7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokio dienoraščiai

Balandis ir dešimt gegužės dienų

Helmutas Šabasevičius
Nr. 20 (1299), 2019-05-17
Šokis
Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.

Balandžio 11 d.

Senokai rodytas Ludwigo Minkaus „Don Kichotas“ sudomino naujais vaidmenimis – didesniais ir mažesniais, tačiau pastebimais ir suteikusiais šiam senoviniam baletui naujų atspalvių ir naujos energijos. Spektaklyje taip pat dalyvavo svečias iš Ukrainos nacionalinės operos Denysas Nedakas, jis šoko Bazilį ir padėjo Olesiai Šaitanovai sukurti žavingą Kitri paveikslą. Gatvės šokėjos vaidmenį pirmą kartą atliko Daria Olefirenko – šoko temperamentingai, artistiškai, tačiau kol kas tarp jos ir Espados (Stanislavas Semianiura) dar neįsižiebė kibirkštis, leidžianti šiai porai dėl žiūrovų dėmesio konkuruoti su pagrindiniais spektaklio herojais. Nudžiugino ir mažesnis debiutas – Greta Gylytė išvaizda, šokiu ir vaidyba antro veiksmo pradžioje sukūrė aistringą ir paslaptingą Čigonės paveikslą, jam atsiskleisti padėjo ir Danielio Dolano Čigono gaivališkas šokis. Don Kichoto vizijos paveiksle – dar viena nauja partija: Marija Kastorina lengvais, grakščiais šuoliais, gracingais gestais, gyva veido išraiška perteikė žaismingo Amūro biografiją; trečiame veiksme įterptinę variaciją tvirtai ir ryškiai pašoko Julija Stankevičiūtė. Šmaikščiai ir įtaigiai Sančos Pančos vaidmenį pirmą kartą atliko Karolis Šemetas, o vienos iš Kitri draugių partiją parengė Mel Bombardo.

 

Balandžio 18 d.

Šokio teatre įvyko M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių kompozicijų vakaras, jau tapęs tradiciniu, suteikiantis progą moksleiviams parodyti savo kūrybinius gebėjimus, leidžiantis atsiskleisti jų artistinėms ambicijoms. Dviejų dalių programoje savo kūrinius – iš viso keturiasdešimt vieną kompoziciją – pristatė ketvirtos–tryliktos klasių moksleiviai. Įsiminė septintokės Elzės Sadauskaitės jausmingai sušokta Charles’o Aznavouro „Une vie d’amour“, choreografinės formos požiūriu rišlus, sklandus, gerai atliktas Mildos Luckutės, Elijos Petravičiūtės, Dorotėjos Navickaitės ir Jono Bernardo Kertenio epizodas pagal Johano Trocho „Nightly Peculiarities“, rafinuota, stilinga Paulinos Čistovaitės „Šiuolaikinė variacija“ pagal Gioachino Rossini muziką, Gabrielės Bagdonaitės sukurtas „Krytis“ pagal Ludovico Einaudi muziką (šoko Agnė Juškaitė ir Svajūnas Valiūnas).

 

Balandžio 24 d.

Gana retas įvykis baleto aplinkoje – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pakvietė į parodą „Meilė šokiui“, skirtą vienai garsiausių XX a. II pusės Lietuvos balerinų Leokadijai Aškelovičiūtei. Muzikos skyriaus darbuotojų parengtoje ekspozicijoje – balerinos nuotraukos, kostiumai ir jų detalės, grimo stalelis, menantis XX a. paskutinius dešimtmečius. Aštuoniasdešimtmetį neseniai atšventusi jubiliatė negalėjo atvykti į parodos atidarymą dėl vyro Sauliaus Razmos ligos, tačiau apie ją prisiminimais pasidalino baleto istorikas ir kritikas Žilvinas Dautartas, baleto solistas, balerinos partneris Vytautas Kudžma, choreografas Elegijus Bukaitis. Parodos proga rodomi archyviniai filmai, įamžinę Leokadijos Aškelovičiūtės šokį. Juose – Auroros debiutas „Miegančiojoje gražuolėje“ 1959-aisiais ir paskutinis spektaklis – ta pati „Miegančioji gražuolė“ – tik jau 1987-aisiais; duetai iš spektaklių „Romeo ir Džuljeta“, „Panelė ir chuliganas“ (su Vytautu Kudžma), „Eglė žalčių karalienė“ (su Česlovu Žebrausku) ir kt.

 

Balandžio 27 d.

Eglės Tulevičiūtės ir Kristijono Sipario arbatvakaryje „Senojo Vilniaus ikonos“, sukurtame pagal teatrologės ir dramaturgės Gražinos Mareckaitės knygą „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ ir šią dieną skirtame autorės jubiliejui, – keli netikėti baleto istorijos štrichai: apie vilnietį pianistą, Valstybės teatro dirigentą Leibą Hofmeklerį, dirigavusį baleto trupės spektakliams per gastroles Monte Karle ir Londone 1935-aisiais, taip pat apie Gražinos Mareckaitės mamą Veroniką Žižmaraitę-Mareckienę, mėgdavusią namų koncertuose svečius nudžiuginti šokio scenomis, tarp jų – ir „Mirštančios gulbės“ interpretacija (šį epizodą, skambat šelako plokštelės melodijai iš antikvarinio gramofono, nuotaikingai improvizavo Kotryna Kvedarytė).

 

Balandžio 31 d.

Viena iš Vilniuje veikiančių baleto mokyklų – Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija – pakvietė į spektaklį „Alisa stebuklų šalyje“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vieno veiksmo spektaklio, trukusio valandą ir penkiolika minučių, choreografiją sukūrė Neli Beliakaitė ir Laura Radzevičiūtė, Joby Talboto muziką aranžavo „Meno erdvės“. Animuotos scenografijos („Tili Stage“) fone pasakojama Lewiso Carrollo knyga paremta istorija, kurioje dalyvavo daugybė įvairaus amžiaus šokėjų (akademijos vadovė informavo, kad šiuo metu mokosi apie tūkstantis du šimtai vaikų). Vyresniesiems teko atsakinga užduotis sužiūrėti mažylius, kūrybiškai dalyvavusius numatytose grupinėse kompozicijose. Šalia jų svarbesniuosius vaidmenis kūrė baleto artistai ir solistai Mantas Daraškevičius (Baltasis Triušis), Ignas Armalis (Vikšras), Agnė Steponkevičiūtė (Gėlė). Buvo labai įdomu scenoje vėl pamatyti Grytę Dirmaitę, buvusią LNOBT solistę, šiuo metu gyvenančią ir dirbančią Prancūzijoje. Ji sukūrė išraiškingą, groteskišką Karalienės paveikslą, atskleidžiantį kur kas įvairesnį jos amplua, nei jai leido parodyti Snieguolės („Snieguolė ir septyni nykštukai“) ar Gerdos („Sniego karalienė“) vaidmenys.

 

Gegužės 2 d.

Iškilmingą šventinį koncertą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengė Lietuvos tarptautinė baleto akademija. Taip pernai pasivadino Eglės Špokaitės baleto mokykla, šiemet švenčianti dešimties metų jubiliejų. Koncertą, kurį vedė aktorė Dalia Michelevičiūtė, pradėjo défilé – iškilmingas paradas, turintis gilias tradicijas Paryžiaus operoje, kurio metu į sceną suėjo akademijos moksleiviai. Šis režisūrinis akcentas veikiausiai buvo sumanytas numatytai koncerto viešniai – Paryžiaus operos étoile Dorothée Gilbert – pagerbti, nors ji dėl netikėtos traumos į Vilnių atvykti negalėjo. Ją pakeitė Olandijos nacionalinio operos ir baleto teatro pagrindiniai solistai Maia Makhateli ir Arturas Šesterikovas, jau porą kartų viešėję Lietuvoje. Pirmoje koncerto dalyje parodyti moksleivių epizodai, iš kurių labiausiai įstrigo improvizacija Cesare Pugni „Pas de Quatre“ temomis bei „Valpurgijų naktis“, kuriai akompanavo Balio Dvariono muzikos mokyklos orkestras (dirigavo Martynas Staškus), taip pat kompozicija, kurią vyresniųjų klasių moksleivės atliko pritariant chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų chorui (dirigavo Jolita Vaitkevičienė). Antrąją dalį su gaivališku kūriniu, sujungiančiu klasikinio ir šiuolaikinio šokio principus, pradėjo Kauno šokio teatro „Aura“ artistai, vėliau pasirodė baleto solistai. Savos kūrybos kompoziciją su jai būdingu įsijautimu į muziką, įprasmintomis pozomis, šoko Klaipėdos muzikinio teatro solistė Beata Molytė drauge su Ignu Armaliu; pas de deux iš Aleksandro Glazunovo baleto „Raimonda“ stilingai atliko Olga Konošenko ir Romas Ceizaris, efektingąjį „Don Kichoto“ trečio veiksmo pas de deux šoko Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis. Baleto artistų programos kontekste įdomu buvo matyti buvusias mokyklos auklėtines, dabar – M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleives Kotryną Rudych ir Dorotą Andriuškevič. Svečiai iš Olandijos sužavėjo skirtingos choreografinės stilistikos kūriniais. Su romantiniu įkvėpimu, įdomiais individualaus ir duetinio šokio akcentais jie perteikė Žizel ir Alberto meilės istoriją iš Adolphe’o Adamo baleto „Žizel“ antro veiksmo, o koncertą baigė įspūdingu olandų choreografo Hanso van Maneno duetu „Trois Gnossiennes“ pagal Erico Satie muziką.

 

Gegužės 4 d.

Trijų koncertų seriją Lietuvos tarptautinė baleto akademija surengė Šokio teatre – jų programa šiek tiek keitėsi, bet esmė liko ta pati: šokiu pristatyti visą šio meno vystymąsi. „Septyniais šuoliais per šokio istoriją“ sumanytoja akademijos vadovė Kristina Sliesoraitienė pasiūlė septynis vienas su kitu susijusius šokio raidos etapus – „Liudviko Saulės baletas“, „Liaudies šokis“, „Romantinis šokis“, „Klasikinis šokis“, „Modernusis šokis“, „Neoklasikinis šokis“ ir „Šiuolaikinis šokis“. Kiekvieną dalį trumpai pristatė vaizdo siužetas (režisierė Greta Švelnytė), o akademijos įvairių grupių moksleiviai stengėsi perteikti šių laikotarpių nuotaiką mokytojų sukurtomis choreografinėmis kompozicijomis.

 

Gegužės 6 d.

Pavasaris – egzaminų metas visose mokyklose. Pagrindinį specialybės atsiskaitymą turėjo ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio studijų programos (klasikinio šokio specializacija) bakalaurai, egzaminas vyko Šokio teatre. Darbų vadovai – profesorius Petras Skirmantas ir lektorė Rūta Kudžmaitė. Šiais metais diplomus gaus dešimt šokėjų, visi jie daugiau ar mažiau žinomi šokio pasaulyje. Tai Neli Beliakaitė, Neringa Česaitytė, Greta Gylytė, Ugnė Milerytė, Eimantė Šeškutė, Julija Turkina, Ignas Armalis, Ernestas Barčaitis, Jeronimas Krivickas ir Jonas Laucius. Egzamino prologas – iškilmingas défilé pagal Piotro Čaikovskio muziką (choreografė – Beliakaitė), o pagrindinė dalis sukomponuota iš trijų skyrių. Pirmoje studentai atliko vadovų sukurtas kompozicijas: merginos – Kudžmaitės „Grand“ pagal Michaelo Cherry ir Antoinette Peloso muziką, vaikinai – Skirmanto „Lėtą tango“ pagal Sebastiáno Iradiero muziką. Vėliau buvo atliekamos klasikinio repertuaro variacijos, o galiausiai pristatyti studentų savarankiški choreografiniai darbai. Iš jų labiausiai įstrigo ir pasirodė verta tolesnio plėtojimo Gylytės sukurta ir atlikta „Šokėja“ pagal Onės Baliukonės eilėraštį – įtaigios ir aiškios choreografinės formos, emociniu požiūriu paveiki, asmeniškai išgyventa, nes šokdama artistė ir skaitė eilėraštį. Išradingai sukomponuotas ir Česaitytės epizodas „Feeling“ pagal baleto žmonėms puikiai žinomą Adolphe’o Adamo baleto „Žizel“ antro veiksmo muzikos fragmentą – šį kūrinį laisvai, be įtampos, bet su aiškiu emociniu indėliu atliko Gylytė. Stilistiškai vientisas, nepretenzingas, lakoniškas pasirodė ir Lauciaus „Thrust“ pagal Dano Romero kūrinį „Annie“, jį šoko Baleto skyriaus moksleivė Viltė Lauciūtė. Maloniai nustebino Milerytė, LNOBT dažniausiai šokanti kordebalete – egzaminui ji parengė ir gerai pašoko variaciją iš Ludwigo Minkaus „Bajaderės“ Šešėlių scenos, taip pat jausmingai atliko savo pačios sukurtą „Dentro del alma“ pagal Yannicko Lebossé muziką.

 

Gegužės 10 d.

Klasikinio šokio technikos egzaminą surengė ir M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius; Šokio teatro scenoje per ilgus metus kauptą meistriškumą rodė Saulė Auglytė, Paula Krivickaitė, Viltė Lauciūtė, Kamilė Pilibaitytė (mokytoja Audronė Domeikienė) ir Martynas Čiučiulka (mokytojas Danielius Kiršys) – visi pažįstami iš mokyklinių spektaklių, koncertų, pernai surengto koncerto „Romantizmo svajos“. Kur nusidrieks jų profesiniai keliai, paaiškės po paskutinio kompetencijų vertinimo egzamino birželio 7 d.; o pirmajame malonu buvo stebėti klasikinę egzamino struktūrą su jos ritualais – iškilmingu atramų išnešimu po pirmosios exercice dalies (šią užduotį ypač susikaupę atliko jaunesniųjų klasių moksleiviai berniukai), reveransais egzaminui pasibaigus – ir komisijai, ir žiūrovams, ir akompaniatorėms.

 

P. S. Balandžio 26 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvykusiai „Baletų triptiko“ premjerai bei balandžio 29 d. prasidėjusiam festivaliui „Naujasis Baltijos šokis“ prireiktų atskirų dienoraščio puslapių.

Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Scena iš M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių kompozicijų vakaro. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių kompozicijų vakaro. T. Ivanausko nuotr.
Lietuvos tarptautinės baleto akademijos moksleivės. M. Aleksos nuotr.
Lietuvos tarptautinės baleto akademijos moksleivės. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerto. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerto. M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Maia Makhateli ir Arturas Šesterikovas Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Maia Makhateli ir Arturas Šesterikovas Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.