Kupini temperamento, fantazijos ir pokštų

Spalio 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje koncertavo fortepijoniniai duetai: Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas (Lietuva), Iryna Aleksiychuk ir Yurii Kot (Ukraina). Lietuvių duetas, kasmet šioje scenoje pateikiantis po įdomią naują programą, žinomas savo pergale tarptautiniame konkurse Romoje (1991); abu pianistai yra ir M.K. Čiurlionio konkurso laureatai. Panašiai ir ukrainiečių duetas savo šalyje yra žinomas ir pelnęs svarbių tarptautinių konkursų laurus, nacionalinius apdovanojimus, profesoriauja sostinės muzikos akademijoje. Iryna taip pat yra Ukrainos nacionalinės kompozitorių sąjungos narė.

Koncertą pradėjęs lietuvių duetas paskambino septynis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Vargoninius preliudus (Kęstučio Grybausko aranžuotė) F-dur, C-dur, As-dur, f-moll, d-moll, c-moll ir C-dur. Didelis dėmesys buvo skirtas garso kokybei ir suderinimui. Preliudai interpretuoti ramiai, plačiai kvėpuojančia kompozitoriui būdinga dvasia, temos minkštai gulė ant aksominio pamušalo. Vargoniškumas buvo juntamas kaip transformuoto skambesio išskleidimas erdvėje. Labai preciziškas darbas.

Tarp gilaus Čiurlionio ir lengvo Zitos Bružaitės Čiurlionio miesto motyvais sukurto „Urbs urbium“ (2025) energingo tokatinio judėjimo ir mąslių vietų pragiedrulių, nuskambėjusių patraukliai ir įdomiai, Ferenco Liszto simfoninė poema „Preliudai“, S. 97 (aranžuotė autoriaus), iškilo kaip temperamentingai atliktas džiaugsmingas ir žibantis, čia fanfarinis, čia šokinis, arba baladiškas poetinis statinys. Maurice’o Ravelio Valsas, M. 72 (aranžuotė autoriaus), užbaigė Rikterės ir Ibelhaupto pasirodymą. Mistiško valso sūkuriai panardino į puošnų siurrealistinį siužetą. Duetas pasirodė tvirtai, profesionaliai ir brandžiai tiek perteikimo būdo, tiek muzikinio mąstymo požiūriu.

Ukrainiečių duetas antroje koncerto dalyje savo pasirodymą pradėjo Čiurlionio simfonine poema „Miške“ (Jono Aleksos aranžuotė). Iryna ir Jurijus įžengė į poemą kaip į stilingai perskaitytą pasivaikščiojimą po Čiurlionio Mišką, pasigėrint harmonijų pakilimais ir atoslūgiais, kuris natūraliai perėjo į kitą „mišką“, šįkart atsidūrus baugioje erdvėje – Aleksiychuk sukurtos Siuitos pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą „Baubas“ scenovaizdį. Penkios dalys (Įžanga, „Seminaristai“, „Kelyje“, „Panelės mirtis“, „Choma šoka“, „Cerkvėje“ ir Epilogas) – tai folklorinių pasakinių motyvų prisotintas kūrinys su charakteringai pavaizduotomis gąsdinančiomis scenomis ir kova su piktąja dvasia iki pirmųjų gaidžių. Vaizdingą sakmę-pasaką (šiurpę) muzikine kalba duetas papasakojo išplėtotomis faktūromis, šmaikščiais štrichais, audringais pasažais ir tyliais, paslaptingais paveikslais.

Aleksiychuk būdingu iliustratyvių (ukrainiečių liaudies folkloro panaudojimas) ir šiuolaikinių raiškos priemonių (sonoristika, aleatorika) derinimo braižu sukomponuotas ir kitas kūrinys – Koncertinė fantazija „Ivano Kupalos naktį“. Tai virtuoziškas, visą fortepijono klaviatūrą išnaudojantis kūrinys. Bisui nuskambėjo dar dvi Irynos kompozicijos: „Kolomyika Nr. 1“ („Oh, In The Field – Oooh!“) ir „Kolomyika Nr. 2“ („Oh, In The Forest – Hop, Hop!“), pasak autorės, muzikinės ir choreografinės kompozicijos dviem fortepijonams ir kai kurioms kūno dalims. Pirmoji iš jų kazokiško temperamento ir greito tempo, antroji – kupina pokštų. Trečias papildomas kūrinys, Vadymo Zhuravitskio Variacijos Mozarto tema, atskleidė ir didelius improvizacinius dueto, ypač pirmuoju fortepijonu skambinusios Irynos, talentus. Svečiai iš Ukrainos pasirodė kaip labai profesionalus, energingas, kūrybos džiaugsmą, netikėtumus ir emocinį ryšį su auditorija vertinantis bei skatinantis fortepijoninis duetas.