7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Sirtakis pajūryje

Baletas „Graikas Zorba“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Helmutas Šabasevičius
Nr. 28 (1265), 2018-09-14
Šokis
Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.

Įprasta, kai iš scenos į sceną keliauja šimtamečiai klasikinio baleto pastatymai, kiekviename teatre įgyjantys vis naujų bruožų, tačiau kuriami prisilaikant tam tikro choreografinio kanono. O štai šiuolaikiniai baleto ir šokio spektakliai ilgaamžiškumu nepasižymi. Viena iš išimčių – graikų kompozitoriaus Mikio Theodorakio (g. 1925 m.) baletas „Graikas Zorba“, sukurtas pagal literatūros klasiko Nikoso Kazantzakio (1883–1957) to paties pavadinimo romaną ir šiais metais švenčiantis savo trisdešimtmetį. Premjeriniai šio baleto spektakliai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo rodomi rugpjūčio 9 ir 15 dienomis.

 

1988 m. festivaliui „Arena di Verona“ pastatytas spektaklis tapo choreografo Lorcos Massine’o (g. 1944 m.) vizitine kortele. Žinomo rusų šokio menininko Leonido Miasino (1896–1979) sūnaus biografijoje yra ir kitų kūrinių, tačiau šis projektas pelnė jam šlovę ne vienoje šalyje.

 

Prieš daugiau nei dvidešimt metų „Graiką Zorbą“ teko matyti Didžiajame teatre Varšuvoje, o 1998 m. spektaklis pastatytas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir rodytas iki 2012-ųjų pabaigos. Jame šokęs dabartinis Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupės vadovas Donatas Bakėjus nusprendė kreiptis į choreografą ir gavo sutikimą dar vienai „Graiko Zorbos“ kartotei, nes visų trijų matytų spektaklių vaizdinės ir choreografinės formos labai panašios – matyt, kliaunantis pirmavaizdžio sėkme ir suteikiant tik nedideles šokio, scenografijos ir kostiumų kaitos galimybes.

 

Artistus „Graikui Zorbai“ dar šių metų kovo mėnesį atrinko pats Massine’as, spektaklį Klaipėdoje statė jo asistentė iš Lenkijos Anna Krzyśków; premjerinius spektaklius stebėjo ir pats choreografas.

 

Klaipėdiečiai pirmuosius „Graiko Zorbos“ spektaklius rodė Palangos koncertų salėje – šio teatro artistams artimiausius sezonus taip pat teks klajūnų dalia, todėl ir spektaklio vaizdiniai sprendimai nėra sudėtingi. Dailininkė Sigita Šimkūnaitė scenos gale sumontavo pakylą, dekoruotą marmurą imituojančia tapyba, o už jos įrengė uždangą: žemyn srūvantys erdviniai elementai kuria stilizuotą minimalistinį kalnų peizažą su dideliu saulės disku. Dinamikos sceniniam vaizdui suteikia Eugenijaus Sabaliausko šviesų kompozicijos, padedančios kurti ir vieno ar kito spektaklio epizodo emocinę atmosferą. Kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė abipus scenos esančiuose balkonuose įkurdintą chorą aprengė pilkšvais, draperijomis dekoruotais kostiumais, kurie dainininkų figūroms suteikė aliuzijų į antikines skulptūras. Antrame veiksme Marinos ir Džono duetą lydinčią solistę (premjerose jausmingai dainavo Ernesta Stankutė), vaikštinėjančią ant pakylos, dailininkė apvilko klostuotu sodriai raudonu drabužiu, iliustruodama šokiu plėtojamą meilės temą. Solistų ir kordebaleto šokėjų drabužiai veikiausiai sukurti atsižvelgiant į paties choreografo pageidavimus, tačiau keliskart matyti jų įvaizdžiai papildyti originaliomis detalėmis ir atspalvių variacijomis.

 

„Graikas Zorba“ derina siužetinio spektaklio ir graikiškąją tapatybę populiariajame diskurse formuojančio koncerto stilistiką. Pagrindinių veikėjų – Zorbos, Džono, Marinos, Madam Hortenz, Manolijaus – charakteriai vystomi vokalinių ir choreografinių akompanimentų fone. Su įkvėpimu visų kordebaleto artistų atliekamų šokių kalba remiasi lėto ir greito judesio kontrastais, priklaupimais, ekspresyviais aukštyn keliamų rankų mostais, Zorbos ir Manolijaus paveiksluose vyrauja gaivališkos, spontaniškos judesių faktūros, Marinos ir ypač Džono įvaizdžiai kuriami pasitelkus modifikuotus klasikinio baleto judesius, Madam Hortenz plastikoje daugiau artistiško, improvizacinio prado.

 

„Graiko Zorbos“ pastatymas sudomino ne tik artistus klaipėdiečius, bet ir vilniečius bei kauniečius – renkant vaidmenų atlikėjus, peržiūrose dalyvavo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai, ir šokėjai, dirbantys nepriklausomuose projektuose.

 

Vilniuje pastatyto „Graiko Zorbos“ kordebalete dar teko šokti Mantui Daraškevičiui, kuriam klaipėdiečių spektaklyje skirtas pagrindinis Zorbos vaidmuo. Šokėjas sukūrė spalvingą personažą, perteikė jo audringą temperamentą, tačiau nepamiršo ir atspalvių, netekties akivaizdoje aiškiai pastebimo liūdesio tonų, kurių fone ypač aistringai suskamba spektaklio finalas. Daraškevičius neforsuodamas, organiškai sulydo šokį ir vaidybą, choreografinius judesius derina su gyvomis artistinėmis reakcijomis, todėl Zorbą jau dabar galima vadinti viena iš šokėjo artistinės karjeros viršūnių, o turint galvoje pavasarį jo sukurtą puikų Birbanto vaidmenį Adolphe’o Adamo balete „Korsaras“, šį sezoną galima vertinti kaip ypač dosnų talentingam artistui.

 

Manolijaus vaidmenį sukūrė Žilvinas Beniuševičius, kurį laiką šokęs LNOBT, dabar dalyvaujantis įvairiuose choreografiniuose ir šou projektuose, atlikęs Perkūno vaidmenį prieš keletą metų pastatytoje Vlado Jakubėno „Vaivos juostoje“. Tai artistas, gebantis choreografinę formą pripildyti personažo esmę atskleidžiančiomis emocijomis, perteikiantis ne tik Manolijaus pavydą, bet ir jo savaip suprantamą šiurkščią, savininkišką meilę Marinai.

 

Pirmojoje premjeroje Mariną šoko Auksė Mikalajūnaitė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė. Kaune sukūrusi keletą pagrindinių vaidmenų, šokėja pirmą kartą susidūrė su dramatiniu požiūriu intensyvią biografiją išgyvenančia heroje, kuri iš nenoromis su aplinkos normomis besitaikstančia mergina įtaigiai virsta dėl savo meilės gebančia kovoti moterimi.

 

Klaipėdos muzikinio teatro solistei Beatai Molytei Marinos vaidmuo – tarytum sukurtas specialiai jai. Šokėja sklandžiai ir jaudinamai atskleidžia savo herojės likimą, žavėdama raiškiais, muzikoje ištirpstančiais judesiais, duete su Džonu perteikia šios meilės laukiantį tragišką finalą, kurį išgyvena maksimaliai į jį įsijautusi.

 

Džono vaidmenį pirmojoje premjeroje šoko svečias iš Bulgarijos, Nacionalinio operos ir baleto teatro Sofijoje pagrindinis solistas Nikola Hadjitanevas, kurio biografijoje – svarbiausios partijos klasikinio ir šiuolaikinio repertuaro spektakliuose. Jo Džonas aukštais, lengvais šuoliais ryškina ir netikėtai įsiplieskusią meilę Marinai, ir gebėjimą atsitiesti ją negrįžtamai praradus.

 

Antrojoje premjeroje Džono vaidmenį atliko LNOBT solistas Ignas Armalis, susidorojęs ir su technika, ir su artistiniais uždaviniais.

 

Madam Hortenz linija temperamentingam spektakliui suteikia galimybę stabtelėti ir pamąstyti apie nesustabdomai bėgantį laiką, žadinantį viltis, kartais jas pateisinantį, kartais – negailestingai sutriuškinantį. Pirmojoje premjeroje šokusi Aušra Krasauskaitė pabrėžė laikui pasiduoti neketinančios gražuolės manieras, akimirką tarytum sustingdama rafinuotose pozose, atspindinčiose jos skaidrų vidinį pasaulį, kurį paskutinėje scenoje rūpestingai ją apkabinęs mėgina išsaugoti Zorba.

 

Kristinos Tarasevičiūtės herojė – neslepianti savo naivumo, nuoširdžiai įsijaučianti į antro veiksmo pradžioje vykstantį vestuvių ritualą, besimėgaujanti savo tikra ir įsivaizduojama laime, o netrukus graudžiai užgęstanti.

 

„Graikas Zorba“ – didelių erdvių spektaklis, paperkantis žiūrovus melodinga muzika, lengvai perteikiančia pačius įvairiausius jausmus ir būsenas – nuo džiugesio iki liūdesio, nuo melancholijos iki galvon įsismelkiančio sirtakio nuotaikos. Spektaklio pabaigoje atliekamas Zorbos ir Džono šokis pritariant kordebaleto šokėjams tuo pat metu yra ir kito spektaklio pradžia, nes provokuoja žiūrovų aplodismentus, kurie savo ruožtu ragina po nusilenkimų vėl kartoti sirtakio sceną, pripildant ją specialiai paruoštų choreografinių triukų.

 

Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus išsaugojo vilnietiško „Graiko Zorbos“ prisiminimą ir perkėlė jį į Klaipėdą su didele aistra, ja užkrėsdamas ir orkestro, ir valstybinio choro „Vilnius“, ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro artistus, ir, kaip prieš keliolika metų, pats įsitraukdamas į spektaklį vainikuojantį sirtakio šokį.

Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) ir Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis (Džonas) ir Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) ir Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) ir Nikola Hadjitanevas (Džonas) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Auksė Mikalajūnaitė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Beata Molytė (Marina) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Žilvinas Beniuševičius (Manolijus) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Žilvinas Beniuševičius (Manolijus) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Mantas Daraškevičius (Zorba) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Aušra Krasauskaitė (Madam Hortenz) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Aušra Krasauskaitė (Madam Hortenz) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Aušra Krasauskaitė (Madam Hortenz) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Aušra Krasauskaitė (Madam Hortenz) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kristina Tarasevičiūtė (Madam Hortenz) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kristina Tarasevičiūtė (Madam Hortenz) balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš baleto „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.