Į Lietuvą kurti atvyksta prancūzų choreografas Sadeck Berrabah

Didžiausiems pasaulio renginiams – Olimpinėms žaidynėms, Paryžiaus madų savaitei ir „Grammy“ apdovanojimams – choreografiją kūręs prancūzas Sadeck Berrabah jau sausio 11 d. pasirodys Druskininkų, 2025 m. Lietuvos kultūros sostinės, atidarymo renginyje „Didysis Čiurlys“. Tai – pirmoji choreografo viešnagė Lietuvoje, į kurią jis atvyksta norėdamas perduoti žiūrovams ypatingą žinutę.

„Manau, kad šiandien, kai pasaulyje vyksta be galo daug neramių ir baimę keliančių įvykių, mums ypač svarbu skatinti žmones susiburti, susijungti tarpusavyje ir skleisti vienybės jausmą. Tai – mano pirmoji žinutė, kurią visada siekiu skleisti per savo kūrybą tarptautiniuose pasirodymuose ir stengiuosi ją perteikti Druskininkų renginyje“, – sako prancūzų choreografas S. Berrabah.

Kvietimą apsilankyti Lietuvoje bei sukurti choreografiją Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo ceremonijai, prancūzų choreografui išsiuntė būsimo renginio režisierius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas, kuris S. Berrabah kūrybą pirmąkart išvydo per Paryžiaus olimpines žaidynes.

Mąstydamas apie tai, kad Lietuvos kultūros sostinės metai sutampa su Druskininkuose gimusio bei augusio kompozitoriaus, dailininko bei chorvedžio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-uoju jubiliejumi, teatro ir renginių režisieriaus A. Kamantausko meninėje vizijoje įvyko S. Berrabah ir M. K. Čiurlionio kūrybos simbiozė.

„Šiam renginiui ieškojau choreografo, kuris savo kūrybiniais sumanymais būtų mega stiprus simbolistas, koks yra mūsų M. K. Čiurlionis. Akimirksniu likau sužavėtas Sadeck Berrabah unikalaus choreografinio braižo. Jo kūryba nėra tik šokis – tai simbolių kalba, kurią supranta visi, nepaisant kultūros, amžiaus ar gyvenimo patirties barjerų.

Išvydęs šio prancūzo choreografiją, skirtą Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, panorau, kad jo siunčiama žinutė kada nors nuskambėtų ir Lietuvoje, o dabar galiu tik pasidžiaugti, kad toji diena išaušo taip greitai“, – pažinties su S. Berrabah istoriją prisimena Druskininkų renginio „Didysis Čiurlys“ režisierius A. Kamantauskas.

Laukti atsakymo ilgai nereikėjo: režisieriaus A. Kamantausko kvietimą prisijungti prie projekto S. Berrabah sutiko entuziastingai. Susipažinęs su renginio scenarijumi ir planais, prancūzų choreografas tikina akimirksniu pradėjęs galvoti apie būsimą kūrybinį procesą ir repeticijas su specialiai pasirodymui suburta 122 Lietuvos šokėjų trupe.

„Buvau tikrai laimingas, sulaukęs Aurimo kvietimo atvykti į Lietuvą, nes tai – mano pirmas kartas šioje šalyje, todėl iškart pradėjau googlinti, ką čia vertėtų pamatyti. O renginio komanda yra tiesiog nereali: jie man parodė sceną ir visa, kas aplink, tad galiu pasakyti, kad artėja tikrai įsimintinas šou“, – sako S. Berrabah.

Įkvėpimą pasirodymui dovanoja M. K. Čiurlionis ir kovos menai

Šįkart choreografiją S. Berrabah kurs pagal prodiuserio, druskininkiečio Liudo Lazausko-Roe Deers sukurtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos elektroninę interpretaciją, kurios skambesiu bus bandoma apjungti skirtingas žiūrovų kartas.

„Kūrybos procesas vyksta nuolat – jis man siunčia muziką, o aš eksperimentuoju, ieškau tinkamiausio sprendimo. Noriu, kad galutinis rezultatas būtų ne tik techniškai tikslus, bet ir emocionalus, įtraukiantis“, – apie pasiruošimą 2025 m. Lietuvos kultūros sostinės atidarymo ceremonijai pasakoja S. Berrabah.

Teatro ir renginių režisierius A. Kamantauskas priduria, kad prancūzų choreografo pasirodymams būdingas išskirtinis unikalių geometrinių formų, muzikos ir judesio derinys bei preciziška sinchronizacija, leidžianti žiūrovams perteikti ne tik emocijas, bet ir mintis.

„Atidarymo programoje mūsų šokėjų trupė taip pat „užrašys“ rankomis tam tikras žinutes, kurias galės perskaityti renginio žiūrovai“, – sako A. Kamantauskas.

Įspūdingi prancūzo choreografo pasirodymai – tai ilgų repeticijų rezultatas, kuriame atsispindi ir kovos menams būdinga filosofija. Šokėjų judesiai šlifuojami iki paskutinės akimirkos, tad repeticijos retkarčiais tęsiasi net iki 22 val. vakaro.

„Kovos menai – tai judesiai, kuriuos privalai kartoti vėl ir vėl, kad vieną dieną jie taptų tobulais. Mano menas – tai šokio ir kovos menų jungtis. Kiekvienas žmogus turi rankas ir kojas, kiekvienas gali atlikti įvairius judesius, tačiau labai svarbu teisingai ištransliuoti savo energiją. Viskas matoma iš karto – reikia kartoti, kartoti ir dar kartą kartoti, kol galiausiai pasieksi tobulumą“, – akcentuoja choreografas.

Jaunystės naktys praleistos miegant Prancūzijos gatvėse

Vos per kelerius metus pasaulinį pripažinimą pelnęs savamokslis prancūzų choreografas S. Berrabah viešai dalinasi ne tik šviesiais, bet ir tamsiausiais savo gyvenimo periodais – laikotarpiu, kuomet sulaukęs vos 18-os metų buvo priverstas pažinti pavojingą Prancūzijos gatvių gyvenimą.

„Beveik pusmetį neturėjau namų, tačiau būtent per šį laikotarpį supratau, kad viskas, ko žmogui reikia siekiant savo tikslų, slypi jo paties viduje. Gyvenimas gatvėje man suteikė jėgų ir motyvacijos – tai buvo labai svarbus skyrius mano gyvenimo istorijoje, kurio niekada neperrašyčiau kitaip. Jei ne ši patirtis, tikriausiai ir nebūčiau pasiekęs, ką pasiekiau“,  – įsitikinęs choreografas.

O per savo karjerą S. Berrabah išties pasiekė įspūdingas aukštumas. Esminis proveržis įvyko 2017 m., kai socialiniuose tinkluose pasklido beveik pusę milijono peržiūrų sulaukęs vaizdo įrašas „Géométrie Variable“. Tuomet prancūzo talentą pastebėjo Shakira ir „Black Eyed Peas“, kurių muzikiniam klipui jis sukūrė autentišką choreografiją, o vėliau šokėjo gerbėjų sąrašą papildė ir atlikėjas Chris Brown.

S. Berrabah kūrybą taip pat buvo galima išvysti prestižiniuose „Grammy“ apdovanojimuose ir 2023-ųjų Paryžiaus madų savaitėje.

Kūryba skirta žmonėms, o ne žinomiems vardams

Tačiau asmeninė pažintis su muzikos ir mados pasaulio garsenybėmis ar kvietimai pasirodyti didžiausiose pasaulio scenose S. Berrabah jau nebestebina: tai – choreografo kasdienybė. Tikroji kūrybos vertė, jo teigimu, slypi galimybėje pažinti pasaulį per judesį ir bendrauti su žmonėmis visuotinai suprantama kūno bei šokio kalba.

„Visi žino „Grammy“, Rihanna ir Shakira – taip, jos yra nuostabios ir talentingos pasaulinės žvaigždės. Tačiau ne tai mano darbe yra svarbiausia. Kur kas labiau vertinu galimybę keliauti po pasaulį, susipažinti su naujais žmonėmis, užmegzti su jais ryšį ir dalintis tuo, ką moku geriausiai. Man rūpi ne garsenybių vardai, o autentiškos patirtys – bendrystė, kultūrų pažinimas ir atviras dialogas per šokį su žmonėmis iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių“, – šypsosi choreografas.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo programa žiūrovus įtrauks į daug nuostabos efektų žadantį reginį. Kūrybinis atidarymo sprendimas atsiskleis per keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simbolius. Atidarymo programoje taip pat bus atspindėti visi pagrindiniai M. K. Čiurlionio kūrybos elementai: per Čiurlionio kurtą muziką, parašytus laiškus ir pasakas bei nutapytus paveikslus.