7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Įveikti pasaką

Vilniaus teatro „Lėlė“ ir „Stalo teatro“ premjeros

 

Ramunė Balevičiūtė
Nr. 38 (1052), 2013-10-18
Teatras Kultūra vaikams
Scena iš spektaklio „Spragtukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Spragtukas“. D. Matvejevo nuotr.
Kaip jau ne kartą esu rašiusi, neturiu nieko prieš pasakų inscenizacijas. Vis dėlto iš pastarųjų premjerų vaikams nedvejodama išskirčiau ne klasikinės pasakos inscenizaciją, o šiuolaikinę „Tėčio pasaką“, „Menų spaustuvėje“ sukurtą bendradarbiaujant „Atviram ratui“ ir kūrybinei studijai „PetPunk“. Šio spektaklio iškeltos kartelės nepasiekia ir to paties „Atviro rato“ naujausia premjera „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“. Nepaisant to, akivaizdu, kad Aidas Giniotis moka sekti pasakas, t.y. kurti spektaklio vaikams dramaturgiją. Ir būtent tai pirmiausia pakišo koją teatrui „Lėlė“ ir „Stalo teatrui“, pakvietusiems į premjeras praėjusį savaitgalį.
 
Vilniaus „Lėlės“ „Spragtuke“, sukurtame Vitalijaus Mazūro, dramaturgija regisi silpniausia spektaklio grandis. Atrodytų, ji seka paskui vaizdus, o istorijos pasakojimas ne toks ir svarbus. Žinoma, vargu ar rastume vaiką, negirdėjusį ar nemačiusį E.T.A. Hoffmano pasakos, tačiau vis tiek norisi suprasti, kokią svarbiausią žinią vaikams režisierius siunčia savąja kūrinio versija. Tada ir susimąstai, kad, ko gero, toji žinia, o tiksliau, elegantiškas ir nostalgiškas mostas, skirtas visai ne vaikams. Tai Meistras mojuoja vis labiau tolstančiam senajam teatrui, kupinam negudrios magijos ir aikščių vaidinimų gyvybingumo.
 
Tokio teatro dvasią spektaklyje kuria ir saugo visų pirma jaukusis Juozo Marcinkevičiaus Droselmajeris – režisierius, burtininkas ir pasakotojas. Visa, ką regime scenoje priešais Bruegelio „Medžiotojų sniege“ reprodukciją, yra jo lėlių teatras. Neatsitiktinai pagrindinė „Spragtuko“ pora, kurią vaidina Indrė Liutkevičiūtė ir Imantas Precas, vaizduojama kaip atgijusios lėlės. Vaikas neabejotinai paklaus – lėlė čia ar mergaitė, sapnas ar tikrovė? Ir į kokią šalį iškeliavo iš kerų išvaduotas Spragtukas su Marija? Bet gal taip ir galima pradėti vaikus mokyti suprasti poeziją?..
 
Poezijos nedaug naujajame „Stalo teatro“ spektaklyje „Tarmių stalas“. Arba, tiksliau sakant, ji visai kitokia nei „Spragtuke“. Vitalijus Mazūras kreipiasi į turtingą daugiasluoksnę teatro tradiciją, o Saulė Degutytė bando atskleisti liaudies kultūroje glūdinčius kūrybiškumo klodus. „Lėlės“ scena mirguliuoja spalvomis ir keri išmoningiausia teatrine butaforija, o „Stalo teatro“ scenoje – vien natūralios medžiagos ir audiniai. Tokioje aplinkoje net paprasčiausias raudonų siūlų kamuoliukas atrodo akinamai ryškus.
 
Kaip ir visuose šio teatro spektakliuose, aktoriai – o jų šįkart net keturi: be pačios Saulės Degutytės, dar vaidina Jurgita Orlovaitė, Edita Zizaitė ir Saulius Čėpla, – žaidžia daiktais, tik dabar jie visi tarsi iš etnografijos muziejaus – klumpės, kėdės, grėbliai, dubenėliai, verpimo ratelis, taip pat naudojami liaudies meistro Vlado Šiekštelės drožiniai. Tačiau ankstesniuose „Stalo teatro“ spektakliuose daiktai dažniausiai kurdavo istoriją, o „Tarmių stale“ jie tik iliustruoja aktorių žodžius. Būtų galima tai pateisinti – tarmiškai sekamas pasakas kartais sunku suprasti net ir ne vaikams, tad, sakytum, daiktai atlieka „vertėjo“ funkciją. Vis dėlto norėdamas susigaudyti turi kaip reikiant įtempti vaizduotę.
 
Didžiausias priekaištas spektakliui būtų tas, kad tarp keturių skirtingomis tarmėmis sekamų pasakų nerasta jokio ryšio. Dėl to net spektakliu „Tarmių stalą“ galima vadinti tik sąlyginai. Galbūt vertėjo pabandyti vis kita tarme sekti tą pačią pasaką? Tai būtų privertę režisierę ir aktorius ieškoti vis naujų tos pačios istorijos pasakojimo būdų ir leistų aktyviau įtraukti vaikus. Nes dabar kai kurie iš jų visos tos etnografinės egzotikos akivaizdžiai neįveikė. 

 

Scena iš spektaklio „Spragtukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Spragtukas“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Liutkevičiūtė ir Imantas Precas spektaklyje „Spragtukas“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Liutkevičiūtė ir Imantas Precas spektaklyje „Spragtukas“. D. Matvejevo nuotr.
„Tarmių stalas“. Nuotrauka iš „Stalo teatro“ archyvo
„Tarmių stalas“. Nuotrauka iš „Stalo teatro“ archyvo