Gražios pabaigos

Šiųmetis teatro festivalis „Nerk į teatrą“ vėl baigtas su trenksmu. Keturiasdešimties renginių puokštę vainikavo jaunųjų aktorių koncertas „Twist and shout!“. Praeitais metais aktorių koncertas, sulaukęs didelio populiarumo, dabar ir vėl drebino teatro sienas. Sienas įvairiomis prasmėmis. 

Koncertas vyko Rūtos salėje, tradicinėje, aktoriams puikiai pažįstamoje aplinkoje, dėl to jie galėjo jaustis gal kiek laisviau nei bet kurioje kitoje miesto salėje. Tačiau žiūrovai, didžiąja dalimi ir jautėsi žiūrovais, o ne klausytojais. Labai mažai kas leido sau linguoti ar trepsėti į taktą, kas būtų įprasta koncerte, bet nelabai priimtina spektaklyje. Tad konvencinė teatro ketvirtoji siena negriuvo su trenksmu, o tik aptrupėjo, atsivėrė keletas plyšių. 

Koncertas tikrai priminė spektaklį keletu elementų. Visų pirma, sukurta scenografija, lyg matytume grupę grojančią garaže: patiestas kilimas, išdėlioti seni šviestuvai, kampuose sumesti pagalvių kalnai, šalia galinės sienos pusė manekeno, padėto ant kėdės be atlošo, ant galvos jam uždėta kepurė, ant rankos – švarkas. Ant galinės sienos buvo demonstruojamos projekcijos. Panašu, kad rodyti fragmentai tai senų filmų ištraukos. Efektingai naudotas apšvietimas priminė roko koncertą. 

Vakarą galima vadinti aktorių talentų vakaru, nes vienaip ar kitaip pasižymėjo visi. Rokerės vaidmenį prisiėmė aktorė Martyna Gedvilaitė. Jau koncerto pradžioje jai pasirodžius su odiniu kniedytu švarku buvo aišku, kad ji nusiteikusi rimtai siausti. Koncerto metu dar buvo progų tuo įsitikinti. Ji griausmingai atliko solinę dainą apie mirtį, kurią pabaigoje dar kartą sudainavo publikai reikalaujant pakartoti. Kitai dainai prasidėjus, aktorė pasiėmė smuiką, juo grodama ir dainuodama ji pritarė aktorės Eglės Grigaliūnaitės neįprastai dainavimo manierai. E. Grigaliūnaitė taip pat atliko vieną solinę dainą dainuodama per megafoną, tad dainos pateiktos tikrai kūrybiškai. Aktorius Vaidas Maršalka visą vakarą grojo bosine gitara. Taip pat dainavo ir gitara grojo aktorius Edgaras Žemaitis, o jam pasiėmus ukulėlę, užgrojus lėtą dainą suskambėjo ir šilti, sodrūs balso atspalviai. 

Nors karts nuo karto muzikantai užgoždavo aktorius ir patys suspindėdavo ilgesniais muzikiniais intarpais, pragrojimais, bet galiausiai atskiri elementai susiliejo į visumą ir publika gavo energijos ir geros nuotaikos  kokteilį.

Koncerto pabaigoje, teatro direktoriui Egidijui Stancikui tarus baigiamuosius žodžius, festivalis „Nerk į teatrą“ buvo uždarytas. Nuskambėjo dar dvi publikos išprašytos dainos, aktoriai nusilenkė ir išėjo iš salės. Žiūrovai, kaip įprasta teatre po spektaklių, skubėjo pasiimti paltų. Tačiau prie rūbinės jau net ir santūriausieji džiaugėsi koncertu, dalijosi įspūdžiais, gera nuotaika. 

Paskutinis festivalio padėtas taškas buvo ryškus ir įsimintinas. Jaunieji aktoriai patys išsikėlė kartelę kitiems metams, naujiems projektams, o publika jau nekantraudama laukia naujų pasirodymų.