Richardo d’Altono užsiėmimo akimirka. M. Aleksos nuotr.
Baleto menas bene glaudžiausiai susijęs su muzikos menu. Šiuos du meno pasaulius sėkmingai „dalijasi“ ir menininkai, turiningai papildantys vieni kitų meninės kūrybos pasiekimus: pagal kompozitorių opusus statomi baleto spektakliai, inicijuojami specialūs muzikiniai užsakymai, šokėjas muziką perteikia judesiais, muzika lydi šokį ne tik scenoje, bet ir repeticijose. Baleto menas, kaip ir muzika, yra kupinas įvairių stilių bei metodikų įvairovės. Tad muzikams smalsu, kas aktualaus vyksta baleto pasaulyje ir kaip šokėjai tobulina savo meistriškumą.
Pažvelgus į Lietuvos nacionalinio baleto trupės darbą, akivaizdžiai pastebimas nusiteikimas naujiems proveržiams. Ilgą laiką iki tobulumo šlifuodama akademiškų, tradicinių klasikinių baletų pas bei dirbdama daugiausiai su vietiniais arba kviestiniais žymiais Rusijos pedagogais, trupė galiausiai atsiveria ir kitoms patirtims. 2013 m. sausio 29 – vasario 10 d. pasaulyje plačiai žinomas pedagogas Richardas d’Altonas vedė LNOBT meistriškumo pamokas ir plėtė šokio menininkų akiratį pasaulinės patirties kontekstais.
Richardas d’Altonas, praeityje žymus baleto artistas, Alicios Alonso asmeniniu kvietimu dirbo Kubos Nacionalinio baleto trupėje, taip pat – „Orlando Ballet“ teatre (JAV), kuriam vadovavo įžymusis Fernando Bujonesas. R. d’Altonas taip pat yra tarptautinių konkursų Havanoje laureatas, šokęs beveik visą klasikinį repertuarą, Augusto Bournonville’io, taip pat – George’o Balanchine’o choreografiją. Šiuolaikinį šokį įvaldė dirbdamas su tokiais garsiais choreografais kaip Glenas Tetley, Robertas Northas, Alberto Mendezas, Gustavo Herrera, Fernando Bujonesas ir kiti. Nuo 2004 m. pradėjo ir baleto pedagogo karjerą. Jo mokiniai sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, priimti mokytis į geriausias pasaulio baleto mokyklas ir akademijas. Karališkoji Antverpeno baleto mokykla, Maskvos Didžiojo teatro akademija, Kanados Karališkoji baleto mokykla, garsiausios JAV baleto mokyklos įvertino šio jauno pedagogo įdirbį. Richardas d’Altonas yra „Houston Metropolitan Dance Company“ ir Hiustono San Jacinto koledžo fakulteto narys.
Richardas d’Altonas maloniai sutiko pasidalyti mintimis apie naujausias pasaulines tendencijas baleto pedagogikoje ir įspūdžiais apie Lietuvos baleto trupę.
Jūs esate jaunas, bet jau tarptautinės reikšmės baleto pedagogas. Kokiuose teatruose teko vadovauti meistriškumo pamokoms?
Pradėjau Vienos valstybinėje operoje, kur dirbau su trupės artistais bei šio teatro baleto mokyklos mokiniais. Vėliau dėsčiau Kanadoje, „Canada’s Royal Winnipeg Ballet“, Prahos nacionalinėje operoje, Drezdeno operos teatre, „Teatrul de Balet Sibiu“ Rumunijoje ir kitur.
Skirtingi teatrai, skirtingos mokyklos, baleto tradicijos. Kokios tendencijos vyrauja pasaulio baleto trupėse, ar jos noriai atsiveria kitoms patirtims, ar galbūt minėtos tradicijos unifikuojasi į bendrą šokio kalbą?
Pasaulinio lygio baleto trupėse dirba daug užsieniečių, todėl iš skirtingų mokyklų atnešti stiliai ir tradicijos, be abejonės, unifikuojasi, ieškoma bendro, visiems priimtino vektoriaus. Vis dėlto Europos teatrai, manau, daugiausiai remiasi rusiška tradicija ir šokio metodika. Daugelis artistų ir jų repetitorių arba patys yra rusai, arba mokėsi rusų baleto mokykloje, arba jų pedagogas susijęs su šia tradicija. Kitokių patirčių perėmimas labiausiai priklauso nuo konkretaus teatro meno vadovo pozicijos kitų tradicijų atžvilgiu, taip pat yra glaudžiai susijęs su teatro repertuaru. Pavyzdžiui, tokie baletai kaip „Bajaderė“, „Gulbių ežeras“ ar „Žizel“ turi savo šimtametes tradicijas, todėl jas siekiama tiesiog išsaugoti ir pateikti žiūrovams kiek įmanoma autentiškesnes. Modernūs pastatymai reikalauja jau kitokių metodikų ir technikų, todėl pasaulinio lygio baleto artistai mielai mokosi ir dirba įvairiais stiliais, stengiasi įvaldyti įvairias technikas. Tad labai aktualus tampa pedagogo, žinančio ir atpažįstančio įvairius stilius, darbas. Galų gale nuo pedagogo bei repetitoriaus kompetencijos priklauso ir konkrečių vaidmenų traktuotė baleto spektakliuose. „Don Kichoto“ negalima šokti tokiu pačiu stiliumi kaip, pavyzdžiui, „Gulbių ežero“, Balanchine’o simfoniniai baletai taip pat turi savus reikalavimus. Vadinamųjų baleto „pamokų“ metodikas teatro baleto pedagogas repetitorius taip pat formuoja priklausomai nuo repertuaro.
O kokia tradicija remiatės jūs pats?
Iš esmės tai kubietiška tradicija. Kokia ji? Garsioji Alicia Alonso rėmėsi įvairių mokyklų metodikomis ir sukūrė savą, puikiai suderintą ir pagrįstą metodiką. Havanoje išmokau ir prancūziškos technikos, ir itališkos tradicijos niuansų, ir, žinoma, rusiško stiliaus pagrindų.
Ne paslaptis, kad Lietuvos baletas taip pat subrendo rusiškos tradicijos kontekste, bet visada kai kuo labai skyrėsi nuo, tarkime, maskvietiško stiliaus. Kaip jūs manote, ar mūsų trupė pajėgi įveikti šių laikų iššūkius ir atlikti įvairių stilių choreografiją?
Jūsų trupė yra pajėgesnė, nei jūs manote. Baleto artistai yra tobulai įvaldę pagrindinę baleto techniką ir turi didžiulį norą bei motyvaciją. Lietuvos baleto artistai vienareikšmiškai gali konkuruoti tarptautinėje erdvėje ir būti labai paklausūs. Įvairiuose stiliuose. Žinoma, yra stilių, kurių neįmanoma įvaldyti per trumpą laiką. Netgi pakankamai paprastas Bournonville’io stilius reikalauja nemažo išankstinio įdirbio. Vis dėlto ši trupė pajėgi įveikti tokius iššūkius, jeigu bus dirbama kryptingai ir su kompetentingais repetitoriais. Lietuvos balete yra labai gabių, tačiau dar nepastebėtų baleto artistų. Skirtingi choreografai galbūt padėtų atsiskleisti kai kuriems iš šių jaunų talentų. O rusiškos tradicijos įtaka iš tiesų labai juntama gerąja prasme, tačiau, kaip teisingai pastebėjote, yra dar kai kas savito. Galbūt tai atvirumas kitoms įvairioms tradicijoms, o gal ir tam tikri nacionaliniai meniniai bruožai.
Kaip manote, ar baleto mokyklos bei akademijos taip pat turėtų keisti tradicijos kursą, ar vis dėlto šioje srityje reikėtų daugiau nuoseklumo ir tradicijos palaikymo?
Tai, ką aš matau teatro baleto trupėje, leidžia manyti, kad Lietuvos baleto mokykla tikrai gerai parengia baleto artistą. Todėl akivaizdu, kad susiformavusio šios mokyklos metodikos pagrindo keisti ar juo eksperimentuoti tikrai nėra reikalo. Kitas klausimas yra mokinio akiračio praplėtimas įvairių stilių požiūriu. Žinoma, būsimasis baleto artistas, susipažinęs su įvairiomis šokio technikomis jau mokykloje, ateityje bus kur kas pranašesnis ir perspektyvesnis tarptautinėje erdvėje už tą, kuris pažįsta tik vieną tradiciją. Esu giliai įsitikinęs, kad viskas priklauso nuo konkretaus pedagogo. Pagrindinė problema – kiek jis pats pajėgus atsiverti, suprasti ir meniškai išdėstyti kitokias metodikas. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad kalbu tik apie supažindinimą su įvairiais stiliais. Chaotiškas blaškymasis tarp metodikų dažnai lemia liūdnus rezultatus. Čia lozungams vietos nėra. Visi mokyklos pedagogai turi susitarti ir išlaikyti vieną bendrą liniją. Tai – baleto mokykla. Galų gale penkta pozicija visame pasaulyje yra ta pati penkta pozicija. Šiaip ar taip, šiandien geras baleto meno tradicijos „perdavėjas“ turi būti kosmopolitiškas ir atviras įvairioms patirtims. Tokią laikyseną diktuoja šiuolaikinės pasaulinės tendencijos.
Tai galime teigti, jog baleto menas neturi geografinių ribų?
Baleto menas šiandien neturi ne tik geografinių, bet ir jokių kitų ribų. Niekada negalvojau, kad pamatysiu tokią „Kopeliją“, kokią pamačiau jūsų teatre (libreto autorius ir dailininkas Michailas Šemiakinas, choreografas Kirilas Simonovas, – red. past.). Artistų akys dega, jiems patinka šokti tokius spektaklius, publika puikiai priima, ir tai rodo, kad baleto sklaidai ribų nėra. Ir geografinių ribų, be abejonės, jau nelikę. Pavyzdžiui, jūsų baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras dabartiniame baleto pasaulyje yra vienas žinomiausių ir geriausių. Man įdomu žiūrėti, kaip jo vadovaujama trupė vis labiau atsiveria ir įvaldo įvairias choreografines technikas. Nauji projektai, kuriuos bet kuri pasaulio trupė traktuotų kaip nemenką iššūkį, Lietuvos baleto trupei jau yra prieinami ir įveikiami. Žinoma, baleto menas yra tarptautinis menas, jis, kaip ir visi kiti aukštosios kultūros menai, neturi griežtos lokalizacijos, jo unikalumas yra suprantamas ir pripažįstamas visame pasaulyje.
Dėkoju už pokalbį ir įdomias įžvalgas. Lauksime kito jūsų apsilankymo Lietuvoje.
