7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Nesibaigiančių kambarių magija

Įspūdžiai iš Davido Lyncho kūrybos retrospektyvos Torunės šiuolaikinio meno centre

Povilas Ramanauskas
Nr. 4 (1241), 2018-01-26
Tarp disciplinų Dailė
David Lynch, „The Fireman" hologramos fragmentas. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „The Fireman" hologramos fragmentas. Autoriaus nuotr.

Nors nuo Kauno iki Torunės – tik kiek daugiau nei 500 kilometrų, lenkiškais keliais keleliais tenka važiuoti apie devynias su puse valandos, niūrioje pilkumoje. Užkilus į antrąjį Torunės šiuolaikinio meno centro aukštą pasitiko keistas jaudulys, kad pagaliau pamatysim! Užrašas „David Lynch. Silence and Dynamism“ („Tyla ir dinamika“, parodos kuratorius Marekas Żydowiczius – tarptautinio filmų festivalio „Camerimage“ Bydgoščiuje netoli Torunės direktorius) ir šalia didelio formato Lyncho portretinė nuotrauka, be abejo, su smilkstančia tarp pirštų cigarete. Keistas pavadinimas, pagalvojau, kodėl tyla, gal tyla prieš audrą?

Kad patektum į retrospektyvą, kurioje eksponuojama apie 400 kūrinių, pirma turi pereiti per „Tvin Pykso“ Raudonąjį kambarį. Tai tokia visai vykusiai ir įtaigiai atkurta (pasikartojanti ir kitose parodos dalyse, kur susijungia parodinės erdvės) Raudonojo kambario fragmento scenografija, susidedanti iš prieblandos, raudonų užuolaidų ir juodais bei baltais zigzagais dryžuotų grindų. Ten privaloma nusifotografuoti, tad vien prie įėjimo į parodą tenka luktelti, nes norinčių nusifotografuoti eilė nemaža. Jaučiasi, kad ši paroda, kaip ir šiuolaikinio meno centras, yra gausiai lankoma, nuolat keičiasi žmonių srautai. Atidaryme dalyvavo ir pats Lynchas, buvo per 900 žmonių, tik visų dėl saugumo neįleido.

Perėjus Raudonąjį kambarį pasitinka Lyncho litografijos. Gana didelėje kvadratinėje salėje juodomis sienomis prikabinėta didelio ir mažesnio formato litografijų. Taip pat yra rodomas dokumentinis menininko ir režisieriaus 2012 m. videodarbas „Idem Paris“ (galima rasti ir youtube), kuriame vaizduojamas litografijų spaudimo procesas. Ta litografijų gausybė šiek tiek pribloškia savo krūviu. Daug įvairių pasakojimų, perteikiamų ir vizualiai, ir tekstu. Čia tekstas labai svarbus, jis ne tik kūrinio dalis, bet ir įveda žiūrovą į siužetą. Mane nustebino šių kūrinių detališkumas, daugiaplaniškumas, „svoris“. Po kiek laiko iš matytų vaizdų pradeda formuotis ir akyse rastis animacinio, eksperimentinio filmo kadrai, jie visi skirtingi, bet dažnai atsikartoja tie patys bevardžiai personažai, frazės. Degantys namai, keisto sapno fragmentai, portretai, ugnis, siluetai, besimušančios arba besimylinčios figūros, mašina, žmogus, fabrikas, namas, kūno fragmentai, pistoletas, ugnis, kūnai, ir vėl viskas kartojasi. (Keista, kad grįžus namo prieš langus degė apleistas, negyvenamas medinis namas, rašant šį tekstą jis ir vėl dega.)

Iš toli pasigirsta Lyncho balsas. Tai pagarsėja, tai prityla, banguoja ir pulsuoja jo „tamsaus bliuzo“ melodijos. Būdamas pirmoje ekspozicijos salėje girdi iš tolo sklindančią muziką, kuri tave pasiekia ir traukia arčiau, iš kitoje erdvėje esančio muzikos kambariuko – dar vienos raudonos vietos, šį kartą ložės su itin kokybišką garsą atkuriančiomis nedidelėmis kolonėlėmis. Čia, tamsoje, aplink tave šviečia raudonos užuolaidos, stovi patogi sofa, o priešais – televizorius. Jame keičiasi muzikos albumų viršeliai, albumų turinio nuotraukos, dainų pavadinimai ir visa kita informacija. Šis elementas labai svarbus ir taiklus, nes šio genialaus menininko vizualią kūrybą labai skoningai papildo parodos vaizdinių fone slenkantis jo paties muzikinis fonas. Tai padeda geriau suprasti jo vizualius menus, labiau įsijausti į „tą“ būseną.

Erdvėje netoliese ant juodos sienos puikuojasi sentimentus keliančios Lyncho, taip pat ir bendradarbiaujant su kitais muzikantais, išleistos vinilinės plokštelės („The Big Dream“, „Crazy Clown Time“, „Bad The John Boy“, „Polish Night Music“ su Mareku Zebrowski ir kt.), kurias iškart užsimanai turėti ir groti patefonu, klausytis vartydamas Lyncho kūrybos albumą.

Tolesnėse salėse aptikau tapybinį asambliažą „Small Boy In His Room“ („Mažas berniukas savo kambaryje“). Gan šiurpi lėlė su nuskristi pasiruošusia galvele, rankoje virvutė tą galvą prilaiko, kad ji nepakiltų kaip balionėlis. Raudonas, ryškus fonas. Tai raudonas lovos užtiesalas, didelė lova su baldakimu. O viršuje įtaisyta mėlyna lemputė. Dalyje tapybinių asambliažų jis naudoja ir fotografiją. Ją šiek tiek išdidina, fragmentuoja. Tai dažniausiai tapybos, kitokių kūrinių reprodukcijos. Pavyzdžiui, viename galima atpažinti Giotto kalvų vaizdus, jie tampa keistą erdvę kuriančiu pagrindu.

Tapybą galime skirstyti paprastai. Didelio formato tapybiniai asambliažai, monochrominiai tapybos darbai, tapyba ant keramikos (12 lėkščių su iliustruotu naratyvu). Šiuo atveju akvarelės stilistiškai artimesnės litografijoms. Kaip litografijose, taip ir tapyboje tekstas yra naudojamas vos ne visuose kūriniuose. Šalia monochrominių potėpių ant drobės paviršiaus priklijuotos iškarpytos raidės iš senų žurnalų, tarsi amerikietiškų filmų anoniminių maniakų laiškų, reikalaujant išpirkos, arba nerangiai užrašytos dažais, anglimi ar išlankstytos iš vielos. Visuose tapybos darbuose matome konkretaus pasakojimo fragmentą it stop kadrą arba sėlinantį kokį „lynčišką“ padarą. Visuose kūriniuose yra pasakojamos istorijos, jos keliauja iš vieno paveikslo į kitą arba peršoka į animacinį filmą, tada grįžta į paveikslą ir paskui dar atsikartoja Lyncho dainų tekstuose.

Nostalgiją kelia dailus kineskopinis televizorius ekspozicinės erdvės kampe, jis transliuoja senas Lyncho kurtas reklamas. Pavyzdžiui, agentas Kuperis iš „Tvin Pykso“ reklamuoja „Georgia“ kavą (1992 m.). Netoliese įrengta nedidelė kino salė. Be abejo, viskas ir vėl raudona. Nedidelėje erdvėje su tikromis kino teatro kėdėmis iš viso tik kelios eilės, patogiai įsitaisius galima žiūrėti autoriaus eksperimentinius filmus („Six Men Getting Sick“, 1967 m., „The Alphabet“, 1968 m., „The Amputee“, 1974 m., ir beveik visi kiti).

Kai atrodė, kad ekspozicija eina į pabaigą ir jau nusiteikta sukti atgal, staiga bam! Didžioji ekspozicinė erdvė. Į šią erdvę taip pat patenkama per Raudonojo kambario fragmentą. Čia sienos baltos, lubos labai aukštai, visa erdvė skendi švelnioje prieblandoje. Turi praeiti pro besisukančią hologramą, kurioje matai milžiną „The Fireman“ iš „Tvin Pykso“. Besisukinėjantį į šoną ir žiūrintį į tave su ryškiai išreikštu smilkinio duobės šešėliu. Lyg gyva kaukolė, holograma kontrastuoja ir kalba su vėliau einančiu, aplink savo ašį besisukančiu „Chicken/Cheese Head No. 2“ objektu (molis, dažai, nedidelis, maždaug stalo teniso kamuoliuko dydžio, naudotas „Nine Inch Nails“ grupės muzikiniame klipe „Came Back Hounted“). Galvelė sukasi lėtai lyg koks liūdnas mėnuliukas.

Lyncho tapybiniams asambliažams būdingas jautrus brutalumas arba jautrumas brutalioms detalėms išpiešiant, ištapant linijas, formas, smulkmenas, nešvariai, bet kartu labai kruopščiai, mistifikuotai kuriant personažus, tapybos paveikslą, vaizduojantį, tarkim, artėjančio nusikaltimo siužetą, ketinimo ką nors padegti ar nužudymo sceną, ar tiesiog su degtukais žaidžiantį berniuką.

Daugelis, ko gero, pažįsta Lyncho kūrybą iš jo meninių filmų ar legendinio serialo „Tvin Pykso miestelis“, tačiau jo muzikinė kūryba irgi verta dėmesio. Ji tinkamai įveda į menininko vizualinę kūrybos nuotaiką. Lynchas privačiai mokėsi tapybos dar mokykloje, vėliau studijavo Pensilvanijos dailės akademijoje, ten vieną kartą tapydamas paveikslą išgirdo iš jo sklindant vėją, tada jam kilo mintis, kad paveikslas galėtų judėti. Jungdamas tapybą su skulptūra pradėjo filmuoti eksperimentinį videofilmą, tada ir prasidėjo jo kino kūrybos kelias.

Litografijose, akvarelėse, fotomontažuose, fotografijose, tapyboje, tapybiniuose asambliažuose, animaciniuose, eksperimentiniuose, meniniuose filmuose, pastelėse, piešiniuose ir muzikoje kartojasi tos pačios temos, tie patys personažai, herojai ir antiherojai, keistos, absurdiškos situacijos ir mistinės scenos. Norint suprasti šio autoriaus kino kūrybą verta susipažinti su jo tapyba, grafika ir atvirkščiai. Pamačius jo tapybą, piešinukus ant mažyčių amerikietiškų degtukų dėžučių, asambliažus su išlipdytais žmogučiais galima geriau suprasti visus jo filmus, pasidaro šiek tiek aiškesnė ta dramatiško „lynčiškojo“ pasaulio istorija.

Parodoje užtrukom vos ne visą dieną, Lynchas nepaleido, sukau vis ratais (kaip „Tvin Pykso“ Raudonajame kambaryje, pereinant vieną erdvę pasitinka kita, tokia pati, ir negali ištrūkti, negali rasti išėjimo) tyrinėdamas kūrinius, fotografuodamas, fiksuodamas mintyse regėtus keistus vaizdinius.

Šiuolaikinio meno centras Torunėje apskritai vertas dėmesio ne tik dėl puikių erdvių, bet ir dėl aukšto lygio parodų. Čia vyko Gregory’o Crewdson'o, Davido Cronenbergo, Alfredo Jaaro, Thomaso ir Helke Bayrle’s bei kitų parodos. 2015 metais savo tapybą pristatė Jonas Gasiūnas, šiais metais savo kūrybą ruošiasi pristatyti Eimutis Markūnas, o 2019 metais numatyta ir meno pasaulio žvaigždės Marinos Abramovič paroda.

 

Paroda veikia iki vasario 18 d.

Daugiau informacijos: http://en.csw.torun.pl/2017/10/30/exhibition-david-lynch-silence-and-dynamism/

David Lynch, „The Fireman" hologramos fragmentas. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „The Fireman" hologramos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos  „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, „Raudonasis kambarys". Autoriaus nuotr.
Parodos „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, „Raudonasis kambarys". Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Fire On Stage". 2008 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Fire On Stage". 2008 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Small Boy in His Room". 2009 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Small Boy in His Room". 2009 m. Autoriaus nuotr.
Parodos  „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, Autoriaus nuotr.
Parodos „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Change the Fucking Channel Fuchface" fragmentas. 2008–2009. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Change the Fucking Channel Fuchface" fragmentas. 2008–2009. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „I Find It Veryt Difficult to Understand What Is Going On These days". 2009 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „I Find It Veryt Difficult to Understand What Is Going On These days". 2009 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Man Eating". 2010 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Man Eating". 2010 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Pete Goes To His Girlfriend's House" fragmentas. 2009 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Pete Goes To His Girlfriend's House" fragmentas. 2009 m. Autoriaus nuotr.