7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Šokio dienoraščiai

Sausis

Helmutas Šabasevičius
Nr. 5 (1326), 2020-02-07
Šokis
Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.

Sausio 11 d.

„Spragtukas“

 

Daugelio pasaulio šalių baleto trupėms gruodis ir sausis susiję su Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ spektaklių maratonu. Šis kalėdinis spektaklis vyravo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro afišose. Paskutinį šio sezono „Spragtuką“ buvo įdomu pamatyti pirmiausia dėl praėjusių metų debiutantų – Julijos Stankevičiūtės ir Jeronimo Krivicko, kurie toliau tvirtino, šlifavo, artistinėmis priemonėmis argumentavo savo personažus, tobulino techninės ir kūrybinės partnerystės jausmą. Po keliolikos spektaklių visa trupė pasirodė susiklausiusi ir susišokusi, įsijautusi į spektaklio atmosferą. Anksčiau nebuvo tekę matyti Laimio Rosleko, atidžiai sekančio choreografo Krzysztofo Pastoro sukurta Droselmajerio vaidmens linija; išraiškingais, aštriais, tiksliais judesiais ir pozomis sukurtu Pelių karalienės paveikslu įsiminė Greta Gylytė.

 

Sausio 15 d.

„Korsaras“

 

Choreografo Manuelio Legris „Korsaras“ – LNOBT klasikinio repertuaro puošmena, kurioje  romantinio baleto stilistika derinama su šiuolaikinės meninės kūrybos dinamika ir tempu. Žiūrėdamas spektaklį vis gėriesi gebėjimu sukurti gyvą veiksmą pasitelkiant išradingas mizanscenas, nes netgi mažiausių pantomiminių vaidmenų atlikėjai dalyvauja kuriant spalvingą pasakojimą. Pirmųjų dviejų „Korsarų“ intriga turėjusio tapti jaunos baleto solistės Marijos Kastorinos debiuto Gulnaros vaidmeniu dar teks palaukti – tą personažą šį trečiadienį įkūnijo Haruka Ohno. Spektaklis nenuvylė – jo senbuvių kuriami choreografiniai paveikslai pulsavo gyvybe ir ryškumu. Kristinos Gudžiūnaitės ir Genadijaus Žukovskio duetas – vienas iš mūsų baleto rūmą laikančių stulpų; artistai puikiai jaučia vienas kitą, ir šis patikimos partnerystės skatinamas jausmas leidžia jiems sukurti netrūkinėjantį pagrindinių personažų – Konrado ir Medoros – ryšį: nuo pat pirmosios pažinties turgaus aikštėje iki paskutinės ypač jausmingos išsigelbėjimo po laivo sudužimo scenos. Į šią dueto kuriamą liniją įsikomponuoja artistiškai įtaigūs adagio ir virtuoziškos solo scenos, tampančios solistų meistrystės įrodymu. Šokio veržlumu ir jėga Lankadamo personažą toliau tvirtina Jonas Laucius, emocingi, spalvingi Danielio Dolano (Birbantas) ir Karolinos Matačinaitės (Zulmėja) herojai. Pašos vaidmenį sklandžiai pirmą kartą atliko Ernestas Barčaitis. Žavingas buvo trečio veiksmo odaliskų trio – šokio lengvumu ir nuotaika džiugino Julija Šumacherytė ir Gohar Mkrtchyan, trečiosios odaliskos partiją pirmą kartą atlikusi Jade Longley puikiai susidorojo su techniniais šio epizodo iššūkiais.

 

Sausio 24 d.

 

Interneto portale www.dancemagazine.com baleto kritikė ir žurnalistė Madeline Schrock pateikė Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto naujo tyrimo apie daugiausiai fizinių pastangų reikalaujančias profesijas rezultatus. Tyrimas rėmėsi Occupational Information Network pateikiamais duomenimis. Sąrašo viršuje su fizinių pastangų indėlio 97 punktais (vertinta pagal jėgos, ištvermės, lankstumo ir koordinacijos kriterijus) atsidūrė baleto šokėjai; antroje vietoje su 92 punktais – bokštinių kranų operatoriai, dirbantys naftos ir dujų pramonėje, trečioje su 90 punktų – sportininkai, dalyvaujantys varžybose. Aerobikos instruktoriai užėmė 5 (88,5 punkto), stogdengiai – 7 (86,9 punkto), choreografai – 9 (83,1 punkto), ugniagesiai – 16 (64 punktai), mūrininkai – 20 (57,7 punkto) vietą. Ši informacija paskatino naujai pažvelgti ir į vakare rodomą „Korsarą“, kuriame trečią kartą per pastarąsias dvi savaites pagrindinius vaidmenis atliko Gudžiūnaitė, Žukovskis ir Ohno. Puikų įspūdį padarė Gylytės-Zulmėjos debiutas – šokėja, spinduliuodama uždegančia energija ir žavingais plastiniais niuansais, drauge su Mantu Daraškevičiumi-Birbantu sukūrė efektingą, žaižaruojantį duetą. Vos pastebima ironija Pašos personažą nuspalvino Laimis Roslekas, šį vaidmenį atlikęs pirmą kartą; Lankadamą tvirtai ir sklandžiai šoko Romas Ceizaris.

 

Sausio 26 d.

„Pelenė“

 

M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus spektaklis „Pelenė“ – visavertis LNOBT repertuaro kūrinys. 1984 m. įvykusioje šio spektaklio premjeroje (choreografiją sukūrė estas Ennas Suve) pagrindinius Pelenės ir Princo vaidmenis šoko baleto artistai; šiandien juos be didesnių sunkumų įveikia vyresnių klasių moksleiviai. Šio sekmadienio „Pelenės“ programoje – net kelios debiutantų pavardės, kurias vis labiau įsidėmi Baleto skyriaus koncertų ir spektaklių lankytojai. Vakarė Radvilaitė-Pelenė apdovanota muzikos ir šokio pojūčiu, gebėjimu jį perteikti žiūrovams; jos herojė priversta susitaikyti su piktavalių namiškių patyčiomis, tačiau retsykiais šypteli, stebėdama kvailas įseserių rietenas. Tikslūs, plastiški Radvilaitės solo epizodai (šokis su šluota, monologas svajojant apie pokylį ir variacija jame), kai judesiai plaukia sklandžiai, laisvai, liudija jaunąją artistę jaučiant šokio malonumą. Deividas Dulka – šiek tiek drovus, tačiau galantiškas Princas, jo šokis lengvas ir veržlus; abu solistus jau teko matyti šokant drauge („Gėlių šventė“, Mėlynojo paukščio ir Princesės Florinos Pas de deux), akivaizdu, kad yra užsimezgęs partneriškas šokėjų ryšys. Barbora Gudavičiūtė sukūrė įtaigų Fėjos paveikslą – įdomu matyti, kaip šokėjos pastangomis ir pasitelkiant šviesas sukumpusi senučiukė virsta išlakia, baltai švytinčia Pelenės krikštamote. Ekspresyvi Paulinos Čistovaitės Pamotė kiek groteskiškai tvirtina savo egocentrizmą ir be išlygų vadovauja dukterims – Piktuolei ir Pamaivai. Gabrielė Marčiukaitytė ir Anastasija Semaško mokėjo atskleisti seserų skirtumus ir padėjo sukurti tą triukšmingą, vulgarų, neskoningą kontekstą, kuriame išryškėja šviesiosios, gėrio ir grožio pergalę užtikrinančios Pelenės istorijos spalvos.

 

Sausio 29 d.

Richardo d’Altono pamoka

 

Scenoje pasigėrėjimą keliančios harmoningos šokėjų pozos, įspūdingi šuolių gūsiai, keliagubų sukinių vėriniai – žėrintis baleto meno fasadas, už kurio slepiasi atsidavimo, ištvermės, jėgos ir netgi fanatizmo reikalaujantis kasdienis prakaituotas darbas. Pusantros valandos iš baleto kasdienybės teko stebėti Šokio teatre – visą savaitę M.K. Čiurlionio mokyklos Baleto skyriuje vyko airių šokėjo ir pedagogo Richardo d’Altono pamokos. Menininkas, savo karjerą skyręs Havanos, Orlando, Hjustono baleto trupėms, jau seniai užmezgęs kūrybinę draugystę su Lietuvos baleto menininkais – 2013 m. jo spektakliuose „Spragtukas“ Fort Kolinse (JAV) yra dalyvavę Kristina Gudžiūnaitė, Julija Turkina, Eligijus Butkus. Pedagogas jau ne pirmą kartą vieši Lietuvoje. Šiuo metu Porte gyvenantis d’Altonas šį kartą dirbo ne tik su jaunaisiais Lietuvos baleto šokėjais, bet ir su grupe merginų iš Portugalijos bei Rygos choreografijos mokyklos moksleiviais. Charizmatiškas pedagogas padėjo jauniesiems šokėjams šlifuoti judesius ir jų kombinacijas, neretai ir pats jas puikiai pademonstruodamas, ragino sutelkti dėmesį į savo kūną, skaičiuoti energiją pagal tai, kokio sudėtingumo judesį ruošiamasi atlikti.

 

Sausio 30 d.

Metų solistai ir „Kornetas“

 

Tradiciniai metiniai geriausių operos ir baleto solistų bei vilčių apdovanojimai vyko prieš Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ spektaklį. Ceremonijos pradžioje tylos minute buvo pagerbti ką tik amžinybėn išėję kompozitoriai Algimantas Bražinskas ir Vidmantas Bartulis. Geriausiais praėjusių metų operos solistais paskelbti Rafailas Karpis ir Liudas Mikalauskas, Metų operos vilties titulą pelnė Monika Pleškytė, Metų baleto viltimi išrinkta Jade Longley. Geriausia baleto solistė Julija Stankevičiūtė už apdovanojimą dėkojo vaizdo siužete iš Poznanės, kur ji šiuo metu dirba choreografo Martyno Rimeikio, kuriančio spektaklį „Akli žodžiai“, asistente. Tai vienaveiksmis baletas, įtrauktas į šiuolaikinio baleto kūrinių triptiką (kitus du spektaklius stato Lietuvoje žinomas choreografas Robertas Bondara, baleto „Čiurlionis“ autorius, ir švedų baleto šokėjas bei choreografas Alexanderis Ekmanas). Rimeikis dirba su šešiais šokėjais, jo spektaklyje skambės Steve’o Reicho, Meredith Monk, Lawrence’o Englisho muzika, premjera numatyta balandžio 25 dieną. Metų operos solistus apdovanojo Nerija ir Linas Sabaliauskai bei Danutė ir Juozapas Budrikiai, Metų baleto solistę – ilgametė baleto mecenatė Raminta Kuprevičienė, Metų operos ir Metų baleto viltis – LNOBT paramos fondo „Orfėjo lyra“ direktorė Nijolė Galinienė, kuri įteikė ir Padėkos premiją šviesų dailininkui Levui Kleinui.

„Kornete“ svarbi visų menų – taip pat ir šokio – sandrauga; Mirties paveikslą įspūdingai sukūrė baleto solistas Kipras Chlebinskas, erdvę skrodžiančiais negailestingais judesiais šiurpulingai primindamas nesustabdomą Mirties raitelio artėjimą.

Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno ir Jonas Laucius balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Semaško, Paulina Čistovaitė ir Gabrielė Marčiukaitytė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Semaško, Paulina Čistovaitė ir Gabrielė Marčiukaitytė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Barbora Gudavičiūtė ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Barbora Gudavičiūtė ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka ir Vakarė Radvilaitė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka ir Barbora Gudavičiūtė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka ir Barbora Gudavičiūtė balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Richardo d’Altono pamoka. E. Lasio nuotr.
Richardo d’Altono pamoka. E. Lasio nuotr.