„Sirenos ’12“: šių dienų teatro „eretikai“

9-ojo teatro festivalio „Sirenos“ programoje bus pristatyta dvylika spektaklių. Be geriausių pastarųjų metų lietuvių režisierių darbų, pamatysime ir tris kontroversiško atgarsio, išskirtinio pripažinimo sulaukusių užsienio režisierių spektaklius: italo Romeo Castellucci „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“, ispano Rodrigo García „Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų“ bei šveicaro Michelio Schröderio „Apie gyvenimo trumpumą“.

„Pasivadinome „Sirenomis“, tad ir orientuojamės į šaižų sirenų skleidžiamą garsą – kitokį, nepatogų teatrą, nes Lietuvoje turime keletą režisierių vardų, kuriais didžiuojamės, tačiau didžiąją dalį teatro šiandien užtvindžiusi prastos kokybės produkcija. Todėl norime, kad būtų kitokio teatro, ir bandome į Lietuvą atvežti tuos vardus, kurie iš tikrųjų reikšmingi šių dienų teatro pasaulyje. Devintajame festivalyje labai konceptualiai sugrįžome prie savo pirminės užduoties – provokuoti, klausti, kalbėti, diskutuoti apie pačius svarbiausius, bet galbūt ne visuomet patogiausius klausimus“, – taip priešjubiliejinį festivalį anonsuoja jo meno vadovė Audra Žukaitytė.

Šių metų festivalio tema: pažintis su ryškiausiais Europos teatro vizionieriais. Du iš jų – Castellucci ir García – jau pažįstami Lietuvos žiūrovams iš ankstesnių „Sirenų“, trečiasis – Schröderis mūsų šalies teatrinei bendruomenei nežinomas. Tačiau visus šiuos režisierius, anot festivalio meno vadovės, vienija tai, kad jie drąsiai įtraukia į savo kuriamą teatrinę realybę pačius įvairiausius komponentus: popkultūros elementus, teatro scenai visai neįprastus dalykus, pavyzdžiui, gyvūnus ar vaikus, arba pasitelkia iš pirmo žvilgsnio scenoje tarsi visiškai netinkamus naudoti daiktus.

Šie režisieriai siekia provokuoti žiūrovą, palaikyti įtampą salėje ir iššaukdami vienokias ar kitokias reakcijas megzti ryšį su publika. Regis, jiems tai pavyksta puikiai, mat į šių metų „Sirenas“ atvežami spektakliai įvairiose Europos šalyse jau sulaukė ne tik pripažinimo, bet ir sukėlė protestų audrą. „Tai yra naujos teatro realybės kūrėjai, kuriuos galima būtų pavadinti ir šių dienų „eretikais“. Štai Garcíos spektakliai sukelia pasipriešinimą visur ir visada, tas pat nutiko ir pirmą kartą Lietuvoje pristačius Castellucci kūrybą. Dabar sunku tuo patikėti, nes turime daug šio režisieriaus gerbėjų, bet kadaise mūsų žiūrovai po jo spektaklio šaukė, kad čia viskas netiesa, kad jis nėra didis menininkas ir kad tai apskritai ne teatras. Skandalingumas kyla iš dogmatiško supratimo apie meną, tačiau menininkas, kuris neperžengia sustabarėjusių normų ribų, nepakyla aukščiau vidutinybės“, – įsitikinusi A. Žukaitytė.

R. Castellucci į Lietuvą sugrįžta jau turėdamas čia savo publiką, apie kurią yra sakęs: „Visuomet prisimenu išskirtinį lietuvių dėmesį teatrui, aistrą jam, diskusijas su įvairiais žmonėmis. Čia teatras atrodo gyvas ir reikalingas. Vėl tikiuosi sulaukti susidūrimo su skirtingomis nuomonėmis, nes šis spektaklis [„Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“] nėra paprastas, nėra lengvas stebėti, nėra įspūdingas. Jis kaip tik reikalauja ypatingo publikos dėmesio ir kritinio mąstymo, bet aš manau, kad šis susitikimas bus puikus.“

Į lietuvišką „Sirenų“ programą įtraukti 9 spektakliai, tarp kurių yra ir didžiausio ažiotažo praėjusį sezoną sulaukę Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliai – Jono Vaitkaus „Visuomenės priešas“ ir Oskaro Koršunovo „Išvarymas“. Festivalyje taip pat bus rodoma O. Koršunovo „Miranda“ ir „Dugne“, Gintaro Varno „Teiresijo krūtys“, Yanos Ross „Chaosas“, Kauno „Psilikono teatro“ spektaklis „Išplėšk sielą“ (autorė – Auksė Petrulienė) bei dviejų jaunosios teatro kūrėjų kartos atstovų darbai – Vido Bareikio „Mr. Fluxus arba Šarlatanai?“ ir Artūro Areimos „Julijus Cezaris“. Pasak lietuviškos festivalio programos koordinatorės Aušros Simonavičiūtės, šiemet parinkti būtent tokie spektakliai, kurie svečiams iš užsienio įvairiapusiškai reprezentuotų pastarųjų metų lietuviško teatro panoramą, nes į festivalį tradiciškai atvyksta įvairių krypčių teatro profesionalai: festivalių ir teatrų direktoriai, prodiuseriai, teatrologai, kritikai, aukštųjų teatro mokyklų dėstytojai.

Po užsienio režisierių programos spektaklių žiūrovai bus laukiami „Sirenų“ klube, kur turės galimybę pabendrauti su kūrėjais. Susitikimas su M. Schröderiu vyks rugsėjo 30 d. „Menų spaustuvėje“ (diskusiją ves Algirdas Davidavičius), kiti du klubo renginiai vyks LNDT fojė – spalio 4 d. su R. García (moderatorė Elona Bajorinienė) ir spalio 7 d. su R. Castellucci (moderatorius Kristupas Sabolius).

Jau antrus metus iš eilės „Sirenos“ bendradarbiauja su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kur rengiama Tarptautinė teatrologijos studentų konferencija, o šių metų tema – „(Re)vizija: Heroizmas“. Šiemet, be mūsų šalies jaunųjų teatrologų, pranešimus skaitys ir galimybę susipažinti su lietuvių teatru turės studentai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Gruzijos, Vokietijos ir Prancūzijos. Konferencijoje vyks susitikimai su jaunaisiais lietuvių teatro kūrėjais ir tyrėjais: teatro kritikais, internetinio puslapio teatrometras.lt kūrėjais, taip pat su šių metų „Auksinių scenos kryžių“ laureatais – aktoriais Elze Gudavičiūte, Ainiu Storpirščiu, Mariumi Repšiu bei režisieriais Olga Lapina ir Vidu Bareikiu. Prisimenant praėjusių metų konferenciją taip pat bus pristatomas pernai skaitytų pranešimų katalogas „Kai teatras kalba apie teatrą“. Edukacinę festivalio programą užbaigs Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, rengiamas seminaras su spektaklio „Apie gyvenimo trumpumą“ režisieriumi M. Schröderiu.