7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Nauja pradžia

Tarptautiniam teatro debiutų festivaliui „Tylos!“ pasibaigus

Ieva Tumanovičiūtė
Nr. 21 (1082), 2014-05-30
Teatras
„Sapnas“. D. Matvejevo nuotr.
„Sapnas“. D. Matvejevo nuotr.
Gegužės 19–23 d. Vilniaus mažajame teatre tvyrojo jaunatviškos energijos, pakylėtos nuotaikos atmosfera. Teatro fojė, kurios interjerą apipavidalino Antanas Dubra, festivalio dalyviai, žiūrovai bei teatrinės bendruomenės nariai galėjo bendrauti, diskutuoti, susipažinti su stende iškabintais jaunųjų „blogerių“ ir recenzentų atsiliepimais apie spektaklius ir jų parengtais interviu su aktoriais. Gabrielės Tuminaitės įkurtas festivalis, prasidėjęs kaip platforma Lietuvos muzikos ir teatro akademijos diplominiams studentų darbams, išaugo į tarptautinį, pristatantį teatrinius debiutus bei jaunas nepriklausomas Lietuvos ir užsienio teatrų trupes. Šiais metais Aušros Paukštytės organizuotame renginyje buvo parodyta 14 spektaklių. Festivalio programa pasižymėjo stilistine ir žanrine įvairove, jauniesiems teatro kūrėjams aktualių temų bei pasirinktų meninės išraiškos priemonių gausa.
 
Kiekviena „Tylos!“ festivalio diena prasidėdavo Balio Latėno režisuotu garsų spektakliu „Kelionė be bagažo“. Vilniaus kolegijos Menų fakulteto studentai penkiolikai ratu susodintų žiūrovų kūrė magišką garsų kelionę. Tamsoje už juodos širmos aktorių siluetai buvo vos įžiūrimi, tad tikrasis spektaklis vyko publikos vaizduotėje. Įvairių garsų sukeltos asociacijos leido panirti į asmeninę vaizdų ir pojūčių kelionę, atpažinti mobiliųjų telefonų paslaugų biurą, Antarktidą, teatro ar koncertų salę, Valpurgijos nakties kalną, radijo garsų persmelktą daugiabutį ir (ar) daugelį kitų erdvių.
 
Režisieriaus Jono Vaitkaus ir aktorės Viktorijos Kuodytės vadovaujami LMTA ketvirto kino aktorių kurso studentai per pirmąsias dvi festivalio dienas pristatė keturis diplominius darbus. Savarankiškai pasirinkę dramaturginę medžiagą, studentai pirmenybę atidavė šiuolaikiniams kūriniams. Miniatiūra „Saulėlydis“ pagal Cormaco McCarthy pjesę – tai dviejų personažų: Juodojo (Petras Kuneika) ir Baltojo, tiksliau Pilkojo (Karolis Matuliauskas), kunigo ir ateisto, nugalėjusio ir pralaimėjusio diskusija gyvenimo prasmės klausimais. Abejotina pasaulio sandara, Baltajam sukėlusi beprasmybės pojūtį ir norą nusižudyti, Juodajam padeda prisitaikyti bei patenkinti valdžios troškimą: „Užmuškit piemenį, o aš vesiu avis.“
 
Spektaklis „Mamos, dukros“ pagal Alexandre’o Mardano pjesę – tai tragikomedija apie dvi nelaimingas moteris, gyvenimo aplinkybių pastūmėtas į „elitinę prostituciją“. Menkai pažįstamos moterys, laukiančios kliento, ruošiasi mamos ir dukters vaidmenims. Motina Valentina – buvusi kalbų mokytoja, automobiliu nutrenkusi žmogų, yra priversta imtis prostitucijos, kad galėtų išmokėti kompensaciją aukai ir išlaikyti savo motiną bei kūdikio besilaukiančią dukrą. Aktorė Eglė Raustė sukuria įtaigų ir gyvą personažą, perteikia subtilius emocinių išgyvenimų niuansus. Medicinos studijas po tėvų skyrybų turėjusios nutraukti, „ant pasaulio pykstančios maištininkės“ Katios vaidmenį kuria aktorė Ieva Delininkaitytė. Skaudi gyvenimo patirtis ir kartu patirtas šokas (moterys mano nužudžiusios klientą) suartina „dukrą“ ir „motiną“.
 
Diplominiame darbe „Naktis“ pagal Anne Emond scenarijų po eilinio nakties nuotykio atsibudę nepažįstamieji (aktoriai Edgaras Bechter ir Justė Zinkevičiūtė), užuot išsiskyrę, vienas kitam išsipasakoja. „Dugno“ atmosfera: nešvarus butas, narkotikai, rankomis valgoma kiaušinienė, iš stiklainio geriamas karštas vanduo. Šiuolaikinio vienišo žmogaus, nesugebančio sukurti tikro ryšio, praradusio gebėjimą mylėti, vidinės tuštumos pojūtį malšinančio alkoholiu, narkotikais ir atsitiktiniais lytiniais santykiais, padėtis be išeities. Spektaklyje „Prisilietimas“ pagal Patricko Marberio pjesę nagrinėja panašias temas. Santykių peripetijas kuria keturi personažai: vėjavaikė mergina, svajotoja, striptizo šokėja (Dovilė Karaliūtė), fotografė (Eglė Valadkevičiūtė), rašytojas (K. Matuliauskas) ir gydytojas (P. Kuneika). Nuolatos persirenginėjantys aktoriai vaidina egoistiškus savimylas. LMTA kino aktorių kurso studentai kuria įtaigius vaidmenis, pasižymi organiška vaidybos maniera.
 
Režisieriaus Aido Giniočio vadovaujamo LMTA ketvirto vaidybos bei režisūros kurso studentai pristatė tris diplominius darbus. Gildo Aleksos režisuotas spektaklis pagal Biljanos Srbljanović pjesę „Belgrado trilogija“ – apie XX a. pabaigoje po NATO bombardavimų Serbiją palikusių emigrantų dalią. Keturi didžiuliai kelioniniai lagaminai – pagrindinis scenografijos elementas. Pasakotoja, žurnalistė Ana (Martyna Gedvilaitė), likusi tėvynėje, apibūdina veiksmo aplinkybes ir personažus. Tris į skirtingus pasaulio kraštus emigravusių žmonių istorijas vienija tėvynės ilgesys ir problemos, su kuriomis susiduria svetimoje šalyje. Ekspresyvia aktorių vaidyba ir emociniu paveikumu išsiskyrė pirmoji brolių Kičos (Mantas Zemleckas) ir Mičos (Danas Kamarauskas) istorija.
 
Vaidybos studentų diplominis darbas – A. Čechovo „Trys seserys“ – parodė, kad kursas yra darni trupė, aktoriai puikiai bendradarbiauja ir jaučia vieni kitus scenoje. Taip pat kiekvienas įrodė, kad sugeba įsigilinti į personažo vidinį pasaulį ir scenoje išgyventi tikrus jausmus, aistras ir emocijas.  
 
Režisierės Eglės Kižaitės diplominis spektaklis „Atleisk jiems – jie nežino, ką daro“, pastatytas pagal Giovanni Boccaccio  „Dekamerono“ noveles, pasižymi teatro žaisme, itališku temperamentu ir renesansiniu džiugesiu. Aktoriai kuria groteskiškus personažus ir atsiskleidžia kaip puikūs charakterinių vaidmenų atlikėjai. Kurioziškos situacijos, aistros, meilės, tikėjimo temos perteikiamos išradingomis mizanscenomis bei originaliomis detalėmis.
 
Jaunimo miuziklo teatras pristatė miuziklą be žodžių „EX’IT“ (rež. Albertas Vidžiūnas). Dvylika atlikėjų, išradingai panaudoję tris masyvius baltus kubus, kuria įvairias situacijas, kuriose užsimezga žmogiškieji santykiai ar netgi meilė, iškyla būtinybė apsispręsti – išeiti ar likti. Tai nuoširdus, teigiamos ir jaunatviškos energijos kupinas spektaklis.
 
Klaipėdos „Apeirono“ teatras pristatė režisierės Eglės Kazickaitės interaktyvų spektaklį „Uroboras“. Publika atsakinėjo į klausimus, balsavo, užžiebdavo, gesindavo ir mėtė į sceną degtukus, o vienam žiūrovui teko pabūti kartu su trimis spektaklio žaidėjais kambaryje, iš kurio neįmanoma išeiti. Spektaklis atspindi šiuolaikinio žmogaus egzistencijos absurdiškumą po sistemų raizgalynės „antklode“. Visuomenės susvetimėjimą skatinantis, asmenybę žlugdantis „didysis žaidimas“, kuriame kitaminčiai sudeginami ant inkvizicijos laužo (malkų, beje, jam priskaldė patys žiūrovai). Žmogus ir jo kuriamos sistemos, prilygintos uroborui – savo uodegą ryjančiai gyvatei, artėja susinaikinimo link. Paranojiško žaidimo kūrėjai ir dalyviai – aktoriai Greta Kazlauskaitė, Gerda Surgautaitė, Kornelija Krasilnikovaitė ir Pranciškus Megelinskas. Įdomus spektaklio elementas: aktorių judesiais sukuriamas „kino juostos“ efektas.
 
Viešnia iš Jungtinės Karalystės Tamar Broadbent pristatė premjerinį „stand up comedy“ monomiuziklą „All by my Selfie“. Įspūdingų vokalinių galimybių, teigiamą energiją spinduliuojanti įtaigi artistė, puikiai jaučianti publiką, devyniose autorinės kūrybos dainose šmaikščiai komentuoja neigiamą socialinių medijų įtaką šiuolaikiniam žmogui. T. Broadbent užmezgė ryšį su festivalio publika, palankiai nuteikė komediantės pastabos apie Lietuvą.
 
Eksperimentiniais, drąsiais ir ypač kūrybingais jaunų teatro kūrėjų pastatymais garsėjantis Rygos teatras „Dirty Deal“ pristatė režisieriaus Girčio Šolio spektaklį „Hero of the Day“. Realybės šou parodijos forma spektaklyje kalbama apie televizijos poveikį žmogui. Natūralistinio rekvizito fone kaip lygiaverčiai partneriai veikia aktoriai, iš pradžių dėvintys odos spalvos puskaukes, ir  žmogaus ūgio lėlės (dailininkė ir scenografė Ilze Egle). Ekonomikos studijas baigusio, ne pagal specialybę dirbančio vaikino Zigurdo (Kristians Kareļins) gyvenimas dėl atsitiktinių aplinkybių pradeda virsti siaubo trileriu, kuriame Zigurdas, pats to nežinodamas, tampa nusikaltėliu. Finale paaiškėja, kad visa tėra tik realybės šou, kuriame jis, nežinodamas to, dalyvavo merginos iniciatyva. Spektaklis palieka slogų įspūdį, kurį sukelia pamąstymai apie televizijos kuriamą absurdą.
 
Paskutinis festivalio spektaklis – režisieriaus Gintaro Varno vadovaujamo LMTA antro režisūros kurso studentės Kamilės Gudmonaitės „Sapnas“, pastatytas pagal Augusto Strindbergo pjesės ištrauką. Spektaklio pradžios gongo virpesiai, paslaptingi balsai, alogiškas tekstas iš karto įtraukia žiūrovą į sapno atmosferą. Scenografiją kuria penkios baltos kėdės ir scenos gale ant pakylos kabantis gongas, už kurio slepiasi visada esantis, bet nematomas, lotoso poza sėdintis dievas Indra (Edgaras Žemaitis). Juodi ir balti aktorių kostiumai, baltos kėdės juodoje scenos erdvėje kuria kontrasto principu grindžiamą stiliaus vienovę. Teatro magijos, originalių mizanscenų ir aktorinių prisitaikymų kupinas, Rytų religijų idėjų persmelktas, turinio ir formos sinteze pasižymintis spektaklis byloja ne tik apie asmenybę žlugdančią ugdymo sistemą, bet ir priverčia susimąstyti apie laiko begalybę ir cikliškumą, žmonių, tarp kurių „daug pašauktųjų, bet maža išrinktųjų“ egzistenciją amžino pasikartojimo bei pasaulio švelnaus abejingumo fone.
 
Kiekvienas spektaklis yra sėkmingas jaunųjų teatro menininkų debiutas, jėgų išbandymas žiūrovų akivaizdoje, sulaukęs entuziastingo jų palaikymo bei įkvėpęs kolegas ruoštis ateinančių metų „Tylos!“ festivaliui.

 

„Sapnas“. D. Matvejevo nuotr.
„Sapnas“. D. Matvejevo nuotr.
„Atleisk jiems – jie nežino ką daro“. D. Matvejevo nuotr.
„Atleisk jiems – jie nežino ką daro“. D. Matvejevo nuotr.
„Uroboras“. V. Liaudanskio nuotr.
„Uroboras“. V. Liaudanskio nuotr.