7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Žodžiai ir veiksmas

„Mari Kardona“ ir „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“ festivalyje „LMTA Teatro dienos“

Laura Šimkutė
Nr. 14 (1293), 2019-04-05
Teatras
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.

Tarptautinė teatro diena dažniausiai pasitinkama bilietų akcijomis arba išskirtiniu dėmesiu spektakliams, patekusiems į nominuotų apdovanojimams gretas. Kovo mėnesį teatriniai reiškiniai išgyvena pakylėto susidomėjimo laikotarpį, o dėmesys kūrėjams naudingas, verčia juos pasitempti. Bet šį kartą kalbamės ne apie reklamą ar susidomėjimą teatru, o apie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) jau penktus metus iš eilės sėkmingai rengiamą teatro festivalį „LMTA Teatro dienos“, šiemet vykusį kovo 14–24 dienomis. Palyginti su ankstesniais metais, jubiliejinė programa platesnė: ją sudaro akademijos teatro studentų debiutai, „Auksinių scenos kryžių“ laureatų, šiuolaikinio šokio, performanso meno, muzikos atstovų ir svečių iš užsienio pasirodymai bei diskusija apie jauną Lietuvos teatrą.

 

„LMTA Teatro dienas“ galima laikyti savotišku reiškiniu, nes užėjęs į centrinius akademijos rūmus, kai Balkono teatre rodomas kuris nors festivalio spektaklis, dėl minios pasijunti kaip populiarios roko grupės koncerte. Ir ši įvairaus amžiaus žiūrovų minia laukia jaunojo Lietuvos teatro pasirodymų. Atrodo, jokių ypatingų viešųjų ryšių gudrybių LMTA Meno centras nesiima, o susidomėjimas jaunuoju teatru didelis, – tai iš dalies lemia ir nemokami renginiai.

 

Turint omenyje festivalio diskusijos „Ar taps jaunieji naujaisiais teatro skersvėjais?“ temą ir siekiant numatyti būsimas teatro kryptis, šiame tekste apžvelgiami du priešingi plačios „LMTA Teatro dienų“ programos poliai: Kauno miesto kamerinio teatro spektaklis „Mari Kardona“ ir antro LMTA vaidybos kurso studentų darbas „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“.

 

Nors dviem „Auksiniams scenos kryžiams“ – už pagrindinį dramos aktorės vaidmenį ir nacionalinę dramaturgiją – nominuota „Mari Kardona“ nusipelno tokios minios, kokia susirenka prie Balkono teatro durų, šį kartą LMTA Teatro ceche rodytas spektaklis jos nesulaukė. Galbūt sulauks Kaune...

 

Apie šį Agniaus Jankevičiaus ir Gabrielės Ladygaitės darbą jau teko rašyti, kai monospektaklis „Mari Kardona“ buvo dabartinės vaidybos magistrantės bakalauro baigiamasis darbas. Šiandien kūrinys – subrendęs ir dar stipriau prikaustantis dėmesį. Ladygaitei tenka sudėtinga profesinė užduotis – ji turi viena stoti prieš minią ir pusantros valandos išlaikyti jos dėmesį. Be to, aktorei, kuriančiai psichologiškai sudėtingą Mari personažą, reikia tvirto pasirengimo. O kad vaidmenį Ladygaitė kuria puikiai, liudija ir „Auksinių scenos kryžių“ nominacija.

 

„Mari Kardonoje“ vyrauja žodžiai, žodžiai, žodžiai... Pasakojama tragikomiška veikėjos istorija. Mari – tai banguojanti jūra, kurioje nėra stovinčio vandens. Ladygaitė leidžia suprasti, kad iš Albert’o Camus romano „Svetimas“ nužengusios Mari Kardonos vidinis pasaulis – tarsi nerimastingas vandenynas, į kurį brendant vis giliau atsiveria vis įdomesni dalykai. Išoriškai veikėja neįtikėtinai rami, pasakodama skaudžią savo gyvenimo istoriją ji atrodo šalta it ledas. Fone šviečia raudonas užrašas „Dvėsk, kale“, o ji lyg niekur nieko sėdi ant raudonos sofos – prie tokių epitetų ji įpratusi. Mari svarbu, kad jos klausytųsi, nors prie to ji nepratusi ir bendrauti jai nejauku. Spektaklio pradžioje pasitikdama žiūrovus su gėrimais ir sausainiais ji pabrėžia, kad dabar kalbės būtent ji, kaip ir pasakojime apie vakarienę su netikėtai sutiktu vyriškiu, kuriam ji liepia jos klausytis. Taip pat Mari nepratusi rodyti jausmų – visas jos pasakojimas apie tai, kaip ji bando savo jausmus pažinti. Jai beveik pavyksta. Bet čia drama, teatras – būtų neįdomu, jei taip imtų ir pavyktų.

 

Tokių kaip Mari, klausiančių savęs, kas yra jausmai ir kodėl aš nejaučiu taip, kaip kiti, turėtų būti ne vienas. Aktualus ir jautrus spektaklis leidžia atpažinti save arba suprasti kitą.

 

„Mari Kardonoje“ vyrauja žodis, o spektaklyje „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“ – veiksmas su klounados ir pantomimos elementais, žodžių tarp išraiškos priemonių beveik nėra.

 

LMTA antro kurso vaidybos studentai imasi savo mokytojo Oskaro Koršunovo jaunystėje pamėgto autoriaus – Daniilo Charmso. Jauni aktoriai Jonas Golubovskis, Džiugas Grinys, Karolis Norvilas bei Aurelijus Pocius parodo, kad kartais kūno kalba įdomesnė už žodinę. Tiksliau, teatre pirma eina veiksmas, o tik po to – žodis. Baltai veidus išsidažę ir juodais kostiumais apsirengę vaikinai scenoje atrodo tarsi nužengę iš „Ten būti čia“ arba, labiau tikėtina, iš „Jelizavetos Bam“, kurią dėl savo amžiaus turėtų būti matę gyvai, kitaip nei pirmąjį spektaklį. Studentų pasirodymas pulsuoja jaunu ir greitai tekančiu teatriniu krauju, alsuoja pasitikėjimu savimi, o tai publikai patinka.

 

Aprašyti tai, kas vyksta scenoje, – bergždžia užduotis, nes įžodintas „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“ netenka savo magijos. Groteskas, tragikomiškumas (atsikartojantis motyvas jaunųjų teatre), absurdas, netikėtumo veiksnys ir sceniniai efektai atakuoja žiūrovo pojūčius bei protą ir leidžia patirti perdėtą scenos veiksmo teatrališkumą pačia geriausia prasme. Čia nėra jokių tikrovės iliuzijų, visa – grynas melas, ir niekas nebando apsimesti, kad yra kitaip.

 

Štai tokie teatro skersvėjai primena tai, kas vyresniems matyta, o jaunesniems tik girdėta.

Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Mari Kardona“. M. Endriuškos nuotr.
Karolis Norvilas spektaklyje „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Karolis Norvilas spektaklyje „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.