7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Mada grįžta prie žmogiškumo

Pokalbis su juvelyre Tanya Greenman

Laura Švedė
Nr. 42 (1321), 2019-12-20
Tarp disciplinų
Tanya Greenman, M. Kushnir nuotr.
Tanya Greenman, M. Kushnir nuotr.

2019 gruodžio 2–8 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje (Vilnius, Pilies g. 40) vyko juvelyrės iš Tel Avivo (Izraelis) Tanyos Greenman (Chernov) ir menininkės Aušros Petroškienės autorinių darbų paroda „Come in. Labas, karma“. Ne pirmus metus pažįstamos menininkės susibūrė bendrai parodai, kurioje vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę atitrūkti nuo prieššventinio šurmulio ir panirti į menininkių sukurtą ramybę. Per parodą vyko ir kūrybinės aksesuarų bei knygų kūrimo dirbtuvės. Šiandien kalbiname Tanyą Greenman, atvežusią į Lietuvą savo naują juvelyrinių dirbinių kolekciją, alsuojančią gamtos gyvybe ir trapumu. Su jos darbais galima susipažinti ir jų įsigyti Paliesiaus dvare (Ignalinos r.) esančioje galerijoje.

 

Kas Jus sieja su Lietuva?

2015 metais vyko projektas „Craft Vilnius“, kurį inicijavo ir kuravo menininkė Aušra Petroškienė. Būtent ji mane surado ir pakvietė dalyvauti. Man nepaprastai pasisekė – pelniau pagrindinį prizą, kuris suteikė galimybę dalyvauti projekte ir kitais metais. Po truputį pamilau Vilnių, jo nuostabias vietas, žmones, susipažinau su Lietuvos menininkais. Esu buvusi čia ir jaunystėje, tačiau atvažiavusi po daugiau nei dvidešimt penkerių metų pertraukos atrandu šį miestą ir šalį iš naujo.

 

Papasakokite apie pirmąją savo pažintį su juvelyrika. Kodėl rinkotės būtent šią meno sritį?

Baigiau juvelyrikos katedrą Maskvos aukštojoje valstybinėje meno-pramonės akademijoje (buvusi grafo S. G. Stroganovo 1825 m. įkurta aukštoji meno mokykla – red. past.). XX a. 10-ajame dešimtmetyje kūriau šiuolaikinį meną kartu su kitais „Medgermeneutikos“ grupės nariais. Dalyvavau daugelyje konceptualaus meno parodų. Matyt, tai buvo tas jaunystės etapas, kai atrodė, kad kurti tik formą – nepakankama. Todėl juvelyrikoje buvo ilga pauzė.

Kažkuriuo gyvenimo momentu, jau gyvendama Izraelyje, supratau, jog ilgiuosi savo profesijos, tiesiog amato. Kai po ilgos pertraukos pavyko sukurti pirmuosius darbus, pamenu, labai savimi didžiavausi. Kita vertus, Izraelyje daug gražios, įvairialypės, įdomios juvelyrikos – ir tradicinės rytietiškos, ir autorinės kūrybos, tai, matyt, taip pat inspiravo. Tel Avivas – savo energija stiprus miestas, čia justi savitas pajūrio gyvenimas ir meninio dizaino aktyvumas. Tai taip pat provokuoja kūrybą.

 

Kas Jums yra papuošalas? Ar kurdama papuošalą įsivaizduojate jį dėvintį žmogų? Kokiems žmonėms kuriate?

Kiekvienas autorius – sąmoningai ar ne – stengiasi rasti ir išreikšti unikalią temą, idėją. Manau, man kažkuria prasme tai pavyko. Kai įsivaizduoju ar kuriu papuošalą, visuomet, atleiskite už nekuklumą, orientuojuosi į save – ar aš norėčiau tai dėvėti. Arba įsivaizduoju pasipuošusius mano kūriniais žmones, kurių stilius man artimas. Kita vertus, turiu stiprią stilistinę intuiciją ir dar svarbus momentas – nejaučiu tiesioginės priklausomybės madai. Taip, svarbu jausti laiko tendencijas, tačiau tai nereiškia, jog turi tiesiogiai nerti į kažkokią srovę. Mane įkvepia įvairios gyvenimo sritys ir, be abejo, organinės formos – visuomet šiuolaikinės ir universalios. Man labai gražūs įvairiausi gamtos „netobulumai“. Sąmoningai neimituoju gamtos, o tiesiog priimu jos dovanojamus objektus kaip papuošalus. Tarkim, visi mano sukurti „gamtiniai“ papuošalai – lapai, akmenys, kriauklės, žiedai „Žievė“ – išlieti iš gyvų gamtos formų.

Papuošalų kolekcijoje taip pat yra ir istorinė kryptis – „daiktai, rasti per kasinėjimus“. Matyt, tai tam tikro praeities ir dabarties balanso paieškos, šiuolaikinio meno dermė su rankų darbu, naudojant tradicinius įvairių juvelyrikos mokyklų įgūdžius ir technikas. Šiuo metu dizaino kultūroje pozityvus periodas – mados sugrįžimas prie autorinės, rankų darbo kūrybos, tam tikra prasme – prie žmogiškumo.

 

Prekės ženklas „Grennman Jewellery“ pasirodė kiek daugiau nei prieš metus. Ką Jums reiškia šis žingsnis? Tokia intymi kūryba kaip Jūsų – ar lengviau kurti solo, ar duetu?

Taip, neseniai pakeičiau pavadinimą. Prekės ženklas – skamba pernelyg garsiai. Labiau linkusi vadinti save autore, juvelyrinių papuošalų dizainere. Greenman – tai mano paties brangiausio ir mylimiausio žmogaus, geriausio draugo, kuris visuomet palaiko ir įkvepia mane, pavardė. Daugelio papuošalų idėjos ir techniniai sprendimai buvo sukurti mūsų abiejų. Beje, Šlapelių muziejaus galerijoje vykusios parodos plakatą taip pat kūrė mano vyras.

 

Kaip manote, ar egzistuoja universalus grožis?

Man nėra artima „universalaus grožio“ sąvoka. Visuomet esu už individualumą!

 

Kas Jums svarbiausia juvelyrikoje?

Svarbūs visi komponentai. Esminis mano siekis, manau, – mėginimas sujungti šilumą, gamtą, minimalizmą ir šiuolaikinio dizaino kalbą.

 

Jūsų kūrybinis balsas jau susiformavęs, ši paroda Vilniuje toli gražu nebuvo debiutinis pasirodymas. Įdomu, ar Jūs dar eksperimentuojate kurdama ar tiesiog gryninate savo braižą, meno kalbą?

Viena vertus, galiu pasakyti, kad taip, aš radau savo kalbą ir formą, kuri mane absoliučiai tenkina. Tačiau visuomet ieškau balanso tarp autorinės juvelyrikos, dizaino ir konceptualių dalykų (šalčio, šilumos etc.). Taip pat noriu, kad mano darbai tiktų patiems įvairiausiems žmonėms kasdieniam nešiojimui, manau, kad mano kuriamas minimalizmas tam tinka. Visuomet ieškau pusiausvyros ir tikiuosi, kad tam tikra prasme man tai pavyko.

Kita vertus, negyvenu atsietai nuo naujų dizaino tendencijų, meno terpės, todėl natūralu, kad jaučiu tam tikras įtakas. Taigi galima sakyti, jog ieškau šiuolaikinės dizaino kalbos ir savo meno kalbos dermės. Tad anksčiau ar vėliau gims ir naujos pakraipos kūrinių.

 

Kiek Jums, Jūsų kūrybai svarbi kultūra, iš kurios atėjote, kurioje esate dabar?

Be abejonės, mano stiliaus formavimuisi daug įtakos turėjo tai, jog gyvenu Izraelyje. Tai šalis, kurioje ypač daug dizaino, kitų meno krypčių naujovių, vyksta nuolatinis kultūrinių dialogų ir naujovių atsinaujinimas. Baigusi nuostabią Stroganovo meno akademiją, aš gavau „instrumentus“ kūrybai, daug ko išmokau pati, tačiau negaliu ir nenoriu neigti Izraelio kultūros, meno tradicijų įtakos. Kaip ir gamtos įtakos, kuri man labai artima. Sąmoningai nekuriu dizaino kūrinio, o paverčiu juo tikrą gamtos elementą.

 

Kaip Jūsų darbai atsirado Paliesiaus dvare?

Kol kas dar neteko ten būti, tačiau labai tikiuosi, kad atvykusi ilgesniam laikui būtinai jį aplankysiu. Su dvaro atstovais susipažinome kiek daugiau nei prieš metus, jie pasiūlė eksponuoti darbus dvaro galerijoje. Dvaro atstovė Skirmantė labai jautriai jaučia stilių, ji labai profesionaliai atrenka mano darbus ekspozicijai. Man didelė garbė eksponuoti kūrybą tokioje istoriškai įdomioje ir gražioje Lietuvos vietoje.

 

Kokie Jūsų ateities planai?

Po poros savaičių vyks dizaino projektas Tel Avive. Be abejo, tai susiję su Kalėdomis ir kitomis šventėmis. Savo studijoje darysiu autorinę parodą, kur žmonės galės ateiti, pabendrauti, galbūt rasti dovaną sau ar draugams. Ateityje planuojame ir toliau bendradarbiauti su Aušra Petroškiene. Tai buvo mūsų jau antra bendra paroda (pirmoji vyko prieš porą metų Palangoje), tikiuosi, kad ateityje bus ilgesnių ir dar labiau susietų projektų.

Tarkim, muziejuje vykusioje parodoje buvo eksponuota mano juvelyrika ir Aušros knygos, – tarsi atskiri kūriniai, tačiau juos sieja bendra energija, atvirumas, idėja. Ateityje galbūt bus ir bendrų dizaino kūrinių, tarkim, odinė rankinė su mano kurtais metalo apkaustais ar kažkas panašaus. Kol kas idėja iki galo neišgryninta, dar neaptarėme formato, todėl nenorėčiau daug apie tai kalbėti, bet bendradarbiavimo ketinimų yra.

Tanya Greenman, M. Kushnir nuotr.
Tanya Greenman, M. Kushnir nuotr.
 M. Kushnir nuotr.
M. Kushnir nuotr.
M. Karda nuotr.
M. Karda nuotr.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo