7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Grįžtanti atmintis

Atkurtų Lietuvos choreografų kūrinių koncertas „Baleto atmintis“

Žilvinas Dautartas
Nr. 41 (1193), 2016-12-16
Šokis
Choreografas Nikolaj Zverev (1897–1965). Svanildos variacija iš Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“. 1933. Gabrielė Ilčiukaitė (10 kl.), mokytoja Jolanta Vymerytė. Choreografiją atkūrė Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė ir Rūta Kudžmaitė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Nikolaj Zverev (1897–1965). Svanildos variacija iš Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“. 1933. Gabrielė Ilčiukaitė (10 kl.), mokytoja Jolanta Vymerytė. Choreografiją atkūrė Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė ir Rūta Kudžmaitė. Martyno Aleksos nuotrauka

 

Tarsi po gilaus letargo miego, trukusio dešimtmečius, Lietuvos baletui, bent jau jo jauniausiai kartai, po truputį grįžta atmintis. Prisimenami ne tik tie, kurie kūrė baleto spektaklius Vilniaus ar Kauno scenose, bet ir tie, kurie juos atliko. O juk tų atlikėjų – jau ne viena ir ne dvi kartos. Išties džiugu, kad pagaliau ir mes turime galimybę grįžti prie savo šaknų, suvokti, kad visa, ką šiandien turime geriausio šalies baleto scenose, yra ne tik nūdienos, bet ir praeities kartų įdirbis. Tad galime tik pasidžiaugti, kad atsirado entuziastų, pasiryžusių garsiai ir įtaigiai prabilti apie praeities kartas.

 

Bene prieš keletą metų M.K. Čiurlionio menų mokyklos Choreografijos skyriuje gimė graži idėja – į skyriaus mokinių koncertinį repertuarą įtraukti nacionalinių kompozitorių ir choreografų kūrinių. Gal ši graži idėja būtų taip ir likusi tik idėja, jei nebūtų susidariusi savita „kritinė masė“ (taip vadinu kelių žmonių, suvienytų tos pačios idėjos, grupę). Ir kai prie skyriaus pedagogų prisijungė šio, jau konkretaus projekto iniciatorius, baleto kritikas Helmutas Šabasevičius, projekto koordinatorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Rūta Kudžmaitė, „žodis tapo kūnu“.

 

Atkurtų Lietuvos choreografų kūrinių koncertas „Baleto atmintis“, skirtas Lietuvos baleto jubiliejui, buvo parodytas M.K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre. Dėkodami pagrindinei projekto rėmėjai Lietuvos kultūros tarybai bei meno ir kultūros žurnalui „Krantai“, tikimės, kad šis projektas, suteikęs galimybę pačiai jauniausiai mūsų baleto kartai prisiliesti prie lietuviškos choreografijos paveldo, neapsiribos tik šiuo vienu renginiu. Kol Choreografijos skyriuje dar dirba mokytojai, patys kadaise šokę pagrindinius ar epizodinius vaidmenis, yra galimybė praplėsti ne tik baletmeisterių, stačiusių mūsų teatruose nacionalinių ir užsienio kompozitorių kūrinius, bet ir pačių kompozitorių sąrašą. Manau, to verti ir Juozas Indra bei Benjaminas Gorbulskis, Vytautas Bacevičius ir Balys Dvarionas, Bronius Kutavičius ir Anatolijus Šenderovas. Kaip vertas bent jau mokyklos Šokio teatro sceną išvysti Čigonų šokis iš „Sužadėtinės“, specialiai Jadvygai Jovaišaitei-Olekienei sukurtas Juozo Pakalnio, arba Audronės ir Ugniaus Adagio iš J. Indros baleto „Audronė“. Gal galima būtų į projekto tęsinį įtraukti ir mūsų primabalerinos Genovaitės Sabaliauskaitės pastatytą vienaveiksmį baletą „Frančeska da Rimini“ pagal Piotro Čaikovskio muziką (1962 m. tai buvo bene pirmas bandymas mūsų atlikėjams ir žiūrovams parodyti naujas choreografijos kryptis) arba Kauno muzikinio teatro ilgametės baletmeisterės Irenos Ribačiauskaitės statytą „Aušrinę“ pagal Juozo Pakalnio „Sužadėtinės“ muziką. Visa tai galima įgyvendinti, juk turime ir gausų būrį jaunųjų atlikėjų, ir profesionalių pedagogų, ir choreografijos restauratorių. Ko gero, atsiras ir rėmėjų.

 

Na, o dabar apie projektą „Baleto atmintis“, įvykusį Šokio teatre gruodžio 3 dieną. Šis projektas – puikiausias įrodymas, kad suvienijus jėgas tikrai galima daug nuveikti. Reikia padėkoti buvusiai Choreografijos skyriaus vadovei Linai Puodžiukaitei-Lanauskienei, suteikusiai pirmąjį impulsą, ir ją pakeitusiam Eligijui Butkui, sugebėjusiam taktiškai perimti šią savotišką estafetę. Juk ir vadovams, ir skyriaus mokytojams teko spręsti dilemą – kaip optimaliai panaudoti turimus išteklius, kad būtų parodyti ne tik choreografai ir jų kūriniai, bet ir sudarytos galimybės pasirodyti kuo didesniam mokinių būriui. Ar tai pavyko? Manau, taip. Pirmiausia renginio režisieriaus, choreografo Vytauto Brazdylio dėka. Natūralu, kad vakarą pradėjo Svanildos variacija iš legendinės Leo Delibes’o „Kopelijos“, kurią stabiliai sušoko dešimtokė Gabrielė Ilčiukaitė. Ištraukos iš baletų keitė viena kitą chronologine tvarka, pagal premjerų datas. Tiesa, gal ne visos jos išlaikė laiko egzaminą, bet buvo ir tikrų perliukų. Vienas jų – Jūratės ir Kastyčio Adagio iš J. Pakalnio baleto „Sužadėtinė“. Čia į vieną jausmų kamuolį susipynė buvusios skyriaus mokinės, pagrindinės Nacionalinio operos ir baleto teatro baleto solistės Olgos Konošenko subtilus meistriškumas ir jauno šokėjo Jeronimo Krivicko nuoširdus, neperdėtas paslaugumas, santūrus dėmesys partnerei. Švelnia atlikimo maniera patraukė ir dvyliktokė Marina Filipova, sušokusi Kregždutės variaciją iš Igorio Morozovo baleto „Daktaras Aiskauda“. „Mano pirmasis pas de deux“ sukurtas choreografės Natalijos Topčevskajos-Šiekštelienės pagal Wolfgango Amadeus Mozarto muziką ir atliktas devintokės Anastasijos Semaško ir septintoko Jono Kertenio, nudžiugino ne tik solistų, bet ir nedidelio solistės bendraklasių „kordebaleto“ stiliaus pojūčiu. Fragmentas iš baleto „Archegono žemė“ pagal Juliaus Juzeliūno muziką – vienas tų mūsų choreografijos kūrinių, kurie sėkmingai išlaikė laiko egzaminą. Choreografo Alfredo Kondratavičiaus subtiliai parinkta plastika, judesių harmonija, išsaugodama kiek ritualinio šokio piešinį, natūraliai papildė netikėtą kompozitoriaus ekskursą į egzotiką. Manau, kad ir atlikėjos – solistė Emilija Šumacherytė (12 kl.) ir jos kolegės (8, 9 ir 10 kl.) – sugebėjo perteikti tą egzotikos prisodrintą atmosferą. Labai etiškai pasielgė renginio režisierius Vytautas Brazdylis, savo choreografijos pristatymui pasirinkęs fragmentą iš Antano Rekašiaus baleto „Amžinai gyvi“. O juk galėjo parodyti savą neblėstančią „Kopelijos“ interpretaciją. Choreografo Egidijaus Domeikos kompozicijos „Metų laikai“ (pagal Giuseppe’s Verdi muziką iš operos „Sicilijos mišparai“) fragmentai tapo tarsi anonsu gruodžio 31 d. premjerai. Baleto vakaro finale – jau kone klasika tapusios choreografinės miniatiūros – Anželikos Cholinos „Gulbė“ (spektaklio „Pamišusių merginų šokiai“ fragmentas pagal Camilleʼo Saint-Saënso muziką) ir Jurijaus Smorigino „Mano gyvenimas“ pagal Jules’io Massenet muziką. Nežiūrint šių miniatiūrų minorinės nuotaikos, jų herojų tragiškumo, jų finalas be slogaus pasmerktumo. A. Cholina „Gulbėje“ atskleidžia „čechovišką“ mažo žmogaus didelę tragediją, J. Smoriginas „Mano gyvenime“ – pirmosios mūsų balerinos Olgos Malėjinaitės tragišką likimą. Sėkmingai su savo užduotimi susitvarkė ir Vakarė Radvilaitė (9 kl.), ir Vitalija Montrimaitė. Beje, V. Radvilaitė, kiekvieną kartą atlikdama šią miniatiūrą, sugeba „įnešti“ naujų atspalvių. Tikiuosi, kad ir V. Montrimaitė šią miniatiūrą atliks dar ne kartą. Įgyvendinant šį projektą, milžinišką darbą nuveikė ir skyriaus mokytojai – Jolanta Vymerytė, Aleksandras Semionovas, Gražina Dautartienė, Beatričė Tomaševičienė, Aušra Bagdzevičienė, Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė, Audronė Domeikienė, Petras Skirmantas, Giedrė Zaščižinskaitė.

 

Norisi tikėti, kad mes dar ne kartą galėsime gėrėtis ir džiaugtis mūsų choreografų ir jaunųjų atlikėjų, būsimų „žvaigždžių“ ir „žvaigždučių“ kūryba. Tik neklijuokim etikečių „anas tada ir tada buvo geresnis, ryškesnis ir t.t.“ Nelyginkime O. Malėjinaitės su dabartinėmis atlikėjomis arba LNOBT baleto artisto Arno Kunavičiaus su pirmuoju Jonio iš J. Juzeliūno „Ant marių kranto“ atlikėju Henriku Kunavičiumi, Arno tėvu. 

Choreografas Nikolaj Zverev (1897–1965). Svanildos variacija iš Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“. 1933. Gabrielė Ilčiukaitė (10 kl.), mokytoja Jolanta Vymerytė. Choreografiją atkūrė Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė ir Rūta Kudžmaitė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Nikolaj Zverev (1897–1965). Svanildos variacija iš Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“. 1933. Gabrielė Ilčiukaitė (10 kl.), mokytoja Jolanta Vymerytė. Choreografiją atkūrė Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė ir Rūta Kudžmaitė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografė Anželika Cholina (g. 1970). Gulbė. Šokio spektaklio „Pamišusių merginų šokiai“ fragmentas pagal Camille‘o Saint-Saënso muziką. 1999. Šoka Vakarė Radvilaitė (9 kl.), mokytoja Gražina Dautartienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografė Anželika Cholina (g. 1970). Gulbė. Šokio spektaklio „Pamišusių merginų šokiai“ fragmentas pagal Camille‘o Saint-Saënso muziką. 1999. Šoka Vakarė Radvilaitė (9 kl.), mokytoja Gražina Dautartienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Bronius Kelbauskas (1904–1975). Adagio iš Juozo Pakalnio baleto „Sužadėtinė“. 1943. Šoka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pagrindinė baleto solistė Olga Konošenko ir baleto artistas Jeronimas Krivickas. Choreografiją atkūrė Vytautas Brazdylis. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Bronius Kelbauskas (1904–1975). Adagio iš Juozo Pakalnio baleto „Sužadėtinė“. 1943. Šoka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pagrindinė baleto solistė Olga Konošenko ir baleto artistas Jeronimas Krivickas. Choreografiją atkūrė Vytautas Brazdylis. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Michail Moisejev (1882–1955). Igorio Morozovo baleto „Daktaras Aiskauda“ fragmentai. 1954. Vanios ir Tanios duetas. Šoka Patricija Mikuckaitė ir Pijus Ožalas (10 kl., mokytojai Jolanta Vymerytė ir Aleksandras Semionovas). Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Michail Moisejev (1882–1955). Igorio Morozovo baleto „Daktaras Aiskauda“ fragmentai. 1954. Vanios ir Tanios duetas. Šoka Patricija Mikuckaitė ir Pijus Ožalas (10 kl., mokytojai Jolanta Vymerytė ir Aleksandras Semionovas). Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Michail Moisejev (1882–1955). Igorio Morozovo baleto „Daktaras Aiskauda“ fragmentai. 1954. Kregždutės variacija. Šoka Marina Filipova (12 kl.), mokytoja Loreta Bartusevičiūtė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Michail Moisejev (1882–1955). Igorio Morozovo baleto „Daktaras Aiskauda“ fragmentai. 1954. Kregždutės variacija. Šoka Marina Filipova (12 kl.), mokytoja Loreta Bartusevičiūtė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Vytautas Grivickas (1925–1990). Juliaus Juzeliūno baleto „Ant marių kranto“ fragmentai. 1953. Onės šokis. Šoka Rūta Karvelytė (9 kl.), mokytoja Gražina Dautartienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Vytautas Grivickas (1925–1990). Juliaus Juzeliūno baleto „Ant marių kranto“ fragmentai. 1953. Onės šokis. Šoka Rūta Karvelytė (9 kl.), mokytoja Gražina Dautartienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Vytautas Grivickas (1925–1990). Juliaus Juzeliūno baleto „Ant marių kranto“ fragmentai. 1953. Jonio šokis su irklu. Šoka LNOBT baleto artistas Arnas Kunavičius. Choreografiją atkūrė Vytautas Brazdylis. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Vytautas Grivickas (1925–1990). Juliaus Juzeliūno baleto „Ant marių kranto“ fragmentai. 1953. Jonio šokis su irklu. Šoka LNOBT baleto artistas Arnas Kunavičius. Choreografiją atkūrė Vytautas Brazdylis. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Česlovas Žebrauskas (1930–2016). Miniatiūra „Palangos Juzė“ pagal Miko Vaitkevičiaus muziką. Šoka Paulina Čistovaitė ir Šarūnas Valiūnas (9 kl.) mokytojai Gražina Dautartienė ir Aleksandras Semionovas. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Česlovas Žebrauskas (1930–2016). Miniatiūra „Palangos Juzė“ pagal Miko Vaitkevičiaus muziką. Šoka Paulina Čistovaitė ir Šarūnas Valiūnas (9 kl.) mokytojai Gražina Dautartienė ir Aleksandras Semionovas. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografė Natalija Topčevskaja-Šiekštelienė (1936–2013). Mano pirmasis pas de deux pagal Wolfgango Amadeus Mozarto muziką. 1998. Šoka Jonas Bernardas Kertenis (7 kl.), Anastasija Semaško (9 kl.) ir 9 klasės merginos, mokytojos Marija Kiršienė ir Gražina Dautartienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografė Natalija Topčevskaja-Šiekštelienė (1936–2013). Mano pirmasis pas de deux pagal Wolfgango Amadeus Mozarto muziką. 1998. Šoka Jonas Bernardas Kertenis (7 kl.), Anastasija Semaško (9 kl.) ir 9 klasės merginos, mokytojos Marija Kiršienė ir Gražina Dautartienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Elegijus Bukaitis (g. 1941). Fragmentas iš Antano Rekašiaus baleto „Aura“. 1986. Šoka Ūla Girdziušaitė (13 kl., mokytoja Beatričė Tomaševičienė) ir LNOBT baleto artistas Arnas Kunavičius. Martyno Aleksos nuotrauka
Elegijus Bukaitis (g. 1941). Fragmentas iš Antano Rekašiaus baleto „Aura“. 1986. Šoka Ūla Girdziušaitė (13 kl., mokytoja Beatričė Tomaševičienė) ir LNOBT baleto artistas Arnas Kunavičius. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Alfredas Kondratavičius (g. 1944). "Irkluotojų daina". Fragmentas iš baleto „Terra Archegon“ pagal Juliaus Juzeliūno muziką. 1972. Šoka 8, 9 ir 10 klasės merginos, solistė Emilija Šumacherytė (12 kl.), mokytojos Aušra Bagdzevičienė ir Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Alfredas Kondratavičius (g. 1944). "Irkluotojų daina". Fragmentas iš baleto „Terra Archegon“ pagal Juliaus Juzeliūno muziką. 1972. Šoka 8, 9 ir 10 klasės merginos, solistė Emilija Šumacherytė (12 kl.), mokytojos Aušra Bagdzevičienė ir Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Vytautas Brazdylis (g. 1947). Moters gimimas. Fragmentas iš Antano Rekašiaus baleto „Amžinai gyvi“. 1982. Šoka Šoka Saulė Auglytė, Mintarė Buoželytė, Urtė Groblytė, Viltė Lauciūtė, Arletė Montvilaitė (11 kl.), solistės – Adrija Čobotaitė (2 kl.) ir Justė Petrauskaitė (11 kl.). Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Vytautas Brazdylis (g. 1947). Moters gimimas. Fragmentas iš Antano Rekašiaus baleto „Amžinai gyvi“. 1982. Šoka Šoka Saulė Auglytė, Mintarė Buoželytė, Urtė Groblytė, Viltė Lauciūtė, Arletė Montvilaitė (11 kl.), solistės – Adrija Čobotaitė (2 kl.) ir Justė Petrauskaitė (11 kl.). Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Egidijus Domeika (1954–1998). Fragmentai iš kompozicijos „Metų laikai“ pagal Giuseppe‘s Verdi muziką iš operos „Sicilijos mišparai“. „Žiema“. 1991. Šoka Šoka Aušrinė Januškytė, Paula Krivickaitė, Kamilė Pilibaitytė (11 kl.), mokytoja Audronė Domeikienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Egidijus Domeika (1954–1998). Fragmentai iš kompozicijos „Metų laikai“ pagal Giuseppe‘s Verdi muziką iš operos „Sicilijos mišparai“. „Žiema“. 1991. Šoka Šoka Aušrinė Januškytė, Paula Krivickaitė, Kamilė Pilibaitytė (11 kl.), mokytoja Audronė Domeikienė. Martyno Aleksos nuotrauka
Choreografas Jurijus Smoriginas (g. 1955). „Mano gyvenimas“ pagal Jules‘o Massenet muziką. 1996. Šoka Vilija Montrimaitė (13 kl.), mokytoja Beatričė Tomaševičienė.
Choreografas Jurijus Smoriginas (g. 1955). „Mano gyvenimas“ pagal Jules‘o Massenet muziką. 1996. Šoka Vilija Montrimaitė (13 kl.), mokytoja Beatričė Tomaševičienė.