Apie skaitmeninimo aktualijas

Skaitmeninimo veikla Lietuvos atminties institucijose – archyvuose, bibliotekose, muziejuose ir kitose kultūros paveldą kaupiančiose, saugančiose ir prieigą užtikrinančiose institucijose – vykdoma jau daugiau kaip 20 metų. Per šį laikotarpį šalyje suformuota kultūros paveldo skaitmeninimo sistema, kuri leidžia efektyviai panaudoti žinias, žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, ekonomiškai naudoti finansinius išteklius, užtikrina, kad vertingiausi, blogiausios būklės arba didžiausią susidomėjimą keliantys kultūros paveldo objektai būtų prieinami visuomenei skaitmeninėje erdvėje. Tuo tikslu sėkmingai naudojamos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos, kurios užtikrina šių procesų nuoseklų vykdymą bei skatina inovacijas šioje srityje.

Lietuvos aklųjų biblioteka iš kitų skaitmeninimo veiklas vykdančių institucijų išsiskiria savo specifine misija – ši biblioteka siekia, kad skaityti galėtų visi. Statistikos duomenimis, daugiau kaip 245 tūkst. Lietuvos gyventojų yra nustatyti vienokie arba kitokie regėjimo sutrikimai, šie žmonės negali skaityti įprasto spausdinto teksto, o kadangi šiuolaikinėje visuomenėje labai didelė dalis informacijos perduodama regos kanalu, minėta dalis gyventojų susiduria su informacijos gavimo sunkumais. Lietuvos aklųjų bibliotekos veikla nukreipta didinti galimybes asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, gauti jiems reikalingą informaciją – biblioteka rengia ir leidžia specialaus formato leidinių kopijas bei užtikrina prieigą prie šios informacijos. Šiuo metu bibliotekoje yra 205 tūkst. specialaus formato leidinių, kuriais gali naudotis visi, turintys vienokius arba kitokius regėjimo ar skaitymo sutrikimus. Taip pat biblioteka bendradarbiauja su užsienio šalių bibliotekomis, keičiasi su jomis pritaikytais leidiniais, tokiu būdu sudarydama galimybes savo vartotojams gauti informaciją ir užsienio kalbomis (lenkų, rusų, anglų ir kt.).

Plačiąja prasme atminties institucijose skaitmeninimas suprantamas kaip procesas, kurio metu sukuriama skaitmeninė kultūros objekto kopija bei informacija apie jį. Didžiausi tokių objektų telkiniai Lietuvoje yra Virtuali kultūros paveldo informacinė sistema VEPIS (www.epaveldas.lt), Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (www.limis.lt), Lietuvos dokumentinio kino informacinė sistema el. kinas (www.e-kinas.lt) ir kt. Šiose sistemose visiems visuomenės nariams suteikiama galimybė susipažinti, tyrinėti, naudoti kultūros turinio skaitmenines kopijas – suskaitmenintas knygas, rankraščius, archyvinius dokumentus, dailės kūrinius, meno vertybes ir pan.

Lietuvos aklųjų bibliotekoje vykdomų skaitmeninimo procesų metu sukuriamos kitokios skaitmeninės publikuotų leidinių kopijos, kadangi siekiama jas pritaikyti asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto: tai visų pirma garsinės knygos, taip pat leidiniai DAISY arba kitais formatais, kuriuos regėjimo negalią turintys asmenys gali perskaityti pasitelkę sintezatorių, elektroninę Brailio eilutę (skaitytuvą) ar specialią programinę įrangą. Skirtingai nuo kito suskaitmeninto kultūros turinio, specialaus formato leidinių kopijos prieinamos tik registruotiems virtualios bibliotekos ELVIS (www.elvis.labiblioteka.lt) vartotojams, taip siekiama užtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama tik tiems asmenims, kurie negali skaityti įprastai. Šiuo metu ELVIS prieinama daugiau kaip 12 tūkst. leidinių, per metus biblioteka parengia apie 430 specialaus formato leidinių kopijų ir yra pagrindinė jų leidėja šalyje, suteikianti galimybes skaityti naujausius leidinius, tačiau visa tai sudaro tik 12 proc. visos šalies leidybinės produkcijos (pasaulio mastu asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, pritaikoma apie 7–15 proc. publikuojamos produkcijos), nes procesas yra ilgas, sudėtingas ir brangus.

Todėl Lietuvos aklųjų bibliotekai labai svarbus šiuo metu Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamas kultūros turinio skaitmeninimo projektas „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto“, kuriuo siekiama didinti paslaugų prieinamumą kitaip skaitantiems asmenims per Lietuvos bibliotekų tinklą. Dėl šio projekto sukurtas bibliotekų, leidžiančių specialaus formato leidinius, tinklas, kurį sudaro Kauno apskrities viešoji, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto bibliotekos. Kartu su jomis numatyta parengti 700 pavadinimų mokslui ir studijoms reikalingiausių leidinių, pritaikytų asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto; visi šie leidiniai bus prieinami per modernizuojamą ELVIS sistemą.

Biblioteka pasitelkia ir savanorius leidinių garsinimui. Tai didelė pagalba bibliotekai, tačiau siekiant užtikrinti leidinių kokybę vykdoma jų atranka, įvertinant jų atitikimą keliamiems reikalavimams, ir organizuojami mokymai. Šiuo metu bibliotekai padeda apie 100 savanorių, kurie per metus įgarsina apie 100 leidinių. Reikia pasakyti, kad savanoriai, įgarsindami leidinius, užtrunka gerokai ilgiau nei profesionalūs diktoriai, tačiau mūsų praktikoje yra neretai buvę, kai savanoriai tampa profesionaliais diktoriais.