7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokio dienoraščiai

Ruduo

Helmutas Šabasevičius
Nr. 35 (1314), 2019-11-01
Šokis
Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.

Rugsėjo 19–21 d.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė sezoną pradėjo naujausio darbo – vienaveiksmių spektaklių triptiko – serija. Į premjerose matytų šokėjų gretas jau įsilieja nauji artistai – Živilės Baikštytės „Pradžioje nebuvo nieko“ didesnius vaidmenis pirmą kartą atliko Aistis Kavaliauskas, Jeronimas Krivickas, Voicechas Žuromskas.

 

Kaip ir kiekvienais metais, baleto trupė atsinaujino. Profesinę karjerą baigė Goda Bernotaitė, scenoje nebematysime Neringos Česaitytės, įsiminusios Ridikutės „Čipoline“, o ypač – Džuljetos vaidmenimis, po keletą metų trukusio lietuviško kūrybos etapo iš Vilniaus išvyko britas Isaacas Evansas (Vilniuje dirbo nuo 2014 m., iš didesnių vaidmenų minėtinas jo Benvolijus „Romeo ir Džuljetoje“, choreografiniai darbai „Kūrybiniame impulse“) ir ispanė Marta Navarro (dirbo nuo 2016 m., dalyvavo įvairiuose nepriklausomuose šokio projektuose).

 

Užtat šio sezono spektaklių afišose atsiras naujų vardų. Pirmiausia tai M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventės – pedagogės Audronės Domeikienės auklėtinės, dalyvavusios daugelyje koncertų, šokusios spektaklyje „Pelenė“. Saulė Auglytė jau įsiminė savo choreografiniais kūriniais, taip pat temperamentingąja „La Cachucha“, parengta koncertui „Romantizmo svajos“. Paula Krivickaitė tame pačiame koncerte šoko duetą iš baleto „Perė“, o Viltė Lauciūtė atliko Efės vaidmenį fragmente iš baleto „Silfidė“.

 

Vyrų šokėjų sąrašą papildė penki artistai. Varšuvietis Jakubas Miłoszas pernai baigė Varšuvos baleto mokyklą, dalyvavo daugelyje Lenkijos nacionalinio baleto spektaklių (tarp jų – „Tristanas ir Izolda“, „Užsispyrėlės sutramdymas“, „Don Kichotas“, „Pelenė“; „Spragtuke“ parengė Frico vaidmenį, buvo Rusų šokio solistas), praėjusį sezoną šoko Kunmingo filharmonijos baleto trupėje Kinijoje, kur jo repertuarą papildė „Gulbių ežeras“ ir „Lėlių fėja“. Prancūzas Anatole’is Blaineau baigė Paryžiaus konservatoriją ir Nacionalinę baleto akademiją Amsterdame, praėjusį sezoną šoko Karališkajame Švedijos balete. Italas Lorenzo Epifani pernai baigė Anglijos nacionalinio baleto mokyklą, dirbo Naujajame Anglijos baleto teatre, Tivolio, Vroclavo baleto trupėse, Anglijos nacionaliniame balete. Rubenas Genet baigė Olandijos nacionalinio baleto akademiją, kurioje ir pradėjo savo profesinę karjerą. Vengras Zsoltas Kovácsas baigė Vengrijos šokio akademiją ir Agrippinos Vaganovos rusų baleto akademiją Sankt Peterburge, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – pirmoji jo kūrybinės biografijos scena. Visi šokėjai Lietuvą pasirinko dėl įdomaus repertuaro, kuriame dera šiuolaikiniai spektakliai ir dauguma svarbiausių klasikinių baletų.

 

Rugsėjo 21 d.

Jau tapo įprasta Lietuvos rusų dramos teatro spektakliuose matyti integruotas visų meno sričių, taip pat ir choreografijos, formas. Pagal Vladimiro Majakovskio kūrybą ir biografiją sukurtame spektaklyje „Tryliktasis apaštalas, arba Debesis kelnėse“, kuriam inscenizaciją parašė režisierius Jonas Vaitkus, taip pat svarbią vietą užima dinamiškas plastinis sluoksnis, prie kurio prisidėjo ir choreografas Pavelas Fokinas. Scenografas, kostiumų ir šviesos dailininkas Jonas Arčikauskas sukūrė įsimenančią fantasmagoriškų personažų galeriją, tarp kurių – ir balerina Lilia; jos vaidmenį atlieka 2015 m. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių baigusi Evelina Fokina-Vosylienė.

 

Rugsėjo 27 d.

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus jubiliejui skirtas šokio spektaklis „Čiurlionis“ – vienas kūrinių, esmingai prisiliečiančių prie sudėtingų menininko ir žmogaus tapatybės klausimų, skatinančių mąstyti apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fenomeną ne tik per tikrų istorinių herojų bei faktų pripildytą pasakojimą, bet ir per asociatyvias, egzistencines nuojautas, analizuojant kiekviename žmoguje slypinčius fantomus ir prieštaravimus. Šį vakarą pirmą kartą vieną iš dvilypės Čiurlionio asmenybės pusių įkūnijo Jeronimas Krivickas. Kartu su Genadijumi Žukovskiu, kuriančiu šį vaidmenį jau nuo spektaklio premjeros 2013 m., Krivickas įtaigiai perteikė savo herojaus vidinį pasaulį, jį kamuojančias dvejones, aistros proveržius ir juos stabdančią drovą, kūrybinius polėkius ir juos stingdančią desperaciją. Po neseniai sukurto Jozefo K. vaidmens Martyno Rimeikio ir Mindaugo Urbaičio balete „Procesas“ tai dar vienas įdomus, artistinę brandą liudijantis jauno solisto darbas.

 

Rugsėjo 29 d.

Vienas iš nedaugelio vaikams skirtų baletų – Kareno Chačaturiano „Čipolinas“ – visada sulaukia žiūrovų antplūdžio. Šį kartą sudomino ir debiutai. Ridikutės vaidmenį pirmą kartą atliko Julija Stankevičiūtė. Jauna šokėja vasarą intensyviai dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre – sukūrė ryškų Eglės vaidmenį Martyno Rimeikio pastatytame Eduardo Balsio balete, papuošusiame festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ programą. Eglė ir Ridikutė – labai skirtingi vaidmenys, išryškinantys šokėjos aktorinių gebėjimų skalę. Ridikutės paveikslas atskleidžia jaunos šokėjos ištvermę ir gerą klasikinio šokio techniką, taip pat – artistiškumą kuriant linksmą, žaismingą ir valiūkišką heroję. Čipolinas – vienas naujesnių nuo 2014 m. Lietuvoje dirbančio brito Danielio Dolano vaidmenų, perteikiantis šokėjo azartą, gebėjimą sklandžiai bendrauti su partneriais ir kurti energija pulsuojantį vaidmenį. Ypatingos gyvybės ir nuotaikos spektakliui suteikė „blogieji“ personažai: laisvai, artistiškai, skoningai šaržuodamas Princą Citroną, pirmą kartą šoko Jonas Laucius, o Manto Daraškevičiaus Senjoras Pomidoras buvo kaip visad išraiškingas ir spalvingas. Melancholišką ir svajingą smuikininką Kriaušę sukūrė britas Benjaminas Davisas, o tarp dryžuotų sargybinių buvo galima pastebėti ir trupės naujoką vengrą Zsoltą Kovácsą.

 

Spalio 4 d.

Pirmasis šio sezono rimtas klasikinis spektaklis – Ludwigo Minkaus „Bajaderė“. Šį kartą jis buvo skirtas Lietuvos baleto solistės Genovaitės Samaitytės jubiliejui. Ji priklauso vadinamųjų leningradiečių kartai – baigė Leningrado choreografijos mokyklą (dabar – Agrippinos Vaganovos rusų baleto akademija), ilgą laiką šoko teatre, dėstė Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje (tarp mokinių – Rūta Krugiškytė, Gražina Sakalauskaitė, Elena Švedaj). „Bajaderę“ beveik visada įdomu žiūrėti dėl daugybės mažų partijų ir vaidmenų. Šio spektaklio intriga – po ilgesnio laiko Gamzati vaidinusi Greta Gylytė. Pirmojo veiksmo antro paveikslo Gamzati ir Nikijos-Kristinos Gudžiūnaitės scena pulsavo dėmesį kaustančia artistine energija ir įtaiga, sukūrė spektaklio dramaturginę šerdį. Pantomiminiai vaidmenys šiame spektaklyje labai svarbūs, tad galima tik pasidžiaugti, kad jiems skiriama daug dėmesio ir akivaizdžių pastangų. Ryškus buvo ir Gedimino Švendravičiaus sukurtas Didžiojo brahmano paveikslas, ir Laimio Rosleko Radža – jam artistas suteikė akivaizdaus egocentrizmo, bet leido pajusti ir didžiulę meilę dukrai; personažo įvaizdį šokėjas saugojo iki pat nusilenkimų, kai pasirodęs puošnios uždangos fone bravūriškai stumtelėjo savo kardą į makštį. Spalvingas buvo antrasis veiksmas, kurio puošmena tapo Indų šokis su gaivališku vyrų kordebaletu, šokio stichijoje besimaudančiais Stanislavu Semianiura ir Kipru Chlebinsku bei pirmą kartą šiame epizode solistės vaidmenį atliekančia Emilija Šumacheryte. Šokio miniatiūrą, tradiciškai vadinamą „Manu“, pirmą kartą atliko Jade Longley: simpatiška artistė sukūrė nuotaikingą šokio pokalbį su dviem mergaitėmis, prašančiomis jos atsigerti; mergaitės – M.K. Čiurlionio mokyklos Baleto skyriaus moksleivės. „Bajaderė“ be mokinių neįsivaizduojama – vaikai padeda sukurti ryškias scenas kaip didžiulio dramblio palydovai ir Auksinio dievuko (tą vakarą jį puikiai įkūnijo Mantas Daraškevičius) choreografinis akompanimentas, o vyresniųjų klasių merginos dalyvauja choreografiškai sudėtingoje trečiojo veiksmo Šešėlių scenoje.

 

Spalio 5 d.

Antroji „Bajaderė“ leido įtvirtinti naujuosius vaidmenis debiutantams, tačiau pateikė ir staigmenų. Auksinį dievuką įkūnijo neseniai Vilniuje pradėjęs šokti Lorenzo Epifani, jis atkreipė dėmesį aukštais, sklandžiais, elastingais šuoliais; Manu šokį žavingai atliko Gohar Mkrtchyan, o trečiojo veiksmo Šešėlių paveikslo pirmąją variaciją, reikalaujančią ištvermės ir geros technikos, – Jade Longley. Kaip dažnai būna, didžiuosiuose spektakliuose dėmesys užkliūva ir už, atrodytų, visiškai antraeilių personažų – šį kartą trumpą Gyvačių kerėtojo sceną išradingomis vaidybos detalėmis, tarytum džiazuodamas, papildė Ignas Armalis.

 

Spalio 17 d.

Mirė viena garsiausių XX a. baleto solisčių – prima ballerina assoluta Alicia Alonso, Kubos nacionalinio baleto įkūrėja ir simbolis. Iki 99-ojo jos gimtadienio buvo likę du mėnesiai ir kelios dienos. Nepaisant pasikartojančių regėjimo problemų, ji šoko daugelyje pasaulio scenų. Friedricho Burgmüllerio baleto „Perė“ ištraukos įraše (1985, https://www.youtube.com/watch?v=f82AOEAD_Zk) jai – šešiasdešimt penkeri. Paskutinį kartą balerina scenoje pasirodė 1995-aisiais, atliko savo pačios sukurtą miniatiūrą „Drugelis“.

 

Spalio 18 d.

„Menų spaustuvėje“ įvyko šokio teatro „Aura“ naujausio spektaklio „OH 2“ antroji premjera. Tarptautinė šokėjų trupė kartu su choreografe Christine Bonansea tyrinėja žmogaus ir fizinių bei metafizinių erdvių santykius. Apsupti Yoanno Trellu vaizdo instaliacijos ir Asiero Solanos šviesų dizaino, panirę į kartais net fiziškai veikiančią triukšmų erdvę, šokėjai ieško ryšio vienas su kitu, o kartais – ir su žiūrovais. Kaip ir visada pastaraisiais metais, imponuoja šokėjų fizinė forma, ryškios judesių frazės, padedančios ištransliuoti juose slypinčią emocinę energiją.

 

Spalio 23 d.

Šokio teatre įvyko jau tradiciniu tapęs M.K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivių surengtas koncertas „In memoriam“ – gražus sumanymas pagerbti ir prisiminti amžinybėn išėjusius mokyklos mokytojus; tarp jų – ir šiemet iškeliavusi pedagogė, buvusi baleto solistė Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė. Vakarą simboliškai pradėjo „Mirštanti gulbė“, kurią ypač jautriai, muzikaliai, su įdomiais vaidybos niuansais įkūnijo Milda Luckutė (mokytoja – Deimantė Karpušenkovienė; fortepijonu skambino Simonas Poška, violončele griežė Rugilė Juknevičiūtė; mokytojai – Domas Jakštas ir Eglė Jurkevičiūtė-Navickienė). Vakarui tiko ir kiti choreografiniai epizodai, pagerbę kompozitorių Eduardą Balsį, kurio gimimo šimtmetis minimas visoje Lietuvoje, ir choreografą Egidijų Domeiką. Tai fragmentai iš baleto „Eglė žalčių karalienė“: duetą šoko Rusnė Rimkutė ir Svajūnas Valiūnas, raudą – Ieva Vilkūnaitė (merginų mokytoja – Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė, vaikino – Aleksandras Semionovas).

Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė ir Kipras Chlebinskas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė ir Kipras Chlebinskas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Zsolt Kovács (Sargybinis) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Zsolt Kovács (Sargybinis) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gediminas Švendravičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gediminas Švendravičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Spektaklis „Bajaderė“ skirtas Lietuvos baleto solistės Genovaitės Samaitytės jubiliejui. M. Aleksos nuotr.
Spektaklis „Bajaderė“ skirtas Lietuvos baleto solistės Genovaitės Samaitytės jubiliejui. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Davisas balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Davisas balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Juodzevičiūtė ir Jeronimas Krivickas balete „Čiurlionis“.  M. Aleksos nuotr.
Rūta Juodzevičiūtė ir Jeronimas Krivickas balete „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „OH 2“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „OH 2“. L. Vansevičienės nuotr.
Nauji LNOBT trupės nariai: Zsolt Kovács, Jakub Miłosz, Ruben Genet, Lorenzo Epifani, Viltė Lauciūtė, Saulė Auglytė ir Anatole Blaineau. M. Aleksos nuotr.
Nauji LNOBT trupės nariai: Zsolt Kovács, Jakub Miłosz, Ruben Genet, Lorenzo Epifani, Viltė Lauciūtė, Saulė Auglytė ir Anatole Blaineau. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Čiurlionis“.  M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Čiurlionis“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Bajaderė. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley balete „Bajaderė. M. Aleksos nuotr.