Meno rezidencija – kūrybinių impulsų atnaujinimui

Kol Šiaulių mieste dar neatsirado erdvių ir galimybių kviesti čia kurti menininkus iš kitų Lietuvos vietovių ar užsienio, Šiaulių dailės galerija kartu su vizualiųjų menų centru „Labas Itala“ Sicilijoje ir jo vadove Simona Crisafuli inicijavo išskirtinį projektą. Šiaulių regiono menininkai turi galimybę realizuoti savo kūrybinius sumanymus tiek geografiniu, tiek istoriniu požiūriu unikalioje vietoje – meno rezidencijoje Sicilijos saloje Italijoje.

Meno procesų dinamika labai reikalinga tiek kūrėjams, tiek miesto meniniam gyvenimui. Tai svarbi regiono menininkų kūrybos sklaidos galimybė, skleidžianti žinią apie kūrybinį miesto potencialą. Galimybė menininkams kurti kitame kontekste, tarsi įsivietinti, būtina jų kūrybinių impulsų atnaujinimui. Planuodami rezidencijų programų veiklos auginimą, galime pasidžiaugti, kad Sicilijoje kurti galėjo jau septyni menininkai.

Šiais metais programos rezidentais tapo tapytojas Antanas Šeronas ir menininkų duetas Dalia Mikonytė bei Adomas Žudys, kuriuos pakalbinome apie rezidencijas, jų iššūkius ir galimybės būtinumą.

Kas jums yra rezidencija, kaip suvokiate jos tikslus, kokius juos keliate sau?

Dalia. Man rezidencijos tikslas visada yra išsamesnis naujos vietos pažinimas, nuožmus stebėjimas ir bandymas joje įsigyventi. Gana sudėtinga sukurti ką nors per tokį trumpą laiką kaip dvi savaitės, kartais net mėnesio būna per mažai, todėl rezidencija visada yra ir iššūkis, lenktynės su savimi.

Adomas. Tai proga sukurti kažką naujo, pakeitus aplinką, eksperimentuoti, išbandyti naujas technikas ir idėjas. Naudojantis meninėmis priemonėmis – susipažinti su lankoma vieta ir ją patirti.

Antanas. Naujos vietos, aplinkos pažinimas, sugebėjimas iš jos pasiimti visa, kas geriausia, ir tai panaudoti kūrybinėje veikloje, ir ne vien tą rezidencijos laikotarpį. Nes jos pėdsakas man dar ilgai išliks ir tai, manau, dar labiau praturtins mano kūrybą. Jai keliu aukščiausius tikslus. Todėl manau, kad ši rezidencija man labai padės.

Rezidencijos metu ne tik aktyviai kūrėte, bet ir pažinote Italos miestelį. Pasidalykite, kas labiausiai padarė įspūdį.

Dalia. Itala – mažas, bet vaizdingas miestelis. Labai gerą įspūdį padarė jauki rezidencijos koordinatorės Simonos kuriama atmosfera, jos asmeninis atkaklumas ir veiklumas. Taip pat dalies vietos žmonių smalsumas ir noras padėti ar tiesiog pasikalbėti.

Adomas. Tai, ką sudėjome į savo darbą, – vietinė architektūra, kraštovaizdžio elementai, kurie labai skiriasi nuo mums pažįstamo kraštovaizdžio. Labai patiko, kad Itala išsidėsčiusi kalnuotoje vietoje su vingriais keliais ir takeliais.

Antanas. Visa aplinka, kalnai, grynas oras, gamta – tiesiog tobula vieta kurti, tereikia tuo naudotis. Man pasitaikė bendrauti su labai draugiškais paprastais žmonėmis. Manau, kad dėl Simonos tas Italos miestelis tampa kultūriškai turtingas. Tik gaila, kad ne visi žmonės tai suvokia ir supranta. Tikiuosi, ši situacija artimiausiu metu pasikeis į gerąją pusę.

Adomas su Dalia spėjo sudalyvauti konferencijoje „Technologijos ir šiuolaikinis menas kaimeliuose“ (Technology and Contemporary Art in Small Villages), o Antanas vedė dirbtuves vietos bendruomenei. Papasakokite, kaip sekėsi, kaip šios patirtys praplėtė jūsų kūrybos horizontus.

Dalia. Buvome gerai supažindinti su vietos kontekstu, sunkumais, su kuriais susiduria menininkai ir bendruomenės. Išgirdome skirtingų kartų menininkų, taip pat antropologo pozicijas ir strategijas, kurios labai stipriai skiriasi. Šioje konferencijoje taip pat pristatėme savo darbus ir rezidencijos metu sukurtą vaizdo įrašą.

Adomas. Buvo įdomu išgirsti skirtingų požiūrių, pasiūlymų ir nuomonių apie tai, kaip geriausia įveiklinti vietinius menininkus. Menas gali ir net turi būti vietos bendruomenės dalis, taip ją stiprindamas ir įgalindamas kūrybinius bendruomenės problemų sprendimo būdus.

Antanas. Visada įdomu dirbti su žmonėmis, kurie nėra susiję su daile, tapyba, juos edukuoti, skatinti paimti į rankas teptuką ir paskui matyti, kaip tie žmonės nustemba dėl to, ką patys sugeba. Man vaikai pasirodė gerokai mažiau sukaustyti nei suaugusieji, nes šie turėjo tam tikrų nusistatymų dėl savo sugebėjimų. Bet svarbiausia, kad visi buvo laimingi, patenkinti. Visada nuostabu visomis prasmėmis pažinti kitos šalies kultūrą, aplinką. Dar įdomu matyti, kaip mūsų tautiečiai kuria kitoje, ne Lietuvos, aplinkoje.

Ar rezidencijos veiklas laikote naudinga patirtimi? Ar rekomenduotumėte menininkams vykti į rezidencijas?

Dalia. Žinoma. Tai puiki galimybė išplėsti akiratį, pakeisti aplinką ir palikti savo pėdsaką.

Adomas. Taip, rezidencijos – viena svarbiausių meno praktikos dalių. Menininkams pravartu pakeisti aplinką, atrasti ir išmokti kažką naujo, nes taip ir tobulėjame kaip kūrėjai.

Antanas. Vienareikšmiškai ši patirtis naudinga. Tie, kurie važiuos kitus kartus, bus labai patenkinti ir laimingi. Nedažnai gyvenime pasitaiko tokios progos ir jomis naudotis tiesiog būtina.

Šiaulių dailės galerijos inf.