Jono Vaitkaus kūrybos vakaras

Šį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras mini savo 75-metį. Ta proga, be numatomų premjerų, bus pristatytas renginių ciklas, kurio metu vyks diskusijos su svarbiausiais šiame teatre spektaklius kuriančiais režisieriais.

Sausio 15 d. 18 val. Mažojoje salėje įvyks pirmasis ciklo renginys – vakaras, skirtas režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybai. Jame dalyvaus pats režisierius ir visų kartų jo mokiniai – režisieriai Oskaras Koršunovas, Agnius Jankevičius, Tadas Montrimas, aktoriai Arūnas Sakalauskas, Dalia Michelevičiūtė, Džiugas Siaurusaitis, Rasa Samuolytė, Petras Kuneika ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros I kurso studentai. Renginio moderatorė – Daiva Šabasevičienė. Renginys nemokamas.

Teatro fojė (prie Didžiosios salės) veikianti paroda pristatys Jono Vaitkaus kūrybą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Daugiau kaip devyniasdešimt spektaklių sukūręs Jonas Vaitkus kiekvienu nauju darbu turtina ne tik savo teatro įvaizdį, bet ir aktoriaus meno, scenografijos, teatro muzikos sritis.

Jonas Vaitkus 1969–1974 m. studijavo Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute (dabar – Sankt Peterburgo valstybinė teatro akademija), 1974–1975 m. dirbo Šiaulių dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, 1975–1978 m. – Kauno valstybinio akademinio dramos teatro režisieriumi, o 1980–1988 m. – šio teatro vyriausiuoju režisieriumi. 1988 m. atvykęs į Vilnių, Vaitkus iki 1995 m. buvo Lietuvos valstybinio akademinio (dabar – nacionalinio) dramos teatro meno vadovas, o nuo 2008 m. vadovauja Lietuvos rusų dramos teatrui.

Vaitkus priklauso tradicijai, kurios pradininkai yra Konstantinas Stanislavskis, Vsevolodas Mejerholdas, Bertoltas Brechtas. Kurdamas eksperimentinio pobūdžio spektaklius, jis siekia ne tik išplėsti teatro ribas, bet, remdamasis klasikinio teatro pagrindais, naudodamas klasikinės teatro mokyklos metodus, kuo giliau prasiskverbti į kuriamo spektaklio turinį.

Daugiausia spektaklių Vaitkus sukūrė Kauno ir Vilniaus scenose, taip pat dirbo Šiauliuose, Klaipėdoje, keletą spektaklių pastatė užsienyje – Bostono, Stokholmo, Sankt Peterburgo, Kopenhagos, Oslo, Tokijo teatruose.

Vaitkaus spektakliai stilistiškai labai skirtingi, režisūrinius sumanymus jis įprasmina rinkdamasis pačią įvairiausią dramaturgiją. Visi jo spektakliai pasižymi raiškia koncepcija ir išradingomis formomis, nemažiau svarbus vaidmuo tenka ir aktoriniams darbams. Tai liudija Vaitkaus režisūros modelių – politinio, socialinio, poetinio – įvairovę.

Jono Vaitkaus asmenybė  traukia ir kitus kūrėjus, jis teatru užkrėtė daugelį žmonių, jo dėka teatre vaidinti pradėjo žinomas Lietuvos kino aktorius Juozas Budraitis. Dirbdamas Kauno teatre jis surinko pirmąjį savo aktorių kursą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Nuo 1981-ųjų Vaitkus paruošė jau aštuonis aktorių kursus.

Vaitkus yra ir dramos režisūros specialybės Lietuvoje iniciatorius, parengęs du (1988–1993 ir 1999–2003 m.) režisierių kursus. Pirmojo režisierių kurso diplomantai Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas sėkmingai dirba Lietuvos teatruose. Nemažai kuria ir antrosios Vaitkaus režisierių laidos absolventai Agnius Jankevičius ir Albertas Vidžiūnas.

Nuo 1991 m. Vaitkus kaip pedagogas dirba ir užsienyje – yra buvęs Emersono koledžo (Masačūsetsas, JAV) Atlikėjų meno fakulteto vizituojančiu vaidybos dėstytoju. 1992–2002 m. buvo Oslo valstybinės aukštosios teatro mokyklos (Staten Teater Högskole) vizituojantis vaidybos dėstytojas, taip pat dėstė Helsinkio valstybinėje aukštojoje teatro mokykloje (2000), Kopenhagos nacionalinėje teatro mokykloje (2005), Krokuvos teatro akademijoje (2005).

Jonui Vaitkui visada rūpėjo išugdyti menininką asmenybę. Tai ryšku žvelgiant ne tik į mokinių režisierių darbus, bet ir į aktorių vaidybą – dauguma jo paruoštų aktorių pasižymi puikia fizine forma, geba dainuoti, šokti, groti įvairiais muzikos instrumentais, linkę į aktyvų dialogą su kuriamu personažu. Kartu su Eimuntu Nekrošiumi Jonas Vaitkus išplėtė aktorinės mokyklos sampratą ir atvėrė Lietuvos teatrui galimybes žengti į naujojo teatro erdvę.