7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Partitūra – tik idėja

Pokalbis su altininku Tomu Petrikiu koncertų ciklo, skirto Faustui Latėnui, kontekste

Ieva Kananavičiūtė
Nr. 28 (1605), 2026-09-18
Muzika

„Kaip gyventi be Fausto? Pas ką nueiti, ko pasiklausti?“ – tokios mintys aplankė daugelį išlydėjusiųjų šviesaus atminimo kompozitorių Faustą Latėną. „Jis buvo žmogus, pas kurį galėdavau ateiti, užduoti bet kokį klausimą ir sulaukti atsakymo. Galėdavo atsakyti ir visišką kvailystę, bet ją apgalvojus pasaulis imdavo atrodyti kur kas paprastesnis“, – prisiminimais dalijasi Lietuvos kamerinio orkestro ir styginių kvarteto „Mettis“ altininkas Tomas Petrikis. Susitikome pasikalbėti apie jų kūrybinio kelio susikirtimus, šviesius prisiminimus ir Latėno muziką, skambėsiančią kompozitoriaus gimimo 70-mečiui skirtame „Mettis“ ir pianisto Vyčio Šakūro koncertų cikle.

 

Kada ir kaip prasidėjo jūsų kūrybinė pažintis su Faustu Latėnu?

Tuo metu, gal prieš dvidešimt metų, grojau styginių kvartete „Art Vio“. Kvarteto nariai šiltai bendravo su Latėno muzikos propaguotoja, pianiste profesore Dalia Balsyte, kuri pasiūlė įrašyti pirmąjį Latėno kvartetą „...in extremis...“. Natas mums parūpino ilgametis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro altų grupės koncertmeisteris, buvusio Lietuvos kvarteto narys Arūnas Statkus, taip pat grojęs Latėno muziką. Ir čia prasidėjo „nuotykiai“. Atsivertę natas pamatėme nuorodą: „Viską groti pianissimo, lėtai“, ir daugiau jokių dinamikos ženklų! Iš dabarties perspektyvos jau galiu atsekti ir suprasti plačią Latėno muzikos emocinę skalę, o tuomet težinojau vieną jo kūrinį – „Pasodoblį“ altui ir fortepijonui. Tad ir ėmėme groti pagal nuorodą. Po kurio laiko į repeticiją atėjo kompozitorius. Atsisėdo, išklausė ir kurį laiką nieko nesakė. Kas pažįsta Faustą, žino – jis buvo tylus, uždaras žmogus. Tad toje repeticijoje sulaukėme tik kelių nereikšmingų komentarų. Bet sutikęs Balsytę jis paprašė ją paaiškinti mums, kaip reikia groti, – su plačia dinamine amplitude, plėtote ir pan. Galiausiai parengėme šio kvarteto įrašą, ir Faustas, ko gero, liko labai patenkintas. Bet kodėl mums natas padavė tik su tokia nuoroda – tebėra paslaptis.  

 

Taigi, su „Art Vio“ ėmėtės ir toliau atlikti Latėno muziką?

Kvartetas „Art Vio“ ir fortepijoninis trio „FortVio“ tapo tarytum konglomeratu, kuris galėjo groti įvairią kamerinę muziką. Tad natūraliai perėmėme Fausto kūrybą (išskyrus kūrinius su pučiamaisiais instrumentais), rengdavome jo autorinius vakarus. Vėliau pradėjau artimiau bendradarbiauti su kompozitoriumi, dariau jo kūrinių ir muzikos teatrui aranžuotes. Įdomu, kad jis dažnai naudodavo kitų autorių kūrinius, citatas, eksperimentuodavo, kardinaliai pakeisdamas požiūrio kampą, ir jie skambėdavo visiškai kitaip. Kartais jis man duodavo tiesiog kelias partijas ir pasiūlydavo jas aranžuoti savo kvartetui.

 

Tapote bičiuliais?

Visi, kurie bent truputėlį artimiau bendravo su Faustu, laiko save jo bičiuliais. Mes nebuvome labai artimi draugai, tačiau su juo bendrauti buvo paprasta, nes jis buvo labai žmogiškas. Dažniausiai susitikdavome dėl kokių nors reikalų, susijusių su vienu ar kitu kūriniu.

 

Kokie Latėno muzikos bruožai daro ją atpažįstamą?

Manau, kad muzikinės minties suprantamumas. Visos jo temos skirtos žmogui, atpažįstamos, jei išgirsti melodiją – visą dieną ją niūniuosi. Mano galva, tai lemia jo paprastas priėjimas prie tos ląstelės, prie kūrinio grūdo. Fausto muziką labai greitai galima paversti banalia. Pagrok ją truputį greičiau – bus banalu, pagrok lėčiau – nuobodu. Tačiau jei atlikėjas į tą paprastumą įlieja visas įmanomas savo emocijas – muzika tampa labai paveiki.

 

Ar galima sakyti, kad Latėno muzika yra emocijų muzika?

Būtent. Jo kūryboje laviruoja ribos tarp linksmumo, liūdnumo ir per vidurį skambančios kažkokios beprotystės, kuri atrakina tai, ko kasdienybėje nepatiriame.

 

Daug kas priklauso ir nuo atlikėjo gebėjimo tai jausti.

Žinoma. Muzika, grojama be jausmo, gal ir veiks, tačiau kiek stipriai – tai kitas klausimas. Grodamas Latėno muziką turi užmiršti, kad esi profesionalas. Pirmiausia turi tapti tiesiog žmogumi su savo jausmais, ieškančiu, nežinančiu. Iš esmės turi pasižymėti tomis savybėmis, kurios bet kokį žmogų, bet kokią sielą stumia į priekį. Latėno muzikoje ribotumas yra „peilis“. Kaip ir moksle, kaip ir visur.

 

Ką reikia žinoti grojančiajam Latėno muziką?

Nežiūrėti į tai, kas parašyta. Jo partitūra – tai idėja, ir ją turi skleisti taip, kaip tau atrodo. Jeigu parašyta forte, bet tu jauti, kad ne, tuomet brauk ir rašyk piano, jeigu tau tai padeda. Bet tai net ne apie dinamiką, ne apie frazės išgrojimą. Tai apie jauseną, o tai turi kilti iš paties žmogaus.

 

Šiuo metu griežiate styginių kvartete „Mettis“. Kokios įsimintiniausios Latėno kūrinių atlikimo akimirkos, susijusios su šiuo kvartetu?

Yra tekę girdėti tik kolegų istorijas, nes šiame kvartete groju nelabai seniai. Kartą koncerte jie grojo antrąjį Latėno kvartetą „Šviesiam atminimui“ – pašėlusiu tempu, ir vienam iš narių nutrūko instrumento styga. Tikriausiai čia suveikė „daktaro Fausto“ sindromas. Koncerte dalyvavo ir pats autorius, kuriam, anot jų, tai labai patiko ir jis nuoširdžiai juokėsi. Jis mėgo intelektualius pokštus, būdavo tiesiog matyti jo sužibusios akys ir jose bėgiojantys velniukai.

 

„Mettis“ su pianistu Vyčiu Šakūru parengė koncertų ciklą, skirtą Latėno 70-mečiui. Koncertų programoje skambės Latėno kvartetas „Šviesiam atminimui“, sonatos smuikui, violončelei, jūsų aranžuoti „Bolero“ ir „Pasodoblis“ fortepijoniniam kvintetui. Kuo šie kūriniai jums brangūs?

Siekiame atskleisti ir tobulinti Latėno muzikos pajautimą. Tikiu, kad su kiekviena repeticija ir koncertu ją pajausti mums sekasi vis geriau. Ši muzika tarsi priveda prie nežinomybės ir norisi garsiai šaukti – juk čia beprotybė, meilė, skausmas ir visos kitos emocijos! Jas privalu išjausti visoje muzikoje, bet šioje – ypatingai.

 

Jeigu Faustą Latėną sutiktumėte dabar, ką norėtumėte jam pasakyti?

Labas, Faustai, eikime, pasėdėkime ir pasikalbėkime tiesiog apie gyvenimą.

 

Dėkoju už pokalbį.

 

Artimiausi styginių kvarteto „Mettis“ ir pianisto Vyčio Šakūro koncertų ciklo, skirto Fausto Latėno 70-mečiui, koncertai vyks rugsėjo 17 d. Kurhauzo koncertų salėje Palangoje, rugsėjo 30 d. Vilniaus rotušėje (kaip festivalio „Vilnius Shalom Festival“ dalis), spalio 25 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, lapkričio 20 d. Vilkaviškio kultūros centre, lapkričio 22 d. Platelių kultūros centre, lapkričio 28 d. Paliesiaus dvare.

Kvartetas „Mettis“ ir Vytis Šakūras (viduryje). Kvarteto archyvo nuotr.
Kvartetas „Mettis“ ir Vytis Šakūras (viduryje). Kvarteto archyvo nuotr.
Tomas Petrikis. Artūras Arti nuotr.
Tomas Petrikis. Artūras Arti nuotr.