Baleto dienoraščiai

Birželio 2 d.

Ši diena Lietuvos profesionaliajam šokiui ypatinga – lygiai prieš šimtą metų Kaune, laikinojoje Lietuvos sostinėje, įvyko pirmasis Olgos Dubeneckienės baleto studijos moksleivių koncertas. Pirmoje dalyje mokinės parodė baleto pamoką prie atramų, po to – salės viduryje. Antroje dalyje žiūrovai pamatė atskirų šokių programą, kurioje kartu su kitomis studijos auklėtinėmis dalyvavo Jadvyga Jovaišaitė, vėliau tapusi viena mėgstamiausių Valstybės teatro baleto artisčių. Po koncerto studijos vadovė sulaukė Kipro Petrausko laiško, kuris saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve: „Gerbiamoji Ponia! Esu laimingas sveikinti Jūsų asmenyje jaunučio Lietuvos baleto žygius. Linkiu didžiausio pasisekimo ateities darbe ir tikiuos, kad bendrame Lietuvos meno vystyme mūsų baletas ir toliau sėkmingai varys savo darbą mūsų mylimos Tėvynės labui.“ Linkėjimas išsipildė – po šimto metų birželis buvo turtingas įvykių, liudijančių baleto ir šokio įsitvirtinimą Lietuvos kultūroje.

Birželio 4 d.

„Coliukė“

Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija mokslo metus baigė spektakliu „Coliukė“ pagal žinomą Hanso Christiano Anderseno pasaką. Choreografė, režisierė, kostiumų dailininkė Laura Radzevičiūtė kartu su pagalbininkais sukūrė skoningą ir spalvingą spektaklį, kuriame kartu su įvairių amžiaus grupių akademijos auklėtinėmis pasirodė ir Lietuvos baleto artistai – Urtė Bareišytė (Motina), Ignas Armalis (Karkvabalis), Karolis Šemetas (Kurmis), suteikę spektakliui solidumo ir juo sudominę ne tik mažųjų šokėjų tėvelius bei senelius, bet ir žiūrovus, sekančius įvairių profesionalumo pakopų Lietuvos baleto raidą. Spektaklį vainikavo sudėtingas, raiškios choreografinės formos pas de deux, kurį atliko Coliukė nuotaka – Julija Turkina ir Gėlių elfas – Voicechas Žuromskas.

„Gėlių pasaka“ ir „Bajaderė“

Tą pačią dieną įdomu buvo pamatyti ir Nerijaus Juškos baleto mokyklos spektaklius, kurie buvo rodomi Šokio teatre. „Gėlių pasaką“ atliko mažiausi moksleiviai. Choreografės Giedrės Zaščižinskaitės išradingai sudėliotose scenose vieni po kitų skleidėsi gana lengvai atpažįstami žiedai (kostiumų dailininkė Erika Eismontaitė-Gudonienė), pasakodami nesudėtingą istoriją apie mažosios elfės kelionę po pasakų mišką.

Vakare parodyti žinomų klasikinių baletų „Bajaderė“ ir „Don Kichotas“ divertismentai leido vyresnėms mokyklos auklėtinėms atskleisti savo gebėjimus. „Bajaderę“ šokėjoms pritaikė Rasa Taučiūtė-Idienė – parodyti Šešėlių paveikslo fragmentai, kuriuose dalyvavo ir pats mokyklos vadovas Nerijus Juška, pademonstravęs išsaugotas baleto primarijaus šokio formas ir gražiai asistavęs solistei Ievai Eivaitei. „Don Kichotą“ adaptavo Rūta Kudžmaitė-Daraškevičienė, o solistų partijas kartu su Juška užtikrintai šoko Ūla Drobnytė. Mažosios artistės šoko stropiai, o kelios mažiausios, nusprendusios vienam iš epizodų pasibaigus dar kurį laiką pasilikti scenoje, buvo taktiškai vyresniųjų merginų palydėtos į užkulisius.

Birželio 8 d.

Prieš pietus vyko Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus šių metų absolventų paskutinis egzaminas – kompetencijų vertinimo praktinės dalies koncertas, kuriame visi būsimieji baleto artistai turėjo progą parodyti po vieną ar du epizodus (mokytojai Deimantė Karpušenkovienė, Danielius Kiršys, Aušra Gineitytė). Į programą įtrauktos ne tik techninio meistriškumo reikalaujančios klasikinių baletų variacijos (taip pat Odaliskų pas de trois iš baleto „Korsaras“ bei Grand pas iš baleto „Don Kichotas“, kur kartu su absolvente Nora Straukaite šoko LNOBT solistas Genadijus Žukovskis), bet ir originalūs pačių moksleivių Barboros Groblytės, Emilijos Stasiūnaitės kūriniai, taip pat šiuolaikinio šokio choreografų Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės ir Luko Karvelio sukurti epizodai. Koncerto pabaigoje visi dvyliktokai atliko savitai sukomponuotą, dinamišką choreografės Aušros Krasauskaitės kompoziciją „Dingusio laiko beieškant“, leidžiančią suvokti šią Baleto skyriaus laidą kaip savitą šokėjų kartą.

Vakare vėl buvo proga atsigręžti į Lietuvos baleto istoriją – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatyta knyga „Olga: Schwede. Švedė. Ra. Deo. Dubeneckienė. Kalpokienė“. Tai išsamus dailėtyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės sudarytas leidinys apie šią įvairiais aspektais ypatingą Lietuvos kultūrai asmenybę – šokėją, baleto pedagogę, dailininkę, scenografę, kostiumų dailininkę ir baleto kritikę. Rengiant knygą Rachlevičiūtei pavyko patikslinti Olgos Dubeneckienės gimimo datą – pasirodo, menininkė buvo save pajauninusi šešeriais metais, iš tikrųjų ji gimusi 1885 m. gegužės 29 dieną.

Birželio 10 d.

„Kūrybinis impulsas“

Prieš dešimt metų tuometinio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto trupės meno vadovo Krzysztofo Pastoro inicijuotas choreografinių kūrinių projektas „Kūrybinis impulsas“ šiais metais ne tik supažindino su naujausiais darbais, bet ir leido prisiminti praėjusius „Impulsus“, dar kartą pamatyti tokius pačius ir kitokius Žilvino Beniuševičiaus (2012), Editos Stundytės (2014), Živilės Baikštytės (2014), Kipro Chlebinsko (2015), Vaidos Šniurevičiūtės (2018), Aušros Krasauskaitės (2019), Julijos Stankevičiūtės (2021) kūrinius, taip pat ir Martyno Rimeikio kūrinį „Belaukiant Godo“, kuriuo jis prieš dešimt metų pradėjo savarankišką choreografo kūrybinį kelią, su kaupu pateisinusį „Impulso“ tikslus.

Antroje vakaro dalyje – naujausi jubiliejinio „Kūrybinio impulso“ darbai: Imanolo Sastre „Sielos“, Stundytės „Sirenų žūtis“, Stankevičiūtės „Exit“, Miryam Roca Cruz „Dois Galos“, Charlotte Lejeune „Pirmasis dėsnis“, Edvino Jakonio „Fundamentalusis adagio“. Šių metų impulse akivaizdi buvo ir karo Ukrainoje tema, kurią kompozicijoje „Moters kova“ perteikė choreografės ir atlikėjos Greta Gylytė ir Olga Konošenko. Impulse dalyvavo ir Charkivo operos ir baleto teatro baleto solistas Dmytro Vasylievas, parodęs kompoziciją „Užmarštis“.

Birželio 17 d.

Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus koncertas buvo skirtas šio skyriaus septyniasdešimtmečiui (1952-aisiais choreografijos skyrius prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos buvo įkurtas choreografų ir pedagogų Vytauto Grivicko, Michailo Moisejevo ir Klavdijos Salnikovos iniciatyva). Koncertas prasidėjo vokaliniu ir choreografiniu epizodu pagal kompozitoriaus Karlo Jenkinso kūrinį „Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“, kurį atliko berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (vadovas Vytautas Miškinis) bei Baleto skyriaus 1–12 klasių berniukai ir jaunuoliai, choreografiją sukūrė Giedrė Zaščižinskaitė.

Koncerte taip pat prisimintas ir pirmasis, prieš šimtą metų Kaune surengtas Olgos Dubeneckienės baleto studijos auklėtinių koncertas – jam savo kompoziciją „Valsas“ paskyrė choreografė ir pedagogė Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė. Koncerte vyravo Marijaus Petipa sukurtos variacijos, tarp kurių išsiskyrė iki šiol nematyta Upės variacija iš baleto „Faraono duktė“, kurią stilingai atliko Baleto skyriaus šių metų absolventė Nerija Eimutytė. Dauguma moksleivių šoko akademiškai ir rūpestingai, su polėkiu, nuotaika, mėgaudamiesi pačiu šokiu, kuriame atlikimas virsta kūryba. Dėmesį atkreipė 11 klasės mokinys Robertas Vaištaras (mokytojas Danielius Kiršys), 9 klasės mokinė Akvilė Šulcaitė (mokytojos Neli Beredina ir Kristina Kanišauskaitė-Navickienė), ji savo artistiškumo diapazoną pademonstravo dviem skirtingos nuotaikos ir plastikos kūriniais – Svanildos variacija iš baleto „Kopelija“ ir Anželikos Cholinos „Gulbe“, išsaugojusia įtaigą ir daugiau nei dvidešimčiai metų praėjus. Tvirtai ir raiškiai variaciją iš Grand pas classique, sukurtą Viktoro Gzovskio, pašoko Vilniuje besimokanti vienuoliktokė iš Ukrainos Daria Manoilo (mokytoja Gražina Dautartienė). Išradingai skirtingų fizinių faktūrų 8 klasės moksleiviams „Piemenėlių pas de quatre“ pagal Piotro Čaikovskio muziką pastatė jų mokytojas Petras Skirmantas. Koncertą papuošė LNOBT solisto Edvino Jakonio atlikta variacija iš baleto „Paquita“. Iš šiuolaikinės choreografijos kūrinių įsiminė Jurijaus Smorigino „Salamandra“ (šoko Adrianas Klimaševskis, mokytojas – Danielius Kiršys) ir „Mergaitė ir vėjas“ (šoko Alicija Klimaševska, mokytoja – Audronė Domeikienė), Sigitos Juraškaitės „Už aukštų kalnelių“ (šoko Jogailė Staikūnaitė, mokytoja – Rūta Kudžmaitė-Daraškevičienė), Dorėjos Atkočiūnas „Kur geležinkelis suka į rytus“ (šoko šiuolaikinio šokio programos mokinė Vasara Burokaitė, mokytoja – Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė), kompozicija „Viltis“ pagal grupės ABBA muziką, kurią 8 klasės merginoms sukūrė jų mokytoja Kudžmaitė-Daraškevičienė.

Profesionaliai, nebemokiniškai baleto „Don Kichotas“ Grand pas šoko absolventai Nora Straukaitė ir Jonas Bernardas Kertenis, prie jų prisijungė LNOBT solistas Genadijus Žukovskis ir įterptinę variaciją atlikusi moksleivė iš Ukrainos Evelina Čapska.

Liepos 2 d.

„Žizel“

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rengiamas festivalis „LNOBT Open“ šiais metais į programą nusprendė įtraukti romantiškąjį Adolphe’o Adamo baletą „Žizel“. Buvo įdomu, kaip šį visų techninių teatro tarnybų ypatingo susiklausymo reikalaujantį spektaklį pavyks pritaikyti Valdovų rūmų kiemui, išvengti pašalinių veiksnių, trukdančių įsijausti į amžiną meilės, išdavystės ir atleidimo dramą. Pavyko visai neblogai: specialiai lauko spektakliui buvo nutapyta galinė pirmojo veiksmo uždanga, pritaikytas ir apšvietimas, nors ir toliau galvojant apie rimtesnių spektaklių pristatymus šioje erdvėje būtina investuoti į teatriniam matomumui nenusileidžiančią žiūrovams skirtą zoną su aukštėjančiomis eilėmis, galinčiomis užtikrinti visavertį visų spektaklio komponentų (o ypač – viso baleto šokėjų kūno) matomumą. Šio vakaro spektakliui pakenkė permainingi liepos pradžios orai – įpusėjus pirmajam veiksmui įsilijo, netrukus lietus tapo liūtimi. Solistų Gohar Mkrtchyan ir Jeronimo Krivicko herojams nebuvo lemta susitikti vaiduokliškame antrajame veiksme ir patirti nuskaidrinančio atleidimo jausmo, o žiūrovams – sužinoti, kaip baigėsi tragiškai nutrūkusi Žizel ir Alberto meilės istorija.

Liepos 4 d.

Kur kas labiau pasisekė antrajam „LNOBT Open“ baleto vakarui, kai buvo parodyti trys nacionalinio Brno teatro iš Čekijos baleto spektakliai. Čekų choreografės Markétos Habalovos „Žydroji rapsodija“ pagal George’o Gershwino muziką pasirodė kiek iliustratyvi, tačiau tokie spektakliai turi ištikimą savo auditoriją ir paprastai sutinkami gana palankiai. Nacionalinio Brno teatro baleto meno vadovo Mário Radačovský, kuris prieš spektaklį pasveikino žiūrovus, kūrinys „Rossini“ Vilniuje rodytas pirmą kartą. Kaip ir pirmame vakaro spektaklyje, čia buvo ir komiškų elementų, tačiau jie neužgožė iš esmės abstrakčios šokio kalbos, nesiekė kurti nuoseklaus naratyvo, surado sąsajų su melodinga ir šviesia Gioachino Rossini muzika. Festivalio organizatoriams ir Brno teatro baleto artistams reikia ypač padėkoti už galimybę susipažinti su visame pasaulyje garsaus ispanų choreografo Nacho Duato kūryba. „Gnava“ – spektaklis, kuriame taip pat nėra pasakojimo, jo choreografinė raiška tiesiogiai susijusi su ritminga Afrikos muzika, kuri lemia ir grupinių kompozicijų plastinį temperamentą, ir iš jų išnyrančių duetų plastiką, nenutraukiančią ryšių nei su klasikiniu baletu, nei su moderniuoju šokiu.