordreordredesordre“. E. Sabaliauskaitės nuotr.