7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Karmen metamarfozės

Baleto „Karmen“ premjerai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre artėjant

 

Skaidrė Baranskaja
Nr. 44 (1058), 2013-11-29
Šokis Muzika
Choreografė Didy Veldman. M. Aleksos nuotr.
Choreografė Didy Veldman. M. Aleksos nuotr.
Seniai žinomas siužetas, įvairiose „kultūrinimosi“ vietose skambanti gerai pažįstama muzika. Ir vis dėlto Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ryžosi savo repertuare turėti ne tik operą, bet ir baletą „Karmen“ pagal Georges’o Bizet muziką. 
Baletas „Karmen“ turi senas tradicijas, prasidėjusias dar Mariuso Petipa 1845 m. baletu „Karmen ir Toreadoras“. Jau vėliau, 1875 m. G. Bizet sukurta opera įkvėpė visą plejadą įvairių kartų baletmeisterių kurti Karmen tema. Kasjanas Goleizovskis, Roland’as Petit, Johnas Cyrilas Cranko, Antonio Gadesas, Matsas Ekas ir daug kitų talentingų baleto kūrėjų neatsispyrė šios aistringos muzikos traukai. Nepaprastai efektingą Rodiono Ščedrino sukurtą siuitą G. Bizet operos temomis specialiai Majai Pliseckajai pastatė choreografijos korifėjus Alberto Alonso. Būtent R. Ščedrino–G. Bizet baleto muziką mūsų teatre interpretavo ir K. Pastoras.
Mintimis apie baleto „Karmen“ kūrybą, šiuolaikiškos interpretacijos aktualumą ir kitus subtilius momentus sutiko pasidalinti šokio pasaulyje gerai žinoma choreografė Didy Veldman.
 
„Karmen“ yra dažniausiai statoma opera pasaulyje. Kas Jus paskatino imtis šios temos?
Dar 1998 m. tuometinis „Northern Ballet“ teatro direktorius Christopheris Gable’as pasiūlė sukurti šiam teatrui baletą „Karmen“. Jį patį tokiai temai įkvėpė balerina, kuri dirbo minėtame teatre. Christopheriui Gable’ui atrodė, kad ji tiesiog sutverta Karmen vaidmeniui, ir jis tikėjo šio persikūnijimo įtaiga ir sėkme. Tai buvo taip romantiška! Žinoma, aš sutikau. Gable’as pats parašė scenarijų, aš sugalvojau spektaklio koncepciją, kurioje dramaturginės scenos darniai jungiasi su šokiu.
Deja, Christopheris Gable’as mirė dar net neprasidėjus repeticijoms. Vis dėlto spektaklis buvo pastatytas ir parodytas „Northern Ballet“ teatro scenoje.
 
Jūsų „Karmen“ jau matė net trijų žemynų publika. Lietuvoje tai ketvirtas šio spektaklio pastatymas. Ar jis kažkuo skiriasi nuo pirminio varianto, ar tai tas pats 1999 metais gimęs baletas?
O, ne! Galima sakyti, kad tai visiškai naujas pastatymas. Nauja, specialiai šiai scenai pritaikyta scenografija, originalūs Kimie Nakano sukurti kostiumai, videoprojekcijos, kuriose integruotas Lietuvoje sukurtas filmas. Net choreografija kiek transformavosi, atsižvelgiant į artistų sugebėjimus ir polėkį. Garsioji toreadoro Eskamiljo arija, interpretuojama roko stiliumi, taip pat yra naujas sumanymas, skirtas tik Vilniaus teatrui.
 
Kaip Jūs pati manote, kuo originalus Jūsų baletas „Karmen“, kokia pagrindinė spektaklio idėja ir kokių konfliktų linijas savo interpretacijoje akcentuojate?
Šis pastatymas yra labai žemiškas, šokama basom kojom, jame daug humoro. Norėjau išryškinti lengvabūdiškumo temas, kad pabrėžčiau dramatiškas scenas ir ši priešprieša leistų sukurti emocionalią viso spektaklio dramaturgiją. Pagrindinė mano mintis buvo sukurti įvairaus amžiaus žmonėms suprantamą „Karmen“, kad žiūrovas tapatintųsi su pagrindiniais herojais ar situacija, jaustų gailestį pagrindiniams herojams. Siekiau interpretuoti nemirtingą istoriją taip, kad ji taptų suvokiama šiuolaikiniam žmogui. Konfliktų linijos, be abejo, išlieka tos pačios: Karmen ir jos vyrai. Tačiau daug dėmesio skyriau ir Mikaelos personažui, kuris skamba tarsi kontrapunktu laisvamaniškos Karmen temai. Paprastos, apie šeimą ir vaikus galvojančios moters (Mikaela) supriešinimas su Karmen taip pat sukuria tam tikrą konfliktą.
 
Ar pritaikėte G. Bizet operos partitūrą baletui, ar muzika skambės originaliai?
Daugiausia naudoju originalią G. Bizet muziką, aranžuotą Johno Longsafto (Didžioji Britanija). Išimtis, kaip minėjau, Eskamiljo arija, kuri skambės roko ritmu. Tokiu būdu norėjau pabrėžti Eskamiljo, kaip šių laikų žvaigždės, statusą šiuolaikiniame pasaulyje.
 
Kaip supratau, spektaklis žada būti labai vizualus ir spalvingas, gal galite pristatyti ir savo kūrybinę komandą?
Kad išgryninčiau spektaklio koncepciją, kurti kostiumus pakviečiau Kimie Nakano – japonų dizainerę, šiuo metu gyvenančią Londone. Ji sukūrė originalius kostiumus specialiai Vilniaus pastatymui. Kimie kolekcija puikiai perteikia laiką ir vietą, kur vyksta baleto veiksmas, pasižymi kūrybiškumu ir daugiasluoksniškumu. Su šia dailininke teko dirbti Monrealio didžiajame baleto teatre, kur perstatinėjau „Mažąjį princą“. Nuostabi kūrėja. Taip pat į komandą pakviečiau šviesų dailininką iš Didžiosios Britanijos – Beną Ormerodą. Kartu dirbame jau nuo 1998 metų ir puikiai suprantame vienas kitą. Jis yra puikus apšvietimo meistras, maža to, Benas pasižymi dar ir nepaprastu muzikalumu. Tai labai reta ir svarbu statant baletus.
 
Dirbate daugelyje pasaulio teatrų, ar Lietuvos baleto trupė pajėgi patenkinti Jūsų choreografinius užmojus?
Be abejonės, jie yra pajėgūs! Man pačiai atsiveria visai kitokia patirtis: pirmą kartą dirbu su klasikinį baletą šokančia trupe ir man labai įdomu stebėti, kaip puikiai klasikos šokėjai įvaldo mano modernų stilių. Viskas priklauso nuo noro atsiverti naujovėms. Dauguma trupės šokėjų siekia išbandyti savo jėgas šiame stiliuje, nors tai ir nėra lengva. Jie turi šokti paprastais judesiais, pasitelkti šokio išraiškai net grindis, jų rankos ir kojos privalo atlikti organiškus, su klasikinėmis pozicijomis nesusijusius judesius. Mačiau daug nubrozdintų kelių ir alkūnių, bet net neabejoju, kad Lietuvos artistai sugebės pašokti pilną meilės ir aistros spektaklį.
 
Ko norėtumėte palinkėti Lietuvos publikai, kuri ateis žiūrėti baleto „Karmen“?
Ateikite su atvira širdimi ir mėgaukitės. Tikiuosi, Jums pavyks nusikelti mintimis į aistringą Karmen pasaulį.
 
Kalbėjosi Skaidrė Baranskaja

 

Choreografė Didy Veldman. M. Aleksos nuotr.
Choreografė Didy Veldman. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Karmen“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Karmen“. M. Aleksos nuotr.