Azartiška pradžia

Anksčiau daugiausia su klasikiniu repertuaru sietas Lietuvos baletas 2017–2018 m. sezoną pradėjo šiuolaikiniais spektakliais – Giedriaus Kuprevičiaus „Čiurlioniu“ ir baletų triptiku „Bolero+“, rodydamas pasiryžimą žengti koja kojon su laiku ir kratytis baleto, kaip muziejinės kultūros srities, įvaizdžio. Tokią kryptį paryškins ir pirmoji šio sezono baleto premjera – „Procesas“, kurį stato Martynas Rimeikis, išeities tašku pasirinkęs Franzo Kafkos romaną.

Kaip ir kasmet, baleto trupėje – keli nauji vardai. Išvyko Oriana Jimenez (ji parengė Drebulės vaidmenį Eduardo Balsio balete „Eglė žalčių karalienė“, taip pat Magnolijos partiją Kareno Chačaturiano „Čipoline“; šiuo metu šokėja dar ieško tinkamos trupės), kordebalete šokęs Jessy Chraibi (nuo rudens jis dirba Australijoje, Perte, Vakarų Australijos baleto trupėje), o nuo šio sezono scenoje matysime penkis jaunus šokėjus. Trys jų – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventės Giedrė Dapkutė, Vilija Montrimaitė ir Julija Stankevičiūtė – baigė Beatričės Tomaševičienės klasę, Marija Kastorina – Agrippinos Vaganovos rusų baleto akademijos Sankt Peterburge auklėtinė, Victoras Coffy – Paryžiaus konservatorijos Baleto skyriaus diplomantas.

Šiuos šokėjus jau buvo galima matyti įsibėgėjančio sezono spektakliuose, kurie pirmiausiai domino debiutais parengiant didesnius vaidmenis. Viena didžiausių staigmenų – Neringos Česaitytės Eglė (spalio 04 d.), tačiau šio vaidmens matyti neteko, tad teks luktelti, kol šokėja turės galimybę parengtą vaidmenį pakartoti. O štai dar vienas jos naujas vaidmuo – Ridikutė „Čipoline“ (spalio 15 d.) – nuteikė maloniai: gerai parengtu techniniu piešiniu, lengvais šuoliais ir organiška vaidyba. Šiame spektaklyje Sinjorą Pomidorą pirmąsyk šoko Mantas Daraškevičius – jis sukūrė raiškų, dinamišką daržovių valstybės policijos šefo paveikslą, su pirmuoju pasirodymu pripildęs sceną azartiškos energijos. Pats spektaklis pasirodė kiek chaotiškas nesibaigiančiomis gaudynėmis – tai suprantama, nes baletas sukurtas remiantis taip pat pavadintu animaciniu filmu, kuris ekranuose pasirodė dar 1961-aisiais. Baletas pastatytas 1974-aisiais, brandžiuoju sovietmečiu, spektaklis remiasi būdingomis šiam laikotarpiui dramaturginėmis situacijomis ir socialiniais stereotipais, kuriuos paryškinti kairuoliška Gianni Rodari knyga buvo labai paranki.

2017 m. spalis baletui – kelionių metas. Beveik mėnesį Vilniuje baleto spektaklių nebus, nes Lietuvos šokėjai „Gulbių ežerą“ šoks Kinijoje – Pekine, Dzinane, Šanchajuje, Siamene, Guangdžou ir Džuchai.

O viena iš pagrindinių LNOBT baleto solisčių Olga Konošenko, taip pat vadovaujanti ir savo baleto mokyklai, profesiniais tikslais lankėsi Paryžiuje, kur dalyvavo dviejų baleto studijų pamokose. „Dalyvavau baleto šokėjo Jeano-Marie Didière pamokoje, bet didelį įspūdį paliko parterinė gimnastika – barre au sol – su Paryžiaus operos šokėju Raphaëliu Landais. Studija didelė, per du aukštus, joje yra kelios salės, kuriose dirba vaikai nuo 15 metų. Parterinės gimnastikos mokoma pagal Boriso Kniazevo metodą, bet viskas kitaip: labai daug dirba pėdų apačia, dubuo, nugara, rankos, daug dėmesio ritmikai. Dabar suprantu, kodėl prancūzai taip šoka“, – sakė balerina.

Pagrindinei Lietuvos baleto trupei išvykus, baleto meno atstovais tapo ne tik tie keli šokėjai, pasilikę repetuoti Martyno Rimeikio rengiamo „Proceso“, bet ir Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai, kuriems prasidėję mokslo metai pažėrė nemažai užduočių. Pirmiausia – pernai parengto koncerto „Baleto atmintis“ pristatymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, čia kai kuriems moksleiviams teko parengti nelengvas naujas partijas. Tryliktokė Dominyka Vosyliūtė drauge su baleto solistu Jeronimu Krivicku atliko Adagio iš Broniaus Kelbausko ir Juozo Pakalnio baleto „Sužadėtinė“ (restauravo Vytautas Brazdylis), sudėtingą pas de deux iš Egidijaus Domeikos choreografinės siuitos „Metų laikai“ pagal Giuseppeʼs Verdi muziką šoko dvyliktokai Paula Krivickaitė ir Ilja Chudalejevas, o epizodą „Žiema“ – dvyliktokės Urtė Groblytė ir Kamilė Pilibaitytė bei tryliktokė Darija Seliukaitė. Koncerte dalyvavo ir LNOBT solistas Mantas Daraškevičius, parengęs Jonio šokį su irklu iš Vytauto Grivicko ir Juliaus Juzeliūno baleto „Ant marių kranto“.

Koncertas „Baleto atmintis“ Kaune vyko spalio 18 d., jame dalyvavo arti penkiasdešimties vaikų, kurie po kelių dienų, spalio 22-ąją, šoko ir Baleto skyriaus spektaklyje – Sergejaus Prokofjevo balete „Pelenė“. Dauguma pagrindinių vaidmenų atlikėjų scenoje pasirodė pirmą kartą.

Jau anksčiau šiame spektaklyje pagrindinį vaidmenį atlikusi Viltė Lauciūtė garbingai papildė šio jau daugiau nei tris dešimtmečius šokamo spektaklio Pelenių sąrašą. Jos herojė – kaip ir dera švelni ir geraširdė, šokio epizodai atlikti lengvai ir sklandžiai. Energingas Martyno Čiučiulkos Princas savo ryžtą išreiškė aukštų šuolių pliūpsniais; Pamotę vaidino Justė Petrauskaitė, po mąslaus, dramatiško „Baleto atmintyje“ parodyto Vytauto Brazdylio baleto „Amžinai gyvi“ fragmento įsikūnijusi į groteskišką tuščiagarbės ponios paveikslą. Piktuolę šoko Kamilė Pilibaitytė, Pamaivą – Urtė Groblytė, jos savo herojėms suteikė ryškių artistinių spalvų – kaip kad sumanyta estų choreografo Enno Suve’s. Santūrų Fėjos paveikslą sukūrė Saulė Auglytė.

Baleto rudens derlių dar žada nuimti Kauno ir Klaipėdos muzikiniai teatrai, kurių solistai taip pat prisijungė prie „Baleto atminties“, prisimindami Irenos Ribačiauskaitės „Spragtuką“ (atkūrė Aleksandras Jankauskas, šoko Auksė Mikalajūnaitė ir Aurimas Sibirskas) ir Jurijaus Smorigino „Kruvinas vestuves“ (šoko Aušra Krasauskaitė ir Mantas Černeckas). Klaipėdiečiai jau turėtų pradėti dažniau rodyti naująją Krasauskaitės „Karmen“, kurios premjera įvyko vasarą, o kauniečiai ruošiasi ypatingam įvykiui – pirmą kartą Lietuvoje statoma Johanno Strausso „Pelenė“ (spektaklio pavadinimas – „Kita Pelenės istorija“), pastatymą kuria italų choreografas ir inscenizacijos autorius Gianni Santucci kartu su Lietuvos menininkais – dirigentu Virgilijumi Visockiu, scenografu Artūru Šimoniu bei kostiumų ir grimo dailininke Vida Insodiene.